Padarykim Sąjūdžio istoriją bestseleriu

Per keturias dienas net 450 mugės lankytojų išėjo su šia išskirtinai reikšminga mūsų valstybės istorijai knyga.

Dėmesį į ją atkreipė ir lietuviško kino kūrėjai: viena žinoma režisierė su prodiuseriu jau klausė autoriaus pritarimo dėl vaidybinio, gal net serijinio, kino filmo pagal „Tikrą Sąjūdžio istoriją" kūrimo.

„Iš knygų mugės man liko daug įspūdžių, bet dabar apie vieną, didžiausią: dar niekada nemačiau tiek žmonių, kurie tris dienas nuo ryto iki vakaro stovėjo eilėse prie Arvydo Juozaičio stendo, sveikinosi, atkakliai laukė jo autografų.

Neįsivaizduoju, kaip galima pakelti tokį krūvį. Tokias minias mačiau tik prie Justino Marcinkevičiaus", - parašė viena knygų mugės dalyvė savo feisbuko paskyroje.

Ko gero „Tikra Sąjūdžio istorija" apskritai kol kas vienintelė knyga, kuri buvo reklamuojama lauko stende Vilniuje, Gerosios vilties žiede - tuo pasirūpino „Obuolio" leidyklos vadovas Paulius Virbickas, nesutikdamas su mugės organizatorių sprendimu, kuriuo, matyt, norėta ne tik pademonstruoti savo požiūrį į Sąjūdį ir jo pirmeivį Arvydą Juozaitį, bet ir prislopinti susidomėjimą jo knyga, kurioje gausu jo paties prisiminimų ir autentiškų to meto liudijimų.

Beje, tai nutinka nebe pirmą kartą.

2023 metų spalį, minint Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamojo suvažiavimo 35-etį, dėl Arvydo Juozaičio liudijimų Vyriausioji valstybės archyvaro tarnyba užblokavo visą virtualią parodą, parengtą Valstybės naujojo archyvo darbuotojų.

Mugėje, kaip skelbia organizatoriai, buvo išskirtos salės net 253 knygoms, tarp kurių, - būkime biedni, bet teisingi, - figūravo ir tokių, kurių galiojimo terminas greičiausiai baigsis dar prieš Kalėdas.

Visa mugės dienas Arvydas Juozaitis budėjo leidyklos „Obuolys" stende, bendravo su skaitytojais ir pasirašinėjo knygas, - ne veltui, susisiekus su juo po mugės, atsiliepė prikimusiu balsu.

„Daug šviesių žmonių sutikau tomis dienomis, - pasakojo jis, - antrasis, kuriam pasirašiau knygą, buvo Seimo pirmininkas Juozas Olekas. Prisiminiau, kaip jis mane slėpė palėpėje prieš pirmąjį Sąjūdžio mitingą - toks simbolinis buvo mūsų pasveikinimas mugėje, o jai baigiantis, aplankė Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas, palaiminęs tolimesnei veiklai."

Laikas knygų mugėje, anot jo, buvo ir sėkmingas, ir nesėkmingas, - nesėkmingas dėl to, kad negavus atitinkamos erdvės, žlugo viltys surengti planuotą viešą diskusiją su filosofijos prof. Gintautu Mažeikiu, jo knygos „nepastebėjo" ir LRT žurnalistai.

Tai tik patvirtino jo mintį: kai Sąjūdžio pradžioje LKP CK nurodymu Sąjūdis nebuvo minimas spaudoje, taip ir šiandien LRT nurodymu Sąjūdžio istorijos nėra viešumoje. Arvydas Juozaitis pasijuokė: „Darau išvadą, kad LRT lygu LKP".

Vis dėlto, nors ir būdamas pririštas prie leidyklos stendo, Arvydas, kaip ir kiti sąjūdiečiai, kuriuos jam pavyko sutikti, tarp jų ir tie, liberalesnių pažiūrų, sakosi pajutę, kad liberalios demokratijos era baigiasi.

„Kartos keičiasi, kalbėjo jis, -nepasakytum, kad ateina nacionalizmas, bet valstybės, kaip tautos buveinės, idėja grįžta, ir tai galima buvo pajusti net šioje mugėje.

