1 nuotr.„Respublikos" savaitės akiratyje - į tris Baltijos valstybes įskridę ir sprogę dronai. Pirmadienį - Lietuvoje, o trečiadienio naktį - Estijoje ir Latvijoje.
Estijoje dronas pataikė į elektrinės kaminą, o Latvijoje, kur pasirodė du dronai, vienas sprogo vos už 300-400 m nuo gyvenamųjų namų.
Estijoje droną, skrendantį iš Rusijos, užfiksavo karinės oro pajėgos. Latvijoje - radarų sistemos.
Pas mus pirmadienio naktį Varėnos rajone, netoli Lavyso kaimo sprogusi ir į Lavyso ežerą įkritusi bepilotė skraidyklė buvo užfiksuota tik burzgimo bei sprogimo išgąsdintų penkių civilių dzūkų.
Vis dar likusių gyventi šiame kaime. O prieš pusmetį sukurta vieninga sistema, kaip valstybė turi reaguoti į jai iškilusias grėsmes, paprasčiausiai nesuveikė!
Tad kas būtų, jei į Lietuvą įskristų ne vienas, bet 30 ar 3 dronai?
Pirmadienį, 3,43 val. Lavyso dzūkus pažadino keistas, vis stiprėjantis garsas, blykstelėjimas ir galingas sprogimas. Toks galingas, kad pramušė užšalusiame Lavyso ežere eketę, o prieš tai, kol paniro, dar išdrabstė dalį savo skeveldrų kaimo teritorijoje. Žmonės apie sprogimą pranešė Varėnos rajono policijai. Apie įvykį sužinojo ir jį pagarsino žurnalistai.
Bet, kaip teigia Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys Dainius Gaižauskas, valstybė reagavimo į grėsmes testo neišlaikė, nors visi reagavimo algoritmai buvo sudėlioti ir surašyti. Pagal šią dėlionę, turėjo suveikti komandinis darbas tarp policijos, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ir kariuomenės. Bet nesuveikė.
Policija iškart turėjo apie įvykį informuoti Krašto apsaugos ministerijos (KAM) budėtoją, šis - Nacionalinį krizių valdymo centrą, o pastarasis - valstybės vadovus ir Seimo NSGK narius. Tačiau NSGK sužinojo apie įvykį tik iš žiniasklaidos.
Matyt, jei Lietuvoje kiltų karas, kariuomenė, pasieniečiai, atsakingi pareigūnai pirmiausiai pultų prie televizorių. Ir lauktų, ką žurnalistai praneš per žinias. O iš agentūrų „Bloomberg", „Reuters" lauktų nurodymų, kaip elgtis. Dėl viso pikto dar įsteigtų komisiją. Kad įvykį tirtų, o tiksliau - tyrimo metu užčiauptų smalsias piliečių burnas. Esą viską sužinosite, kai komisija ištirs. O kada ištirs - nežinome.
Karinė paslaptis - koks dronas? Ir kieno?
Pirmadienio dieną jau buvo sušaukta Valstybės gynimo taryba. Gitanas Nausėda pradžiugino, jog niekas negali garantuoti, jog toks incidentas nepasikartos. O prie Lavyso ežero įvesta operacija „Skydas". Sugužėjo kariuomenė, policija, priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba ir net sraigtasparnis. Tik kažkodėl delsta pranešti, koks dronas nukrito. Nors tai buvo visai lengva nustatyti iš pievoje rasto vidaus degimo variklio bei kitų nuolaužų.
Tad, kadangi komunikacija buvo apgailėtina, visuomenei ir atsargos kariškiams teliko svarstyti, ar tai buvo dronas „Gerbera", ar dronas „Šahedas". Variklis - dviejų cilindrų, ar keturių cilindrų? Nešė 5-10 kg sprogmenį ar 50-100 kg sprogmenį? Tarsi jei toks daiktas užkristų ant žmogaus, tam nelaimėliui būtų kažkoks skirtumas, kokio gylio duobę tas daiktas išmušė. Mėgėjai per atstumą tikrino ežero eketės spindį, aiškinosi, ar drono garsas buvo panašus į mopedo. O tie, kurie privalėjo informuoti visuomenę, tylėjo. Koma ištiko!
O galiausiai pranešė premjerės ir krašto apsaugos ministro balsais, kad atsipalaiduokite! Dronas - taigi ukrainiečių! Pasiklydėlis! Draugiškas! Esą skrido praėjusį sekmadienį kartu su kitų Ukrainos dronų spiečiumi atakuoti Rusijos uosto Primorsko, esančio Suomijos pasienyje. Bet, suprask, kažkodėl pasuko ne į Rusiją, bet perskrido visą Baltarusiją ir tėškėsi mūsų Dzūkijoje.
