V.Sinica siūlo valstybės teisės aktu pripažinti Laikinosios vyriausybės deklaraciją dėl nepriklausomybės

Parlamentaro teigimu, 1941 m. birželio 23 d. per Kauno radiją paskelbtam Laikinosios vyriausybės pareiškimui bei pačiam Birželio sukilimui turėtų būti suteiktas deramas oficialus statusas ir vieta Lietuvos istorijos politikoje. 

„Laikinosios vyriausybės deklaracija „Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas“ (...) turėtų būti pripažinta Lietuvos valstybės teisės aktu. Tai 1941 m. birželio 23 d. per Kauno radiją paskelbtas pareiškimas, kurį Lietuvos Seimas jau 2000 m. buvo pripažinęs valstybės teisės aktu, tuo pakeldamas jį į deramą oficialų statusą mūsų istorijos politikoje ir valstybingumo pagrindų hierarchijoje, bet netrukus atsitraukė nuo to sprendimo. Ir nuo to laiko šis klausimas kaip ir nebuvo judintas“, – pirmadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo V. Sinica, pažymėdamas, jog buvo ne viena visuomeninė iniciatyva raginanti pripažinti minėtą pareiškimą valstybiniu teisės aktu.

1941 m. birželį Lietuvoje vyko ginkluotas Lietuvos aktyvistų fronto (LAF) vadovaujamas sukilimas, pradėtas pasinaudojus nacių Vokietijos puolimu prieš Sovietų Sąjungą. 1941 m. birželio 23 d. Laikinoji vyriausybė paskelbė deklaraciją, kuria siekė atkurti Lietuvos valstybingumą.

„(Sukilimu – ELTA) parodyta, jog Lietuva jokiu būdu nestojo į Sovietų Sąjungą savo noru. Priešingai, Lietuva buvo okupuota, Lietuva visada norėjo išsaugoti, o po to – atkurti valstybingumą. Ir būtent sukilimas yra to reali fizinė išraiška“, – aiškino parlamentaras.

„Birželio sukilimas šio (įstatymo – ELTA) projekto dvasioje yra suvokiamas kaip esminis Lietuvos valstybės istorijos momentas ir lietuvių tautos laisvės kovos puslapis, kuris turi būti vienoje gretoje su Nepriklausomybės kovomis 1918-1920 m., su pokario partizanų rezistencija, su Sąjūdžiu ir visais kitais atvejais, kai lietuvių tauta siekė savo valstybingumo, nepriklausomybės“, – kalbėjo jis.

V. Sinicos teigimu, jo siūlymas pripažinti Laikinosios vyriausybės pareiškimą oficialiu valstybės teisės aktu svarbus ir informacinio karo su Rusija kontekste. Pasak Seimo nario, Kremliaus režimas naudojasi šiuo istoriniu įvykiu ir jį iškraipo, tvirtinant, kad sukilėliai kolaboravo su naciais.

„Ir šiandien Kremlius skelbia, kad Birželio sukilimas buvo nacių kolaborantų (...) veikla, o ne nepriklausomybės siekis, atitinkamai jį traktuoja. Ir mes neturėtume stebėtis, kad priešiška valstybė tai daro“, – dėstė jis, pažymėdamas, jog „kita srovė šio šmeižimo“ vyksta ir iš pavienių žydų tautybės asmenų Lietuvoje.

„Sistemingai šmeižia Lietuvos valstybę, kai yra kalbama apie 1941 m. įvykius, suplakdami Birželio sukilimą ir laisvės kovą su Holokaustu Lietuvoje. Kad neva Birželio sukilimas ir buvo tas veiksmas, kuris sukėlė Holokaustą, kad sukilėliai vykdė Holokaustą ir Laikinoji vyriausybė tam pritarė ir tą net inicijavo. Ir čia, atrodo, būtinas ir esminis atskyrimas, kad taip nebuvo“, – tikino V. Sinica.

Birželio sukilimas istorijoje vertinamas prieštaringai dėl panašiu metu prasidėjusių pirmųjų išpuolių prieš Lietuvos žydus. Vieno sukilimo organizatorių, pulkininko Kazio Škirpos veikloje, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) vertinimu, būta ir antisemitizmo apraiškų.

„Tai, kad atskiri sukilimo dalyviai įsitraukė į nusikalstamas veiklas okupacijos laikotarpiu, jokiu būdu nereiškia, kad pati laikinoji Vyriausybė ar sukilimo vadovybė tą skatino ar leido. Priešingai, yra aiškiai dokumentuota, kad Laikinoji vyriausybė ragino neįsitraukti į represijas prieš žydus, tai smerkė ir jokia forma nepritarė“, – spaudos konferencijoje kalbėjo V. Sinica.

Įstatymo projektą, kuriuo siūloma Laikinosios vyriausybės pareiškimą pripažinti valstybės teisės aktu, parlamentaras žada registruoti dar pirmadienį.