Miestelio centre lapės ėda iš šuns dubenėlio

Į jų 19 arų sklypą ir patį kiemą ateina ežiai, kiškiai, voverės, barsukai. Žiemą buvo užklydusi stirna. O drąsuolė lapė kartais atsėlina prie šuniuko būdos ir paėda iš jo dubenėlio. Sodybos teritorijoje gyvena apie 20 rūšių paukščių, kurie peri Lino padarytuose inkiluose ir puotauja jo sumeistrautose lesyklose.

Vakarais po kiemą skraido šikšnosparniai. Apsigyveno net itin reta varlė Česnakė.

Varlė Česnakė ir paukštis čivylis

Šiuo metu Linas Mockus verčiasi individualia veikla - daro inkilus ir lesyklėles paukščiams. Senoje sodyboje išlikusiose liepose ir pačių Mockų pasodintuose medžiuose apstu giesmininkų. Jiems šeimininkas įkėlė 16 savo sumeistrautų inkilų. Dažniausia inkiluose peri varnėnai.

O Lino knygų lentynoje didelę dalį užima leidiniai apie gamtą ir gyvūnus. Pasitelkdamas knygas ir internetą Linas studijuoja savo sodybos fauną. Kartais tenka nustatyti net gyvūno pavadinimą.

Antai darže apsigyveno keista varlė. Kartais ji įsirausia po žeme šiltnamyje. Kartais emigruoja į daržą. Ten taip pat įsirausia po žeme. Labai įdomios tos varlės akys, primena katės akis. Kurį laiką stebėjęs naująją savo sodybos gyventoją Linas nustatė, jog tai retos rūšies varlė, vadinama Česnake.

Panašiai sodybos šeimininkas stebi ir paukščius, kurių jo sodyboje gyvena apie dvidešimt rūšių. Žvirblius, varnėnus, genius ar šikšnosparnius pažįsta nuo vaikystės. Bet norėdamas atpažinti kai kuriuos kitus Linas turi paplušėti prie knygų. Pastudijavęs nustatė, kad sodybos teritorijoje gyvena cvilikai ir čivyliai. Pastarieji ypač įdomūs - žvirblio dydžio su rausva krūtinėle, peri gyvatvorėse.

O genys savaip prisidėjo ir prie namelio statybos. „Namo apdailoje išskaptavo skylę. Užtaisau. Kitą dieną ir vėl tas pats, - pasakoja Linas. - Pasidarė sau inkilą. Nusibodo su geniu lenktyniauti. Palikau. Dabar joje peri varnėnai ir žvirbliai."

Vakarais, prietemoje, po sodybos kiemą pradeda skraidyti šikšnosparniai. Mockai spėja, jog jie gyvena šalia esančių, bet jau negyvenamų sodybų ūkiniuose pastatuose.

Ežiai ir barsukai renka grambuolius pievelėje

Mockų šeimyna stebisi, jog į miestelio centre esančią jų sodybą drįsta ateiti tiek laukinių gyvūnų. Matyt, jaučia, kad šeimininkai jų nenuskriaus, o atvirkščiai - dar ir pasirūpins.

Dar tuomet, kai statė namą, Lino darbą stebėjo kiškis. „Aš, mūriju, o apačioje be jokios baimės ganosi kiškis. Ir dabar tų kiškių ateina į kopūstų ar kitų daržovių lysvę", - pasakoja sodybos šeimininkas.

Visi gyvūnai čia nebaikštūs. Tik voveraitę matė vieną vienintelį kartą. Tiesiog perbėgo keliuką ir pasislėpė. Gal miestelyje jų apskritai mažai tėra...

Vakarais į žaliąją veją ateina ežiai - poromis ir po vieną. Prakasa duobutes ir ieško grambuolių. Jiems tai delikatesas. O daržovėms šie padarai - grėsmė.

Grambuolius mėgsta ir barsukai. Neseniai šuniukas, pribėgęs prie pavėsinės, ėmė uostyti ir krapštyti. Linas, įtardamas, kad atsirado dar vienas naujas gyventojas, atsinešė prožektorių, pašvietė po grindimis - o ten žiba barsuko akys.

Pastebėjęs, kad darže kažkas iškasa duobes, Linas įtaisė vaizdo kamerą. Rytą mato, jog naktimis į sodybą atslenka lapė. Darbuojasi ne tik darže, bet atsėlina prie šuns būdos ir paėda iš jo dubenėlio.

O žiemą į sodybą buvo atėjusi stirna. Naršė po komposto dėžę ieškodama maisto. Bet, pamačiusi šeimininką, išsigando peršoko tvorą ir nubėgo į kaimynų teritoriją. „Matyt, ateina nuo Kražantės pakrančių, pro Kolegijos šoną", - spėja Linas.

Namas statytas savo rankomis

Rasa ir Linas Mockai anksčiau gyveno mokyklos daugiabutyje. Mat, Lino mama Genovaitė Mockuvienė dirbo mokytoja. Erdviame jos bute prisiglaudė ir sūnaus Lino šeima. Čia augo ir ponios Genovaitės anūkės.

Gyvendama daugiabutyje Mockų šeima grožėtis gamta važiuodavo į miškus, atokesnes apylinkes. Tačiau vis dažniau pasvajodavo apie nuosavą kiemą ir erdvę aplink namus.

„Bendrom jėgom sukrapštėme pinigėlių ir nusipirkome seną sodybėlę miestelio centre, netoli seniūnijos, - pasakoja Linas. - Tikėjomės susiremontuoti. Bet kai apžiūrėjo statybas išmanantys giminaičiai, paaiškėjo, jog remontuoti nėra ko. Teko nugriauti ir statyti naują namą."

Statybų ėmėsi visa šeima. Labai daug dirbo patys. Padėjo Lino brolis, pusbrolis, draugai, žentas, tačiau kai kuriems specifiniams darbams teko kviestis specialistus. Per penkerius metus pastatė ir įrengė naujus namus. Nors tai kainavo labai daug darbo ir nervų.

Tuo metu, kai vyko statybos, Mockai dėl laiko stokos turėjo atsisakyti savo pomėgių. Rasa ir Linas garsėjo kaip šaudytojai iš lanko. Iki šiol važiuoja į viduramžių šventes Kernavėje, kur šaudo iš lanko.

Dabar abu su žmona Rasa, dirbančia slaugytoja Kelmės ligoninėje, žaidžia petankę. Priklauso Šiaulių petankės klubui, dalyvauja treniruotėse ir varžybose, yra pelnę medalių.

„Tai sportas tinkantis visokio amžiaus žmonėms ir galimybė pagal savo jėgas pajudėti ir daug laiko praleisti gamtoje", - sako Linas.