Tie žmonės, kurie gyvena karo kategorijomis, vien tik karo kategorijomis arba būsimo neišvengiamo karo kategorijomis, nori matyti daug platesnį lagerį, valstybių stovyklą, dar geriau - federacinę Europą, bet nemanau, kad tokia pozicija imtų viršų. Ukrainiečiai šitai pozicijai suteikia disbalansą ne tik didvyriškai kaudamiesi už savo tėvynę, bet ir jų knygų pristatymai pasižymėjo patriotine gaida".

Tai, kad mugės organizatorių valia, galima sakyti, buvo ignoruojamas ir prezidentas, Arvydo nuomone, mugei nei ką pridėjo, nei ką atėmė. Neleidę jam sakyt sveikinimo kalbos, paskui leidę ateit, supermodernistai, anot jo, pademonstravo nesubrendusios kultūros bruožus.

Arvydas juokavo, kad prezidentas - ne to snapo paukštis, kad jam reikia duot ar neduot į snapą kokį grūdą, - jis ir be jo apsieina. Jis jau buvo sakęs, kad tiek prezidento pasveikinimas mugėje, tiek nacionalinių premijų įteikimas prezidentūroje ir iki tol buvo abejotinas, kaip ir pačios nacionalinės premijos.

Jis linkęs jas vadinti pašalpomis, nors pripažįsta, kad menininkams jų reikia išties, tačiau šešios pašalpos yra labai mažai, turint galvoje menininkų armiją. Kita vertus, premijos yra tapusios simboliniu politiniu kapitalu ir atitinkamomis privilegijomis, kurių menininkams nė nereikia.

Dar daugiau, Arvydas Juozaitis mano, kad nacionalinės kultūros ir meno premijos turi nunykti, kaip posovietinis reliktas, ir jau nyksta, juo labiau, kad jų vertė savaime dyla dėl to, kad neretai kandidatūros parenkamos tam tikrų klanų, ir kad tų klanų tarpusavio kovoje jas gauna žmonės, kurių darbai visiškai neverti apdovanojimų.

Mugė baigėsi, tačiau knygos „Tikra Sąjūdžio istorija", aprėpiančios jo ištakas ir įdirbį nuo 1987 metų rugpjūčio 23 dienos mitingo iki 1988 metų rugpjūčio „Roko maršo", kelionė pas skaitytoją vis dar tęsiasi.

Pirmasis leidimas 5 tūkst. egzempliorių tiražu ištirpo akimoju, - iš antrojo 10 tūkst. tiražo dar liko gera pusė knygų.

Jau rašomas antrasis Sąjūdžio istorijos tomas, kuris apims pusmetį - nuo 1988 metų rugpjūčio iki gruodžio, jis bus maždaug tokios pat apimties, kaip ir pirmas, joje ryškės svarbiausios Lietuvos lūžio temos.

Mugėje Arvydas Juozaitis gaudė tų dienų liudininkus, įrašinėjo jų prisiminimus, nes laikas retina jų gretas, o pokalbiu praturtinta knyga, jo manymu, yra alsuojanti, gyva.

„Tikra Sąjūdžio istorija" jau buvo pristatyta didžiausiuose Lietuvos miestuose, išskyrus Kauną, kur vienintelė visoje Lietuvoje „Ąžuolyno" viešoji biblioteka pareikalavo už salę susimokėti.

Bet ir Kaune susitikimas su skaitytojais įvyks, tik kitoje vietoje - Maironio namuose. Tuoj po Velykų susitikimas numatytas ir Anykščiuose, kultūros centre, kur, pasak Arvydo, iš pradžių jo knygos irgi nenorėta įsileisti ir tik mero Kęstučio Tubio, apsiėmusio kuruoti renginį, dėka kitos vietos ieškoti neprisireikė.

Patys gražiausi Arvydui Juozaičiui susitikimai su skaitytojais vyko Šiauliuose, Vilniuje, Kėdainiuose, Panevėžyje, Klaipėdoje.

Visur jo ir Sąjūdžio istorijos laukė nuo žmonių gausybės lūžtančios salės.

Kažkas pasakė: pirkime ir skaitykime šią knygą, padarykime ją bestseleriu!

Padarykime!