Meras: Maskvos namų griovimas savivaldybei nieko nekainuotų, bet tam reikia keisti įstatymą

Pasak jo, dabar įstatymas numato, kad paramos gavėjo statusą turinčios įstaigos, šiuo atveju – Statybų inspekcija, turi teisę paramą priimti tik paslaugų forma, o pakeitus įstatymo formuluotę reikėtų numatyti, kad parama galėtų būti priimta ir darbais.

„Dabar reikalingas vienintelis vieno įstatymo pakeitimas – aš pats tikrai galėsiu ir inicijuoti, kalbėdamas su Seimo nariais, pačią įstatymo pataisą mes jau esame pažiūrėję, kaip ją reikėtų pakeisti, iš esmės reikalingas labai nedidelis teisėkūros pakeitimas, kad eitume šitu keliu“, – žurnalistams Vilniuje ketvirtadienį sakė V. Benkunskas.

„Bendrai valstybei šitie darbai nieko nekainuotų. (…) Bet labai priklauso nuo Statybų inspekcijos pozicijos, nes formaliai jie turėtų priimti šitą dovaną“, – pridūrė jis.

Mero teigimu, į jo laišką su kvietimu prisidėti prie pastato griovimo savo lėšomis atsiliepė keletas didelių statybos įmonių, tarp jų – „Naresta“, „Kalvasta“, „Yit Lietuva“, „Gilesta“, „Fegdos grupei“ priklausanti „Tilsta“ir „Hiltus“.

„Jeigu mes judėsime toliau šitu keliu, neabejoju, kad ir daugiau įmonių prisijungtų ir turėtume tikrai labai prasmingą ir gražų precedentą, kuris padėtų mums šitą Vilniaus gėdą panaikinti“, – teigė V. Benkunskas.

Anot jo, praėjo beveik 2 tūkst. dienų, kai teismo sprendimu Maskvos namų pastatą įpareigota nugriauti.

„Kai girdime, ką sako Statybų inspekcija, kuri Lietuvoje atsakinga už teismo sprendimų vykdymą, apima šioks toks beviltiškumas, dėl to ieškome būdų, kaip laužant visą šitą biurokratiją (…) teismo sprendimą įvykdyti kitais būdais“, – sakė meras.

Jis Maskvos namus Vilniuje pavadino „šnipų namais“, aiškino, kad saviivaldybė siekia visais įmanomais būdais pastatą nugriauti kuo greičiau.

„Žinant visą kontekstą, vykstantį karą, žinant, kaip itie namai išvis atsidaro, žinant, kaip kitose sostinėse jie yra naudojami, tai tikrai yra nedovanotinas apsileidimas“, – tikino meras.

Pasak V. Benkunsko, jeigu nepavyks pakeisti įstatymo ir taip pradėti Maskvos namų griovimo įmonių savanorišku pagrindu, Statybos inspekcija skelbs naują griovimo darbų konkursą ir taip pastatas galėtų būti nugriautas tik po kelerių metų.

Statybų inspekcija sako esanti pasiruošusi skelbti naują pirkimą griovimo darbams

Reaguodama į mero kritiką, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) teigia nuosekliai vykdanti teismo sprendimą dėl neteisėtai pastatytų Maskvos namų, organizuoja tam reikalingus procesus.

Visgi institucija konkrečiai nenurodo, ar tuo atveju, jeigu Seime būtų pakeistas įstatymas, pastatas galėtų būti graiunamas be viešojo konkurso.

„Suprantame visuomenės ir miesto vadovų lūkestį kuo greičiau išspręsti šią situaciją, (…) tačiau tokio masto ir sudėtingumo statinio griovimas Vilniaus centre turi būti organizuojamas atsakingai, užtikrinant žmonių, aplinkinių statinių ir infrastruktūros saugumą“, – ketvirtadienį išplatintame pranešime teigė inspekcija.

Pasak jos, anksčiau vykdyto viešojo pirkimo metu tiekėjų pateikti pasiūlymai nustatytų reikalavimų, šiuo metu dar vyksta su viešuoju pirkimu susijęs teisminis procesas. 

„VTPSI yra pasirengusi nedelsiant paskelbti naują viešąjį pirkimą, kai tik pasibaigs teisminis procesas ir bus priimtas galutinis sprendimas“, – nurodė VTPSI atstovai.

Anot Vilniaus mero, savivaldybė dabar laukia konkrečių Statybos inspekcijos atsakymų.

„Mes dabar su jais (su inspekcija – ELTA) susirašinėjam raštu, į raštus mums, deja, jie neatsako“, – teigė V. Benkunskas.

