1 nuotr.Seimas linkęs pritarti įstatymo pataisoms, siūlančioms neleisti imti iš pacientų papildomų priemokų už valstybės lėšomis teikiamas medicinines paslaugas.
Antradienį po svarstymo šias Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtas įstatymo pataisas palaikė 56 Seimo nariai, 38 buvo prieš, 5 parlamentarai susilaikė.
Tam, kad dokumentas būtų priimtas, Seime turi būti surengtas dar vienas balsavimas.
Jei Seimas pritartų, įstatyme atsirastų nuostata, kad valstybės laiduojama asmens sveikatos priežiūra viešosiose gydymo įstaigose teikiama nemokamai, už šias paslaugas negali būti reikalaujama papildomo mokesčio.
Beje, Seimo plenarinę salę pasiekė parlamentiniame Sveikatos reikalų komitete (SRK) patobulintas, šiek tiek pakoreguotas įstatymo pataisų variantas.
Jame atsirado ir tam tikrų išlygų – pavyzdžiui, dėl nemedicininių paslaugų, dėl pacientų pageidavimo gauti brangiau kainuojančią medicininę priemonę. Tokiais atvejais, kai jei pacientas norėtų gauti mokamas nemedicinines aptarnavimo paslaugas, jis turėtų raštu patvirtinti, kad atsisako valstybės apmokamų paslaugų ir pageidauja mokamų.
Tuo metu nemedicininių aptarnavimo paslaugų sąrašą, kainų apskaičiavimo metodiką nustatytų sveikatos apsaugos ministras, o šiame sąraše esančių paslaugų kainas – jas teikiančios įstaigos vadovas.
Pacientui taip pat siūloma palikti galimybę pagal sudarytą medicininių priemonių sąrašą pasirinkti, pavyzdžiui, protezą ar lęšiukus. Jei jo pageidavimu būtų naudojama brangiau kainuojanti priemonė negu valstybės kompensuojama, pacientas turėtų sumokėti jų kainų skirtumą.
Priemonių, kurių kainų skirtumai gali būti apmokami paciento lėšomis, sąrašą ir jų apmokėjimo tvarką nustatytų Vyriausybė.
Seimo vicepirmininkė, socialdemokratė Orinta Leiputė mano, kad priėmus įstatymo pakeitimus bus daugiau aiškumo ir skaidrumo.
„Tikslas yra pasiekti, kad žmonėms nereikėtų mokėti du kartus, nes pasitaiko atvejų, kai už valstybės apmokamą paslaugą paprašoma susimokėti dar kartą“, – pastebėjo O. Leiputė.
Jai pritardamas „valstietis“ Bronis Ropė tvirtino, kad reforma yra „labai laiku ir netgi pavėluota“.
Tuo metu SAM inicijuotas įstatymų pataisas kritikavę opozicijos atstovai tvirtino, kad jos nepadidins sveikatos paslaugų prieinamumo, o galimai ir sumažins.
„Tai yra dar didesnių eilių reforma“, – mano konservatorė Gintarė Skaistė.
Nebalsuoti už projektą raginusi konservatorė Jurgita Sejonienė sakė, kad siūlomais pokyčiais rizikuojama gyventojų galimybe gauti sveikatos priežiūros paslaugas. Taip pat, anot jos, vėl bus skatinama grįžti prie „vokelių“, supriešinama medikų bendruomenė.
„Kokių dar reikia argumentų, kad darote nesąmonę? Kviečiu dar kartą grįžti į sveiką protą ir nebalsuoti už šį įstatymą“, – kvietė J. Sejonienė.
Seimo pirmininko pavaduotoja, liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen irgi tvirtino, kad įstatymo pataisos sveikatos paslaugų prieinamumą tik pablogins.
„Šitoje sveikatos reformoje nelieka žmogaus, nesimato nei paciento, nei mediko“, – teigė parlamentarė.
Demokrato „Vardan Lietuvos“ Kęstučio Mažeikos nuomone, šis, jo vertinimu, Konstitucijai prieštaraujantis įstatymas įneš ne skaidrumo, o daugiau chaoso.
Prie opozicijos kritikos šį kartą prisijungė ir valdančiųjų atstovas, „aušrietis“ Raimondas Šukys.
„Reikėtų diskutuoti ne apie priemokų panaikinimą. Tikrai jos nesumažins eilių pas gydytojus. Reikėtų svarstyti apie valstybės lėšomis draudžiamų asmenų įmokų didinimą“, – tvirtino Seimo vicepirmininkas.
Siūloma, kad naujas reguliavimas įsigaliotų nuo kitų metų gegužės 1 d.
