Skurdo mažinimo organizacijos vadovė: pamatuoti mokestiniai pakeitimai gali sumažinti atskirtį

„Progresyvumas buvo labai seniai rekomenduotas tiek Europos Komisijos, tiek Europos bendradarbiavimo organizacijos. Pagaliau tai atsiranda. Taip pat apjungiamos pajamos, kas irgi yra gerai, o mažiausiai uždirbantiems mokestinė našta nesikeis“, – privalumus vardijo A. Adomavičienė.

Pasak jos, džiugu, kad tiems, kas gauna iki 3 tūkst. eurų pajamų iš esmės niekas nesikeičia, tačiau pašnekovė atkreipia dėmesį į kitas išliekančias problemas. Anot jos, nėra iki galo aišku kur, be gynybos, surinktos lėšos dar bus nukreipiamos.

„Ši reforma kalba tik apie pajamas į biudžetą, bet nėra kalbos daug kur nukreipsime. Nėra diskusijų, kad gynybai tikrai turime daug skirti, tai prioritetas, tačiau ką darysime su kitomis pajamomis? Ar po reformų gautos lėšos kažkaip atsispindės, tarkime, žmonių su negalia gyvenimuose išmokomis ar paslaugų aprėptimi?“ – laidoje „Apie mokesčius“ svarstė A. Adomavičienė.

Visgi, jos teigimu, realius rezultatus galėsime vertinti tik po Seimo rudens sesijos, kuomet paaiškės, kokią dalį surinkto biudžeto Finansų ministerija skirs Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos poreikiams. 

„Svarbus klausimas, kiek nuo reformos nubyrės pinigų socialiai pažeidžiamoms grupėms. Šiuo metu mes turime išmokų, kurios nesiekia net minimalaus vartojimo dydžio. Pavyzdžiui, yra žmonių su negalia, kurių visos gaunamos pajamos per mėnesį siekia vos 250 eurų“, – teigė pašnekovė.

Būtina pasverti teikiamų lengvatų naudą

A. Adomavičienė atkreipia dėmesį, kad mokestinės lengvatos, kurių tikisi visuomenė, turėtų išlikti. Visgi ji pabrėžia, jog būtina įvertinti šių priemonių poveikį tiek ekonomikai, tiek pažeidžiamoms gyventojų grupėms.

„Svarbu įvertinti, ar mokestinė reforma bus pajėgi pavežti visas teikiamas lengvatas. Pavyzdžiui, siūlymas neapmokestinti pirmojo būsto yra labai platus. Ir gausis taip, kad tie, kurie pagal pajamas būtų pajėgūs susimokėti, mokesčio išvengs. Reikia suprasti, kad infrastruktūrą kurti ir išlaikyti reikia, o kai kuriose savivaldybėse ji katastrofiško lygio“, – teigė ji.

„Ką mes siūlėme, tai idėją apsaugoti tam tikras grupes ir daryti išimtis tik joms. Tai daugiavaikės šeimos, šeimos su negalią turinčiais asmenimis, vienišos mamos, namų ūkiai kurie gauna šildymo kompensacijas, pensininkai. Tikslingai apsaugojus tam tikras grupes būtų galima drąsiai konstruoti mokesčius tiems, kurie pajėgūs susimokėti ir išlaikyti infrastruktūrą“, – pridūrė A. Adomavičienė.

Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo  vadovės teigimu, taip pat kartais visuomenėje klaidingai manoma, kad labiausiai pagalbos reikia regionams. Pasak pašnekovės, skirtingose vietovėse vyrauja skirtingos socialinės problemos todėl prieš priimant sprendimus svarbiausia tiksliai įvertinti ir projektuoti jų poveikį.

„Kad pilnai padengtume pagalbos pažeidžiamoms grupėms poreikį, reikėtų radikalesnių reformų, nes labai atsiliekame. Svarbu suprasti, kad gynyba yra labai svarbu, tačiau žmonių saugumas irgi negali būti pamirštas. Kai valstybė metai iš metų nieko nekeičia, žmonės ima ja nepasitikėti. Valstybė turi įrankius pamatuoti priemonių efektyvumą ir pamodeliuoti atvejus, todėl norėtųsi tikėti, kad lengvabūdiški sprendimai nebus priimami“, – sakė A. Adomavičienė.

ELTA primena, Seimas antradienį priėmė sprendimą nuo kitų metų įvesti naujus draudimo ir cukraus mokesčius, kelti pelno mokestį ir naikinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatas šildymui.

Priėmimo etapą parlamente dar turės įveikti Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio bei gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymų projektai.

Pirmąjį būstą siūloma apmokestinti nuo 450 tūkst. eurų „grindų“, ne pagrindinį – nuo 50 tūkst. eurų ribos. Taip pat siekiama keisti gyventojų pajamų apmokestinimą, įvedant tris labiau progresyvius mokesčio tarifus – 20, 25 ir 32 proc.

Visi mokesčių pertvarkos projektai įsigalioti turėtų nuo 2026-ųjų.