Ne tūkstančių, o milijonų klausimas!

Prieš savaitę rekordiškai greitai per laisvo žodžio gynimo telemaratoną paaukojusi daugiau nei 166 tūkst. eurų, teismo priteistai žalai ir bylinėjimosi išlaidoms kompensuoti.

Nors Generalinė prokuratūra, gavusi skundą, kartu su Valstybine mokesčių inspekcija, galimai ir Valstybės saugumo departamentu, puolė tikrinti paaukotų lėšų kilmę, tai tik dar labiau sudirgino visuomenę.

Taip pat nustebino faktas, jog solidariai žalai atlyginti priteistus pinigus išieškos ne vienas, bet daugiau antstolių, o išieškoma suma išaugo.

Tokius atvejus verta paviešinti ne tik Lietuvoje. Nuteistus žurnalistus užstojo šių metų rugsėjį įsteigta Lietuviškos žiniasklaidos asociacija (LŽA), lapkričio 10-ąją išplatinusi atitinkamą pareiškimą. Skirtą ne tik Lietuvai, bet ir Europos Parlamentui bei užsienio žiniasklaidai.

LŽA nusistebėjo, nuo kada moralinė žala dėl orumo ir reputacijos viršija žalą už žmogaus nužudymą. Taip pat pabrėžė, jog ieškinio reikalavimai ir priteistos sumos dydis (daugiau nei 166 tūkst. Eur) atitinka strateginių ieškinių prieš visuomenės dalyvavimą angliškai SLAPP) kriterijus, kuriems taikoma prevencija pagal 2024 04 11 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą Nr.1069.

LŽA nuomone, kad tai yra SLAPP (ne paprasta byla dėl žalos atlyginimo, o siekis sunaikinti alternatyvią žiniasklaidą), rodo ir faktas, kad Generalinė prokuratūra ir VMI įsijungė į visą kampaniją, siekiant sutrikdyti piliečių paramos rinkimą teismo priteistoms drakoniškoms sumoms surinkti.

LŽA ketina artimiausiu metu ir nelaukiant kasacinio skundo parengimo bei jo nagrinėjimo Aukščiausiame Teisme, kreiptis į tarptautines organizacijas, padedančias ginti laisvo žmogaus teises į informaciją ir saviraišką bei žiniasklaidos nepriklausomybę. LŽA taip pakvietė visus Lietuvos informacinės erdvės dalyvius telktis prieš tokias atakas ir, jeigu pageidauja, jungtis prie LŽA.

Informacija

Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnis skelbia, jog viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą, jeigu jie nurodė informacijos šaltinį ir jis buvo pateiktas:

1. Valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, politinių partijų, profesinių sąjungų, asociacijų ar kitų asmenų oficialiuose ar viešai paskelbtuose dokumentuose.

3. Anksčiau (tai) buvo paskelbta per kitas visuomenės informavimo priemones ir jeigu ši informacija nebuvo paneigta per ją paskelbusią visuomenės informavimo priemonę.

4. Paskelbta (tikrovės neatitinkanti informacija) tiesioginių programų, interneto konferencijų dalyvių, interaktyvios televizijos žiūrovų ar informacinės visuomenės informavimo priemonės naudotojų, NESUSIJUSIŲ su viešosios informacijos rengėju.

Komentuoja LŽA direktorius Gintaras SONGAILA:

Jeigu Aukščiausiasis Teismas nepriims atsakovų toje Vilniaus apygardos teismo (VAT) byloje kasacinio skundo arba išnagrinėjęs nuspręs, kad viskas čia tvarkoje, tai aš galvoju, kad europinėse instancijose, konkrečiai Europos Žmogaus Teisių Teisme, beveik garantuota, kad Lietuva pralaimės bylą. Ir čia jau bus ne tūkstančių, bet milijonų eurų reikalas.

O šiaip - tai ne vien LŽA reikalas ir ne vien atsakovų toje byloje reikalas. Nes VAT padarė nesąmonę, nustatydamas, jog tiesioginėje laidoje pasisakęs asmuo, laidos svečias, neatsako už savo žodžius, o atsako žurnalistas, laidos vedėjas arba tas, kuris retransliuoja tokias laidas ar dalinasi. Atsako būtent jie, o ne pirminis šaltinis! Tai nesąmonė, nes tai prieštarauja Visuomenės informavimo įstatymo 54-o straipsnio 1, 3 ir 4 punktams.

Aš nežinau, kaip teismas gali išaiškinti įstatymą taip, kad jis prieštarautų tiems punktams. Juk akivaizdžiai prieštarauja! Mes toli nusivažiavome su savo teismais! Labai toli!

