LRT atstovams - kritikos lavina Seime

LRT atstovai nesutinka su visa kritika, o generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, dabar plačiai komunikuojanti, esą LRT bandoma užvaldyti, į posėdį netgi neatvyko.

Į posėdį buvo pakviesta valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė, taip pat ne tik LRT, bet ir įvairių institucijų atstovai. Vos prasidėjus posėdžiui ir paaiškėjus, kad generalinės direktorės M.Garbačiauskaitės-Budrienės posėdyje nėra, Seimo nariai siūlė nukelti posėdį, bet LRT atstovai nurodė, kad net 15 jų darbuotojų yra prisijungę nuotoliu. Tiesa, didžiosios dalies jų veidų viešos transliacijos metu nebuvo matyti.

Įdarbina visai be atrankos

Vienas aptartų klausimų - dėl darbuotojų paieškos ir atrankos LRT. Kaip nurodė STT direktoriaus pavaduotojas Elanas Jablonskas, buvo vertinamos LRT darbuotojų įdarbinimo ir atrankos gairės: „Matome, kad gairėse nustatyti keli darbuotojų atrankos tipai: išorinė atranka, vidinė atranka, mišri atranka, kai skelbiama ir išorėje ir įstaigos viduje, ir konfidenciali, apskritai neskelbiama ir neviešinama. Šiose gairėse nėra detalizuota, kokiais atvejais, kuris atrankos tipas turi būti pasirenkamas. Sprendimas paliekamas padalinio vadovui be aiškiai apibrėžtų kriterijų.

Taip pat įtvirtinta, kad šie modeliai gali būti netaikomi, jei kandidatas atitinka tam tikrus kriterijus. Pavyzdžiui, jeigu yra praktikantas, kuris buvo puikiai įvertintas praktikos vadovo, kitais teisiniais pagrindais: paslaugų teikimo sutartimi ar vykdant individualią veiklą. Taip pat, kai yra ilgalaikis bendradarbiavimas su LRT.

Mūsų vertinimu, tai yra abstraktūs ir lengvai individualiai pritaikomi kriterijai, leidžiantys apskritai netaikyti atrankos. Tokiu būdu atsiranda prielaidos priimti asmenį, susijusį tam tikrais ryšiais."

LRT Administravimo ir veiklos vystymo departamento vadovas Tomas RYTEL tik patikino, kad šiuo metu tvarka yra atnaujinta, patvirtinta direktorės įsakymu. Taip pat paaiškėjo, kad vidaus tyrimas dėl to LRT nebuvo atliktas.

Seimo narys Ramūnas Vyžintas iškėlė klausimą, kas yra atsakingi už tai, kad trejus metus į LRT buvo priimami darbuotojai, remiantis ankstesnėmis gairėmis, tačiau tikslaus atsakymo nesulaukė.

„Kaip bus elgiamasi su darbuotojais, kurie gal buvo priimti ištisomis šeimomis, atėję be konkursų greičiausiai su užtarimu? Ar tai privatus UAB ar jums galioja Darbo kodekso normos?" - klausė komiteto pirmininkas Artūras Skardžius. T.Rytel atsakė, kad šeimomis darbuotojai nepriimami: „Tvarka pakoreguota. Mūsų požiūriu didelio nusikaltimo nėra."

Pirkimai STT nesudomino

A.Skardžius taip pat stebėjosi, kodėl STT nesusidomėjo audito ataskaitoje aptariamais programų pirkimo klausimams. Tačiau STT vadovas nurodė, kad STT turi kitų prioritetų. Tačiau jei Viešųjų pirkimų tarnyba nustatys pažeidimus, susidomės ir STT.

Komitete taip pat kilo klausimų dėl LRT biudžeto panaudojimo efektyvumo. Paaiškėjo, kad LRT auditorija apima 16,5 proc., kai LNK kanalų grupės auditorija siekia beveik 24 proc., o TV3 grupės - 20 proc.

„Nuo 2020 m. LRT biudžetas padidėjo beveik dvigubai, tačiau auditorija, kurią jus pasiekiate, padidėjo nuo 15 proc. iki 16,5 proc. Ar dviguba visuomenės investicija atitinkamai gerai įgyvendinama, jeigu padidėjimas yra toks nedidelis?" - klausė A.Skardžius.

Taip pat kilo klausimas dėl LRT išleidžiamų pinigų viešinimui. Suma siekia pusę milijono eurų per metus. LRT Komunikacijos ir rinkodaros departamento vadovė Rūta Putnikienė nurodė, kad taip įgyvendinamas veiklos ataskaitos viešinimas visuomenei. Tai nustebino komiteto pirmininką, kuris pastebėjo, kad LRT ir taip savo jėgomis turi platų auditorijos pasiekiamumą.

LRT taryboje - konfidencialumo kriterijus

Taip pat buvo aptarta tai, kad su LRT tarybos nariais yra sudaromos sutartys, kuriose yra konfidencialumo aspektas ir tai suvaržo tarybos narių galimybę viešai komunikuoti apie LRT veiklą. Nors LRT taryba yra aukščiausias valdymo organas.

„Nuo 2021 m. taryba patvirtino tokias sutartis. Mano nuomone, ir esu kalbėjęs su įvairiais teisininkais, klausimas, ar tokia sutartis yra prasminga. Aš pats tos sutarties kurį laiką nepasirašinėjau, nes tarybos nariai yra deleguoti pagal įstatymą. Taip, taryba pritarė, bet klausimas, ar tokia sutartis reikalinga.

Prieš tai galiojęs konfidencialumo terminas net neturėjo pabaigos - iki gyvenimo pabaigos. Kas tvirtina tą konfidencialios informacijos sąrašą? Kai viešoje erdvėje spekuliuojama, kas vyksta taryboje, mes negalime atsakyti, nes riboja konfidencialumas. Nes dabar viskas absoliučiai yra konfidencialu", - sakė LRT tarybos narys Jonas Staselis.

