Su sunkia liga kovojantis Giedrius įkvepia kitus

Nors liga progresuoja, vyras randa noro ir jėgų padėti kitiems.

„Darbas „Vilties linijoje" suteikia prasmės, džiaugiuosi išklausęs, pataręs. Nė viena diena nepraeina veltui", - sako Giedrius.

Ligos paieškos užtruko metus

Pradėjus pokalbį su Giedriumi iškart justi nepaaiškinama jo vidinė ramybė. Visad tvirta valia pasižymėjęs žemaitis prisipažįsta, kad valios šiandien turi tikrai daugiau nei bet kada.

„Gyvenimas duoda išbandymų ir nori nenori turi juos priimti. Taip nutiko ir man. Dirbau su technika, buvau ir mechanikas, ir serviso vadovas.

Paskui dėl didesnės algos, kadangi keitėsi litai į eurus, įsidarbinau elektrokrautuvo vairuotoju. Bet gyvenimas mane sustabdė. Gerai pamenu, kaip žiemą, eidamas iš parduotuvės prie automobilio, netekau pusiausvyros ir griuvau ant žemės. Tiesiog nebejaučiau, kas dedasi po kojomis..." - stiprius sveikatos signalus, kad kažkas tikrai negerai, prisiminė 41 metų vyras.

Paklaustas, ar tai buvo pirmasis ligos požymis, Giedrius tikino, jog, matyt, pirmasis toks aiškus. Iki tol jis pernelyg nekreipė dėmesio į savo sveikatą. Nors ženklų būta. Štai šeimos kelionėje Nidoje Giedrius pasakojo eidamas laiptais pajutęs galvos svaigimą, tąkart savijautą „nurašė" darbingai savaitei. Po 15 min. pasijutęs geriau jis apie įvykį pamiršo.

Taigi į medikus kreipėsi tik po minėto nugriuvimo einant iš parduotuvės. „Į gydytojus kreipiausi 2022 metų žiemą. Pradėjau nuo Klaipėdos, paskui į Kauną, galų gale - į Vilnių. Klaipėdoje pasakė, kad aš net nesergu, nėra ko „pergyventi". Kaune irgi nieko nerado.

Medikai paskui sakė, kad man čia viskas nuo erkinio encefalito, bandė tokią diagnozę pripažinti. O nuvažiavus į Vilnių per tris dienas mano ligą išsiaiškino, atmetę erkinį encefalitą.

Nors jau buvau pasiryžęs į Lenkiją važiuoti dėl gydymo. Taigi ieškodamas priežasties sugaišau metus, o per tą laiką mano būklė tik blogėjo", - pasakojo G.Rapalis ir pridūrė, kad ieškodamas savo blogėjančios sveikatos priežasties gavo milžiniškas dozes antibiotikų, kurių pasekmes sveikatai ir dabar jaučiąs.

Jeigu liga būtų pagauta anksčiau, Giedrius neabejoja, kad šiandien jaustųsi geriau. Tiesa, jis kaltųjų neieško ir pykčio nejaučia, bet prisipažįsta, kad apmaudu, jog teko prarasti tuos metus.

G.Rapalis teigė, kad iki diagnozės „išsėtinė sklerozė" apie ją buvo girdėjęs tik tiek, kad tai - sunki liga. Šiandien Giedrius apie šią lėtinę autoimuninę centrinės nervų sistemos ligą perskaitęs daugybę mokslinių straipsnių.

Deja, iki šiandien mokslininkai negali pasakyti, kas konkrečiai ją sukelia. Nes yra daug dedamųjų. Visiškai išgydyti išsėtinės sklerozės irgi neįmanoma. „Kadais Vilniuje viena slaugytoja man pasakė, kad reikėjo labiau save saugoti, organizmą labiau prižiūrėti. Kiek domėjausi, mano liga visai nuo to nepriklauso - nesvarbu, ar žmogus prisižiūri, ar neprisižiūri. Matyt, taip lemta...", - svarstė Giedrius.