Statybos įmonių atstovai dar nežino, kiek galėtų kainuoti griovimo darbai

Maskvos namų griovimo projektu susidomėjusių statybos bendrovių atstovai sveikino Vilniaus mero iniciatyvą, ją vadino „vizionieriška“, kartu teigė – kol kas tiksliai įvardinti, kiek tokie darbai galėtų kainuoti, būtų sudėtinga.

Statybos inspekcijos parengta darbų sąmata rodo, kad Maskvos namų griovimas galėtų kainuoti apie 2 mln. eurų.

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės „Naresta“ generalinis direktorius Tadas Grincevičius sakė, kad darbų sąmata galėtų būti mažesnė.

„Meras įvardino galimą 2 mln. eurų vertę, kolegos minėjo, kad galėtų būti ir mažiau“, – žurnalistams sakė T. Grincevičius.

Po pastatu taip pat yra trys požeminiai aukštai, anot bendrovės atstovo, juos reikėtų išardyti ir užpilti gruntu.

Pasak T. Grincevičiaus, preliminariai griovimo darbai galėtų trukti metus, prie jų finansavimo galėtų prisidėti keletas įmonių, nes vienai bendrovei tai neapsimokėtų.

„Finansiškai mūsų įmonei tikrai neapsimokėtų to daryti. Mes vieni čia tikrai nieko ir nedarytume – tiesiog nepajėgtume. Nepaisant to, kad statybininkų apyvartos yra gana didelės – mūsų maržos yra santykinai žemos. Nemanau, kad yra tokių rangovų, kurie vieni galėtų įgyvendinti tokį projektą neatlygintinai. Jei susiburtumėme į gerą kompaniją – gal galėtume tą dramblį bandyti po gabaliuką ir suvalgyti“, – tikino „Narestos“ vadovas.

Bendrovės „Gilesta“ vadovas Romas Paliulis taip pat teigė, kad jo vadovaujama įmonė yra pasiruošusi prisidėti prie projekto, tačiau dar laukia konkretesnių duomenų iš institucijų.

„Sveikiname iniciatyvą, bet iš patirties žinau, kad iniciatyvai dar labai svarbus palaikymas – šiai dienai svarstome apie iniciatyvą, o apie konkrečius skaičius… reikėtų pirmiausia sulaukti konkrečių pasiūlymų iš miesto savivaldybės“, – kalbėjo jis.

Statybos bendrovę „Tilsta“ valdančios „Fegdos grupės“ vadovas Gediminas Gribulis akcentavo, kad atsakingam Vilniaus verslui yra svarbus Maskvos namų projekto nugriovimas.

„Turbūt teisingo atsakymo (kaip turėtų veikti projektas – ELTA) nėra, bet iniciatyva, kada susitelktų verslai vienoje vietoje ir tarpusavyje pasidalintų finansine našta, savo techninėmis galimybėmis, jėgomis bei kompetencijomis būtų racionaliausia. Kuo daugiau verslų prisidėtų, tuo lengvesnė našta būtų kiekvienam iš jų individualiai ir tuo greičiau viskas įvyktų, koordinavimas yra tik techninis dalykas“, – žurnalistams sakė jis.

Savo ruožtu įmonei „Kalvasta“ vadovaujantis Tadas Taraškevičius tikino, kad Maskvos namų griovimo projektas galėtų būti vykdomas aplinkosauginės iniciatyvos „Darom“ principu.

„Tai galėtų būti didelis „Darom“ akcijos projektas, visi prisimename, kaip bendromis gyventojų, privataus verslo sektoriaus lėšomis, darbo jėga (…) buvo tvarkomi skverai, Neries pakrantės, aikštės, kiemai“, – sakė jis.

Pasak T. Taraškevičiaus, prie projekto galėtų prisidėti dešimtys Lietuvos statybininkų asociacijai (LSA) priklausančių bendrovių.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) pernai galutinai patvirtino, kad Maskvos namų griovimo konkursas gali būti tęsiamas.

Projektą Vilniuje vystyti nuspręsta dar 2004 m.

Maskvos namų pastatą valdo viešoji įstaiga „Maskvos kultūros ir verslo centras – Maskvos namai“, kurios 75 proc. akcijų yra valdoma dalininkų iš Maskvos.

Anot mero, sklypas sostinės Rinktinės ir A. Juozapavičiaus gatvių sankirtoje bus perduotas ukrainiečių religinei bendruomenei, šiuo klausimu jau pasiekti žodiniai susitarimai.

Dėl vėluojančių projekto griovimo darbų V. Benkunskas jau kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydamas įvertinti galimybę taikyti viešojo intereso gynimo priemones.