LKT vadovui Mindaugui Kairiui suteiktas pranešėjo statusas, jo pateikta informacija perduota STT

Tai trečiadienį Seimo Antikorupcijos komisijos posėdyje patvirtino generalinio prokuroro pavaduotojas Gintas Ivanauskas ir pats LKT vadovas M. Kairys. 

„Iš esmės yra pradėtas procesas dėl pranešėjo, pagal Pranešėjo apsaugos įstatymą, kadangi yra gautas pareiškimas. Yra perduota šita informacija nagrinėti atitinkamai Specialiųjų tyrimų tarnybai, tačiau (...) šiandien dienai sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą nėra. Yra tik sprendimas pripažinti asmenį pranešėju ir apie tai informuoti Vyriausybę“, – komisijos nariams kalbėjo G. Ivanauskas.

Anot prokuroro, M. Kairys, kuriam suteiktas pranešėjo statutas, neprašė konfidencialumo.

Tiesa, pasak G. Ivanausko, pagal įstatymus jis negali komentuoti, kokio turinio informaciją LKT vadovas perdavė prokuratūrai. 

„Turinys, kuris yra pateiktas M. Kairio prokuratūrai, jo atskleisti negalime šiai dienai, nes, kaip ir minėjau, jis perduotas vertinti Specialiųjų tyrimų tarnybai ir bus priiminėjamas vienoks ar kitoks sprendimas“, – dėstė G. Ivanauskas.

Pats M. Kairys Antikorupcijos komisijos posėdyje apie informaciją, kurią pateikė prokuratūrai, taip pat nekomentavo, tik patvirtino, jog jam yra suteiktas pranešėjo statusas.

Ši informacija komisijai buvo pateikta, svarstant konservatorės Agnės Bilotaitės inicijuotą siūlymą imtis tyrimo dėl galimo teisingumo ministro Rimanto Mockaus spaudimo LKT vadovui M. Kairiui. 

Pranešėjo statusas suteikiamas tiems asmenims, kurie teisėsaugai pateikia informaciją apie pažeidimą įstaigoje, apie kurį žinojo dėl savo turimų ar turėtų pareigų joje. Tokiems asmenims užtikrinama apsauga nuo neigiamo poveikio, suteikiamas konfidencialumas. 

Dėl klausimo išbraukimo iš darbotvarkės balsavo dukart

Prasidėjus Antikorupcijos komisijos posėdžiui, socialdemokratas Julius Sabatauskas pasiūlė klausimą dėl galimybės pradėti tyrimą dėl galimo ministro R. Mockaus spaudimo M. Kairiui išbraukti iš komisijos darbotvarkės. 

„Vykdomas tyrimas prokuratūroje. Konstitucinis Teismas yra ne kartą pasisakęs, kad Seimas negali dubliuoti kitų institucijų atliekamų tyrimų“, – savo siūlymą argumentavo J. Sabatauskas.

Tuo metu siūlymo inicijuoti tyrimą dėl galimų veiksmų prieš M. Kairį autorė A. Bilotaitė teigė mananti, kad gilintis į situaciją LKT, aiškinti dėl ministro R. Mockaus veiksmų yra būtina.

„Tai susiję su kalėjimų infrastruktūros plėtra ir to įtaka kriminalinio pasaulio atstovams, ir nenoru, kad tie pokyčiai būtų įgyvendinti Kalėjimų tarnyboje. Tikrai labai norėčiau, kad šiandien galėtume išgirsti atitinkamų institucijų vertinimus, ar nėra taip, kad organizuotas nusikalstamumas, grupuotės, kurioms šiuo metu yra labai palanki ši situacija, daro viską, kad nebūtų pokyčių kalėjimuose“, – komisijos posėdyje aiškino A. Bilotaitė.

Ji taip pat ragino atkreipti dėmesį ir į viešojoje erdvėje pasklidusią informaciją apie galimai R. Mockaus LKT vadovui M. Kairiui darytą spaudimą.

„Ministras galimai galėjo daryti įtaką, siekdamas, kad Kalėjimų tarnybos vadovas priimtų atitinkamus sprendimus dėl konkrečių asmenų, priimant į pareigas. Tas nuskambėjo viešojoje erdvėje, tai jau yra korupcija. Dėl to kreipiausi į kitas teisėsaugos institucijas. Manau, kad Antikorupcijos komisija turi teisę į tokias situacijas pasižiūrėti ir panagrinėti“, – dėstė konservatorė.

Kiti Antikorupcijos komisijos nariai kėlė klausimą, ar dėl šių klausimų teisėsauga atlieka ikiteisminį tyrimą, ar ne.

Partijos „Nemuno aušra“ atstovas Raimondas Šukys pareiškė, kad ikiteisminis tyrimas yra atliekamas. 