Komentuoja „Karštas komentaras TV" žurnalistė Giedrė GORIENĖ:

Kova tęsiasi, mes rankų nenuleidžiame. Esame labai dėkingi mus palaikantiems, labai dėkingi Lietuviškos žiniasklaidos asociacijai ir manome, kad mes bendrai tikrai įveiksime visas kliūtis. Aš tikiu, kad pasieksime teisingumą. Aš dar antstolių rašto negavau, bet girdėjau, jog ieškovai dėl žalos išieškojimo kreipėsi ne į vieną, bet į daug antstolių, todėl galutinė žalos atlyginimo suma labai išaugo.

Komentuoja „ART.TV" publicistas Artūras ORLAUSKAS:

Aukščiausiojo Teismo teisminė praktika vis dėl to rodo, kad mes nugalėsime, nes tame teisme realiai mažiau politikos, jie vertina atsakingiau pateiktus faktus. O Vilniaus apygardos teismo sprendime atrodo, jog faktiškai Viešosios informacijos įstatymas negalioja, nes pirminio šaltinio aspektas atpuola, kaip nori, taip gali nuteisti.

Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Audrys Antanaitis, jeigu ir buvo, sakykime, skeptiškas mano atžvilgiu - ne fanas, ne draugas, bet ir jis mato, kad kažkas ne taip (A.Antanaitis lapkričio 3 d. socialiniame tinkle informavo jau gaunantis informacijos, kad bandoma žlugdyti žurnalistų darbą - aut. past.). Kadangi sukeltas rimtas rezonansas, tai AT turėtų nagrinėti kasacinį skundą visa apimtimi ir panaikinti VAT trijų teisėjų, atsiprašau už išsireiškimą, haliucinacijas, sapaliones.

Aš manau, kad kilus tokiam ažiotažui, LŽA ir turėjo sureaguoti. Jau kreipiasi į tarptautines organizacijas. Ir Europos Parlamento nariai susirūpino, žmogaus teisių gynimo organizacijos jau užklausė Europos Komisijos. Žinoma, kad informacija apie mus bus perduota Norvegijos, Švedijos žiniasklaidai. LŽA pranešimas bus pateiktas visur.

VAT sprendimas dėl mūsų yra visiškai sovietinis, visiškai politinis ir visiškai griaunantis teisingumo sąvoką. Jeigu AT atsisakys priimti kasacinį skundą, bus galima teigti, jog mes, Lietuva, taip giliai pasistūmėjome į net ne į sovietmetį, bet į praėjusio amžiaus šeštą ar septintą dešimtmečius.

Komentuoja „OpTV" žurnalistė Rūta JANUTIENĖ:

Aš manau, kad tokie dalykai (Lietuviškos žiniasklaidos asociacijos pareiškimas) suveikia kaip žinia iš už geležinės uždangos. Savotiškai uždega signalinę lemputę. Parodo, kaip Lietuvoje oficialus požiūris į vietinę žiniasklaidą dar yra atribotas nuo visos demokratinės Vakarų žiniasklaidos. Todėl toks LŽA pareiškimas tik paskatina Vakarus įdėmiau Lietuvą stebėti ir pamatyti, kokie dalykai čia dedasi, kaip bandoma teisinėmis priemonėmis susidoroti su kritika. Aš jau esu kartą taip išsigelbėjusi nuo totalaus „cancelinimo".

Girdėjau, jog bylos Vilniaus apygardos teisme laimėtojai jau kreipėsi į krūvą antstolių, kurie išrašė sąskaitą už sumą, kuri yra didesnė negu priteista. Esą jūs po to aiškinkitės tarpusavyje. Tai būdas dar labiau žmones padirginti.

Komentuoja „Ekspertai.eu" įkūrėjas Audrius NAKAS:

Net neabejoju, kad mums, nepriklausomai žiniasklaidai, galiausiai pavyks laimėti. Mūšis ne dabar prasidėjo, jis tik toliau tęsiasi. Reikia žiūrėti plačiau, kas čia daroma. Mano požiūriu, Lietuvą mėgina bet kokia kaina įtraukti į karinį konfliktą, todėl tam, kad netrukdytų nepriklausoma žiniasklaida, ją būtina pažaboti. Todėl priimami tokie teismo sprendimai. Landsbergių partija jau inicijuoja paketą įstatymų, kurie esą efektyviau kovos su dezinformacija ir melu. Nors oficialiai melagingą informaciją skleidžia būtent mūsų oponentai.

Todėl net nereikia abejoti mūsų sėkme.