Siūlymas istoriniais automobiliais laikyti prieš 40 metų pagamintas transporto priemones neatitinka Europos Sąjungos (ES) direktyvos ir Tarptautinės istorinių transporto priemonių federacijos (FIVA) nustatytų kriterijų, konstatavo Vyriausybė.
Trečiadienį Ministrų kabinetas, įvertinęs Seimo nario Antano Nedzinsko iniciatyvą dėl istorinių automobilių amžiaus cenzo, patvirtino tai numatančią išvadą.
Seimas pavasarį pradėjo svarstyti socialdemokrato inicijuotas įstatymo pataisas, siūlančias istorinėmis laikyti ne prieš 30, o prieš 40 metų pagamintas transporto priemones. Taip pat parlamentaras pasiūlė atsisakyti nuostatos, kad istorinio automobilio modelis turi būti nebegaminamas mažiausiai 15 metų.
Pagal 2014 m. Europos Parlamento (EP) ir Tarybos direktyvą, istorinės vertės transporto priemonė yra ta, kurią valstybė narė laiko istorine. Tačiau ji turi atitikti tam tikras sąlygas – pavyzdžiui, turi būti pagaminta arba pirmą kartą registruota bent prieš 30 metų.
„Darytina išvada, kad įstatymo projektas, pagal kurį istorinėmis motorinėmis transporto priemonėmis būtų laikomos tik prieš 40 metų pagamintos transporto priemonės, nesilaikant reikalavimo dėl 15 metų nebegaminamų modelių, neatitiktų direktyvos (…) nuostatų”, – sakoma trečiadienį priimtame Vyriausybės nutarime.
Jame taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagal FIVA nustatytus kriterijus, istoriniai automobiliai turi būti pagaminti ne anksčiau kaip prieš 30 metų.
„Tai reiškia, kad prieš 30–39 metus pagaminta ir FIVA pripažinta istorinė motorinė transporto priemonė pagal įstatymo projektą Lietuvoje negalėtų būti pripažinta istorine“, – sakoma Vyriausybės nutarime.
Vyriausybės išvadoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad daugelyje ES valstybių narių (pavyzdžiui, Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje, Latvijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Austrijoje, Belgijoje, Švedijoje, Suomijoje, Danijoje ir kt.) priskyrimo istorinėms transporto priemonėms kriterijus yra 30 metų.
Ministrų kabinetas taip pat pasigedo objektyvių ir teisinių vertinimų, kodėl istorinio automobilio pagaminimo amžiaus cenzas turėtų būti padidintas būtent iki 40 metų.
„Nenurodant konkrečių argumentų, yra neaišku, kaip siūlomas nustatyti 40 metų kriterijus užtikrins istorinių motorinių transporto priemonių nenaudojimą kasdienėms reikmėms", – pastebima Vyriausybės nutarime.
Ministrų kabinetas taip pat pažymi, kad iš esmės pritaria siekiui pakeisti istorinės transporto priemonės apibrėžimą, kad toks automobilis atspindėtų istorinę vertę, o nebūtų kasdienio naudojimo. Tačiau Vyriausybė nepritaria pasiūlytoms teisinio reguliavimo priemonėms.
Vyriausybė taip pat nepritarė A. Nedzinsko siūlymui istorinėms transporto priemonėms panaikinti prievolę mokėti naudotojo mokestį, važiuojant magistraliniais keliais.
„Siekiant išlaikyti, gerinti ir plėsti valstybinės bei vietinės reikšmės kelių tinklą, būtina užtikrinti pakankamą kelių naudotojo mokesčio surinkimą. Įstatymo projekto rengėjų iniciatyva, kuria siūloma išplėsti asmenų, atleidžiamų nuo kelių naudotojo mokesčio už naudojimąsi magistraliniais keliais, ratą, prieštarauja efektyvaus kelių infrastruktūros plėtros, priežiūros ir remonto finansavimo principams“, – savo nutarime pažymi Vyriausybė.
Jos teigimu, tokios nuostatos mažintų Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų surinkimą, tai turėtų neigiamų pasekmių kelių būklės gerinimui.
Be to, anot Ministrų kabineto, daugelis istorinių transporto priemonių nėra pritaikytos šiuolaikiniams aplinkosaugos reikalavimams – jos dažniausiai yra taršesnės, triukšmingesnės ir mažiau saugios.
Kaip ELTA jau skelbė, Seimas šių metų kovo mėnesį pradėjo svarstyti A. Nedzinsko pateiktas įstatymo pataisas dėl istorinių automobilių amžiaus cenzo. Šios iniciatyvos autorius taip pat pasiūlė istorinėms transporto priemonėms panaikinti prievolę mokėti naudotojo mokestį važiuojant magistraliniais keliais. Parlamentaro teigimu, istoriniai automobiliai skirti edukaciniams tikslams, jie nedaro reikšmingos žalos kelių būklei.