Žodžiu, nekelkime panikos, nes dronas ukrainietiškas. O kariuomenė, pagaliau pripažinusi, jog dronas ukrainiečių, labai vingiuotai atsakė, ar dronas turėjo sprogmenų. Esą sprogmenų nerasta, bet tai nereiškia, kad jų nebuvo. Tokių vingrių formuluočių galėtų pasimokyti prokurorai. Esą narkotikų pas Petrą nerasta, bet tai nereiškia, kad jų nebuvo.
Žodis „Ukraina" suveikė kaip burtažodis ir visuomenė nurimo. Nors sunku pavadinti droną labai draugišku, kai jis nešasi sprogmenį. Gali tokį droną net apipaišyti širdutėmis, vis vien jis baisus. Jei būtų nukritęs viduryje kaimo, galėjo žūti žmonės, užsidegti namai ir t.t. Be to, kaip paaiškinti, kad ukrainietiški dronai šią savaitę „pasiklydo" ir Estijoje bei Latvijoje? Kodėl nesupainiojo Primorsko su Gatčina? Kodėl nenusiskandino Ladogoje? Kodėl tie dronai, kai pasiklysta, kažkodėl skrenda tik vakarų, o ne rytų kryptimi.
Estija ir Latvija pabrėžia, jog ukrainietiški dronai atskrido iš Rusijos. Tačiau jau keliama versija, jog ukrainietiški dronai skrido atakuoti Primorsko Ust Lugos uosto per jiems daug saugesnę Baltijos valstybių oro erdvę. Kad netikėtai išlįstų Rusijoje, visai netoli Primorsko. Baltijos šalių vyriausybėms bei kitoms NATO sąjungininkėms nežinant. Arba apsimetant Nežiniukais. Kaip slaptojo CŽA kalėjimo atveju. O jei tikrai nežinojo, tai kaip vertinti tokį Ukrainos elgesį? Provokuoja NATO įsitraukti į karą su Rusija?
Kita versija - galbūt priešas tikrina mūsų oro gynybą. Bet kam tikrinti tai, ko nėra? Ir net krašto apsaugos ministras to neslepia. Lygiai taip pat būtų galima sėkmingai patikrinti, ar Klaipėdoje neslepiame savo lėktuvnešio, o Nemenčinės soduose - branduolinio ginklo.
Kuo dronas skiriasi nuo meškos
Pernai liepą į Lietuvą įskrido du dronai „Gerbera". Vienas - su sprogmeniu. Šis nukrito Gaižiūnų poligono teritorijoje, kur vyksta skraidymo pratybos, todėl mes turime lokatorius. Tačiau kariškiai iš pradžių nebuvo įsitikinę, ar tikrai kažkoks dronas į poligoną įskrido. Ir rado jį nukritusį tik po 5 dienų. Todėl sakome, kad pernai įskrido tik du koviniai dronai. Nes tik du buvo aptikti. Žmonės tik tiek rado.
Bet kas galėtų paneigti, jog dronai Lietuvoje kaip tos meškos. Niekas negali tiksliai pasakyti, kiek meškų pas mus iš tikrųjų yra. Todėl niekas negali pasakyti, kiek dronų („Gerberų", „Šahedų") virš Lietuvos jau palakstė. Ir kiek dar palakstys. Kiek palakstę išskrido, kiek nukrito į kokią nors pelkę ar ežerą.
Kol neužkrito Žirmūnuose ant namo stogo ar nepapuolė į naktį pabudusių žmonių vaizdo kamerą, niekas apie juos nežinos. Nes, kaip teigia krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas, įranga, galinti aptikti žemai, žemiau nei 300 m aukštyje skrendančius dronus, jau užsakyta, bet tą įrangą gausime 2026-2028 metais.
Premjerė I.Ruginienė taip pat patikino, kad oro gynybos stiprinimą stabdo ne finansų trūkumas, bet riboti pasauliniai karo pramonės pajėgumai. Abejoju, ar nors vienas politikas ar kariškis tiki, jog gausime šią įrangą jau šiemet. Tačiau pradžiuginti visuomenę plepalais juk niekas netrukdo.
Kita vertus, negalime tikėtis, jog kada nors pavyks palįsti po skėčiu ir visiškai užsidangstyti savo oro erdvę. Turime už 200 mln. eurų įsigytą vieną NASAMS sistemą, kuri galėtų apsaugoti Vilnių. Reikės saugoti šalies strateginius objektus, tačiau tikrai nepavyks apsaugoti kiekvieno vienkiemio.