Po diskusijų komisijos nariai balsavo ir nutarė iš komisijos darbotvarkės išbraukti klausimą dėl siūlymo pradėti tyrimą dėl galimo R. Mockaus spaudimo LKT vadovui M. Kairiui.

Tiesa, vėliau, kaip jau skelbta, generalinio prokuroro pavaduotojas G. Ivanauskas paneigė R. Šukio žodžius, informavęs, kad ikiteisminis tyrimas nėra pradėtas.

Po šios žinios Antikorupcijos komisijos pirmininkas Arvydas Anušauskas paskelbė, kad dėl klausimo išbraukimo iš darbotvarkės bus balsuojama dar kartą. Po antro balsavimo nutarta, jog minėtas klausimas vis dėlto lieka komisijos darbotvarkėje. 

Galiausiai, išklausius prokuratūros atstovo G. Ivanausko ir LKT vadovo M. Kairio, nutarta, kad šiame klausime daroma pertrauka, kadangi, STT sprendžiant, ar pradėti ikiteisminį tyrimą dėl M. Kairio pateiktos informacijos, didžioji dalis su šia tema susijusios informacijos yra nevieša.  

Skyrus du papeikimus, ministerija inicijuoja LKT vadovo atleidimą

ELTA primena, kad teisingumo ministras R. Mockus siūlo atleisti iš pareigų LKT direktorių M. Kairį.

Nurodoma, kad tarnybinė nuobauda M. Kairiui, tai yra atleidimas iš pareigų, siūlomas, kadangi tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, jog LKT vadovas pažeidė Vidaus tarnybos statutą, Biudžetinių įstaigų įstatymą, Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymą, taip pat taisykles, susijusias su įstaigų kontrole, reorganizavimu.

Galutinį sprendimą dėl M. Kairio atleidimo iš pareigų priims Vyriausybė.

Pats M. Kairys Eltai teigė nesutinkantis su jo atžvilgiu atliktų tarnybinių patikrinimų išvadomis. Jis planuoja teismui apskųsti anksčiau ministrų kabineto priimtus sprendimus jam skirti papeikimą ir griežtą papeikimą.

Vyriausybė anksčiau pritarė teisingumo ministro R. Mockaus siūlymui LKT direktoriui M. Kairiui skirti griežtą papeikimą. 

R. Mockus Vyriausybės posėdyje sakė, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, jog M. Kairys padarė pažeidimus, susijusius su tarnybinių automobilių naudojimo taisyklėmis, tai yra naudojo tarnybinį automobilį kelionei iš namų į darbą ir atgal, nors taip elgtis pakeistos taisyklės esą neleido.

LKT vadovui, ministrų kabineto sprendimu, jau anksčiau buvo skirtas vienas papeikimas. Pareigūnui skirti tarnybinę nuobaudą pasiūlė teisingumo ministras R. Mockus, atsižvelgdamas į tarnybinio patikrinimo dėl LKT vadovo M. Kairio veiksmų išvadas.

Tarnybinį patikrinimą atlikusi komisija M. Kairio veiksmuose nustatė kelis pažeidimus. Komisija priėjo išvados, kad LKT vadovas, patvirtindamas Kauno kalėjimo inventorizacijos pirkimo paraišką, pavedęs darbus atlikti išoriniam tiekėjui, viršijo įgaliojimus, pažeidė įstatymo viršenybės principą, neužtikrino, kad LKT lėšos būtų naudojamos taupiai ir racionaliai. Dėl šių pažeidimų esą patirta daugiau nei 35 tūkst. eurų turtinė žala. 

M. Kairio veiklą tyrusi komisija taip pat nustatė, kad LKT direktorius neužtikrino viešojo pirkimo skaidrumo. 

Anot Teisingumo ministerijos, atliekant tarnybinį patikrinimą, komisija nustatė ir kitus asmenis, kurie galimai nesilaikė teisės aktų reikalavimų. Nurodoma, kad LKT nebuvo identifikuotas ir suvaldytas interesų konfliktas, kuris galimai paveikė sprendimų priėmimą ir sukėlė abejonių viešųjų pirkimų skaidrumu. Akcentuojama, kad neatskleidus LKT kanclerės L. Valalytės ir politinio komiteto ryšio, nebuvo užkirstas kelias galimai šališkam sprendimų priėmimui viešojo pirkimo procedūrų metu. 

Ši informacija perduota Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai.

LKT kanclerė L. Valalytė yra ir Kauno miesto savivaldybės tarybos narė, ji anksčiau nurodė priklausanti Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio vadovaujama politiniam komitetui „Vieningas Kaunas“.

M. Kairys į LKT paskirtas praėjusios Seimo kadencijos metu. 2023 metų kovą buvo paskirtas direktoriaus pavaduotoju, o nuo 2024 metų gegužės tapo tarnybos direktoriumi.