Kitas tarybos narys Deimantas Jastramskis patikino, kad niekas netrukdo tarybai tą konfidencialumą keisti: „Manau, jį reikia mažinti. Esu siūlęs, bet tarybos daugumos palaikymo nesu sulaukęs."

Komercinė reklama LRT - legali

Keltas klausimas dėl komercinės reklamos LRT eteryje, nors tokia reklama prieš daugiau kaip dešimt metų buvo uždrausta. LRT Finansų vadovė Asta Savickienė nurodė, kad dalies gaunamų sąskaitų negalima sumokėti iš biudžeto, todėl dalis sumokama iš komercinių lėšų: „Tai yra didžioji dalis. Taip pat komercines lėšas naudojame ir darbo užmokesčiui, komunalinėms išlaidoms.

Taip pat yra finansinė parama, atsiskaitoma su LATGA ir AGATA." Paaiškėjo, kad verstis komercine veikla LRT teisę suteikia ir pats LRT įstatymas. Valstybės kontrolės atstovai nurodė, kad LRT yra nurodyta, jog nemokamos reklamos eteryje būtų daugiau nei mokamos.

Taip pat pastebėta, kad LRT sudaro daug autorinių sutarčių. LRT atstovai nurodė, kad taip sudaromos sutartys su laikinais darbuotojais. Valstybinės darbo inspekcijos vadovas Apolinaras Škikūnas teigė, kad yra inicijuotas neplaninis LRT patikrinimas, po kurio bus paskelbtos išvados, ar autorinėmis sutartimis nėra slepiami darbo santykiai.

Beje, paaiškėjo, kad dalis LRT publikuojamų apžvalgininkų yra apmokami. Komiteto narys Artūras Zuokas prašė pateikti tokį sąrašą, bet atsakymo negavo.

A.Skardžius pastebėjo ir kitus Valstybės kontrolės pastebėtus LRT valdymo trūkumus: „Valstybės kontrolės ataskaitoje matyti turto švaistymo, apgaulingos paskaitos požymių, piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo požymiai. Pavyzdžiui, neteisėtas lėšų panaudojimas.

Nustatytas atvejis, kai už vieną programą tiekėjui sumokėta 12 000 eurų daugiau nei priklausė pagal sutartį ir tai padaryta neturint teisinio pagrindo. Matome ir interesų nedeklaravimo, neteisėto laimėtojų nustatyto, kai pirkimą laimėjęs pripažintas tiekėjas neatitiko konkurso sąlygų. Arba nepagrįstas tiekėjų atmetimas, sutarčių įsipareigojimų nevykdymas, ataskaitų trūkumas.'

Valstybės kontrolierė nurodė, kad finansinių nusikaltimų požymių nepastebėjo, bet pridūrė, jog Generalinė prokuratūra gali sprendimus priimti atskirai, jeigu tokių požymių pastebėtų iš audito išvadų.

Priminė LRT misiją

A.Zuokas priminė LRT misiją informuoti visuomenę ir leisti žiūrovams patiems susidaryti nuomonę: „Kaip jūs vertinat tai, kas dabar vyksta LRT eteryje? Kai turėjo vykti mūsų komiteto posėdis ir Valstybės kontrolė pirmą kartą viešai turėjo pristatyti audito išvadas, LRT.lt išėjo straipsnis, kur cituojama LRT generalinė direktorė, kuri pasakė, jog audito įvardyti trūkumai yra ne esminiai, daugiau procedūriniai, juos planuojama ištaisyti.

Ką tai reiškia? Bandymas formuoti naratyvą visuomenei, kad ką jau bekalbėsime, tai nebus svarbu.

Tą pačią dieną Valstybės kontrolė išplatino pranešimą, kuriame nurodė, kad auditas nustatė sistemines darbuotojų garantijų rizikas, esmines turinio prieinamumo ir pirkimo spragas. Tai faktas, kurį LRT turėtų kažkaip savo pranešimuose atspindėti. Patikrinau, kiek įmanoma. Neradau niekur šitos citatos, bet radau krūvą citatų apie užvaldymą ir daug kitų būdvardžių, kurie nėra niekaip susiję su LRT misija informuoti visuomenę.

Kaip jūs objektyviai pateikiate informaciją, jeigu net Valstybės kontrolės spaudos pranešimo ir esminių teiginių nėra nacionalinio transliuotojo eteryje? Ar tai nėra viešojo intereso pažeidimas?"

Administracijos vadovas T.Rytel nemato viešojo intereso pažeidimo. Pasak jo, buvo atspindėtos visos pozicijos, pacituoti Valstybės kontrolės teiginiai: „Pačiame išvadų tekste žodžių „sisteminiai" ir „esminiai" mes neradome. O direktorės komunikacijos aš nekomentuosiu, gal ji pati pakomentuos."

„Kodėl generalinė direktorė sutapatina save su LRT misija ir pačia LRT, vykdančia misiją?" - paklausė A.Skardžius.

„Tai yra jūsų vertinimas. Nemanau, kad taip yra", - atsakė LRT administracijos atstovas.

Dar kilo klausimas, kodėl LRT teritorijoje yra aštuonios elektromobilių įkrovimo stotelės, nors LRT priklauso tik vienas elektromobilis. Seimo narių duomenimis, stotelėmis naudojasi apie trisdešimt asmenų. Paklausus, ar ši nauda deklaruojama kaip pajamos natūra, paaiškėjo, kad ne, mat nėra tiksliai aišku, kokie darbuotojai ir kokio dydžio naudos gauna.