1 nuotr.Lietuvoje sparčiai augant viešųjų paslaugų skaitmenizacijai, daliai vyresnio amžiaus žmonių jos tampa nepasiekiamos, skelbia auditą atlikusi Valstybės kontrolė.
Jos teigimu, dėl ribotų skaitmeninių įgūdžių, baimės suklysti senjorai patiria sunkumų tvarkant kasdienius reikalus, didėja jų skaitmeninė atskirtis.
Valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė pažymi, kad skaitmenizacija negali tapti kliūtimi gauti viešąsias paslaugas, todėl būtina užtikrinti minimalų jų prieinamumo standartą ir alternatyvas.
„Dalis vyresnio amžiaus žmonių jomis nesinaudoja ne todėl, kad nenori, o todėl, kad trūksta įgūdžių, informacijos ar tiesiog drąsos. Todėl būtina užtikrinti alternatyvas: galimybę paslaugas gauti telefonu, gyvai ar su konsultantų pagalba, kad jos būtų prieinamos visiems“, – pranešime pabrėžė I. Segalovičienė.
Tyrimai rodo, kad Lietuvoje vyresnio amžiaus (65–74 m.) gyventojų skaitmeninė atskirtis išlieka reikšminga. 2025 m. Eurostato duomenimis, internetu naudojasi 65,2 proc. šios amžiaus grupės Lietuvos gyventojų, kai Europos Sąjungos vidurkis siekia 79 proc., o kai kuriose šalyse – net iki 99 proc.
Audito duomenimis, pastaraisiais metais skaitmeniniais kanalais teikiamomis paslaugomis savarankiškai naudojosi apie 50 proc. vyresnio amžiaus asmenų, 24 proc. reikėjo pagalbos, o 26 proc. – nesinaudojo.
Beveik 60 proc. senjorų negali savarankiškai internetu užsiregistruoti pas gydytoją, 53 proc. – pateikti dokumentų ar pildyti prašymų, o dar 41,1 proc. vyresnio amžiaus žmonių susiduria su sunkumais apmokant sąskaitas ar pervedant pinigus.
Audito metu nustatyta, kad didžiausia skaitmeninė atskirtis – Alytaus, Utenos, Klaipėdos ir Panevėžio apskrityse.
Pasak Valstybės kontrolės, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija įsipareigojo stiprinti alternatyvių paslaugų prieinamumą ir priimti sprendimus, kurie užtikrintų, kad prieš diegiant naujas paslaugas būtų vertinama vyresnio amžiaus vartotojų patirtis.