Vyrui Vilniuje kas pusę metų lašinami biologiniai vaistai „Ocrevus". Lašinimas į veną trunka apie 5 valandas. „Tuos vaistus gaunu nuo 2023 metų. Vaistai tik pristabdo ligą, o mano liga yra progresuojanti. Kadais be lazdos vaikščiojau. O dabar be lazdos nepereičiau per kambarį. Jau mano būklė tiek pablogėjusi. Namuose daugiausia laiko dabar praleidžiu, nes sunku pačiam išeit. Turi būti lydintis artimas žmogus", - pasakojo Giedrius.

Džiaugiasi prasmingu darbu

Visą gyvenimą darbštumu pasižymėjęs Giedrius tikino, jog net pašlijus sveikatai noras dirbti niekur nedingo. Gavęs Užimtumo tarnybos pasiūlymą dalyvauti konkurse „Vilties linijoje" konsultanto pareigoms eiti jis nedvejojo. Įveikęs 7 kandidatus perėjo specialius mokymus ir šiandien „Vilties linijoje" išklauso begalę žmonių, susidūrusių su liga, vienišumu ar kitomis bėdomis.

„Turiu kompiuterį, prisijungiu prie sistemos ir nuo 6 val. ryto iki 15 val. atsiliepinėju į skambučius. Į „Vilties liniją" gali skambinti visi. Skambina dažniausiai turintys kokią nors ligą, ar tai depresiją, ar šizofreniją. Skambina norintys išsikalbėti, besitikintys palaikymo.

Būna tokių, kurie tiesiog prašo jiems aktualios informacijos bet kokia tema, nes nemoka naudotis kompiuteriu, internetu. Irgi padedu", - aiškino Giedrius. Pasak jo, labai dažnai skambina vieniši žmonės, kurie neturi kam atsiverti; arba turintys artimųjų, tik nenorintys jiems užkrauti savo bėdų, nes pasikalbėti su svetimu yra kur kas lengviau.

Visgi netrūksta ir piktų skambučių, kuriuose skambintojai išsikeikia. Konsultantai susiduria su įvairiomis situacijomis, svarbiausia - išlikti profesionaliam.

Giedrius tikina, kad pokalbiai yra konfidencialūs, skambučiai neįrašomi, neprašoma vardų. Pokalbiuose patys konsultantai asmeniškumais nesidalija, galima patarti iš savo patirties tik tokiu atveju, jei 100 proc. žinoma. Skambučių skaičius priklauso nuo dienos, būna, kad vos spėjama atsiliepti, o būna - vos keli skambučiai per dieną.

Paklaustas, kas džiugiausia jo darbe, Giedrius sako, kad skambinančių padėka. Tada aplanko jausmas, kad žmogui greičiausiai tapo lengviau. „Gera žinoti, kad kažkam gali būti naudingas", - teigia Giedrius.

Stebuklo nesitiki

Liga būna didelis išbandymas pačiam žmogui, kartu ir draugų patikrinimas. Giedrius atviras, prisipažįsta, artimų draugų jis šiandien neturi. Teigia, kad labai jaunas būdamas buvo susidėjęs „su ne tais draugais", o paskui juos paliko, pamiršo, nes kūrė savo gyvenimą, rūpinosi šeima. Giedrius turi dvi nuostabias dukreles.

Paklaustas, kokie Giedriaus norai, svajonės, vyras sakosi nesitikintis kokio nors stebuklo. „Užtektų ir tiek, kad liga neprogresuotų, - trumpai tarė jis. - Liga viską pakeitė, rodos, galėtum ir tą, ir tą daryti, o nebegali."

Bet pasiduoti neramioms mintims taip pat negali, nes bet koks stresas blogina sveikatą. „Esant mano ligai bet koks irzlumas „eina į organizmą". Taigi labai svarbu gera emocinė būklė. Žinoma, ne visi žmonės lengvai susitaiko su tokia diagnoze. Kitiems prireikia daugybės metų, dar kiti niekada nesusitaiko, kad jau viskas kitaip...", - atsidūsta Giedrius.