Lietuvos kalėjimų apžvalga: patys pareigūnai vadovaujasi kriminalinės subkultūros taisyklėmis

Seimo kontrolierių įstaiga paviešino nepriklausomą apžvalgą apie smurtą Lietuvos kalėjimuose. Anot kontrolierių, neplaninių patikrinimų Alytaus, Marijampolės ir Vilniaus kalėjimuose metu surinkti duomenys atskleidė kalėjimų sistemoje įsisenėjusias problemas: kriminalinės subkultūros įtaką, narkotinių medžiagų paplitimą ir nepakankamą apsaugą nuo smurto.

„Kamerų tipo patalpų ir pareigūnų trūkumas, įsitvirtinusi kastų sistema, ribotos užimtumo galimybės, narkotinių medžiagų vartojimas ir realių galimybių apsaugoti smurtą patiriančius asmenis stoka – visos šios problemos tarpusavyje susijusios. Nuolatinė smurto rizika, su kuria susiduria vadinamajai „nuskriaustųjų“ kastai priskirti nuteistieji, gali lemti valstybės atsakomybę už nežmonišką ar žeminantį elgesį“, – pranešime spaudai cituojama Seimo kontrolierių įstaigos vadovė Erika Leonaitė. 

Pasenusi infrastruktūra sudaro sąlygas kastų sistemai 

Nepriklausomoje apžvalgoje apie situaciją šalies kalėjimuose nurodoma, kad pasenusi įkalinimo įstaigų infrastruktūra yra viena pagrindinių priežasčių, sudarančių prielaidas įvairioms smurto tarp nuteistųjų apraiškoms.  

„Šiuo metu absoliuti dauguma nuteistųjų gyvena bendrabučio tipo patalpose, dar vadinamose sekcijomis. Vienoje tokioje patalpoje gali būti apgyvendinta iki 24 asmenų, nemaža dalis jų miega dviaukštėse lovose, todėl nėra užtikrinamas net minimalus privatumas – per patikrinimus matyta, kad nuteistieji mėgina atskirti asmeninę erdvę, vietoje užuolaidų naudodami rankšluosčius, paklodes ir kitus didesnius audinius“, – teigiama Seimo kontrolierių įstaigos ataskaitoje.

Nurodoma, kad įtampą įkalinimo patalpose tarp nuteistųjų dar labiau didina senose medinėse grindyse įsiveisę parazitai. 

„Alytaus kalėjime interviu metu vienas nuteistasis pateikė maišelį su, jo teigimu, per naktį sugautomis blakėmis“, – nurodoma kalėjimų apžvalgoje.

Kalėjimų sistemos ataskaitoje pabrėžiama, kad dėl pareigūnų stygiaus bendrabučio tipo patalpose nuteistieji gyvena esą beveik neprižiūrimi. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad įstaigose nepakanka ir vaizdo stebėjimo kamerų, kurios sudarytų galimybes stebėti situaciją pareigūnui fiziškai nebūnant patalpoje ir laiku užkirsti kelią smurtui bei narkotinių medžiagų platinimui. 

Dėl tokios situacijos, kaip pastebimo ataskaitoje, susidaro palankios sąlygos įsitvirtinti ir plisti kriminalinei subkultūrai – kastų sistemai. 

Kontrolierė: kastų sistema toleruojama institucijų lygmeniu

Seimo kontrolierių įstaigos pristatytoje kalėjimų situacijos apžvalgoje teigiama, kad nuteistieji save priskiria dviem pagrindinėms kastoms – „normaliųjų“ ir „nuskriaustųjų“. Pirmajai priklauso vadinamieji „vierchai“ arba „bachūrai“, užimantys aukščiausią vietą neformalioje hierarchijoje, taip pat „paprasti“ ar „normalūs“ nuteistieji. 

„Pažymėtina, kad aukščiausios kastos atstovai neigė pačios kastų sistemos egzistavimą, tačiau kiti nuteistieji ir pareigūnai galėjo nesunkiai įvardyti, kurie asmenys priklauso tiek šiai, tiek kitoms grupėms“, – teigiama ataskaitoje.

Dokumete dėstoma, kad „normaliųjų“ kastai priskiriami ir dirbantys nuteistieji, vadinami „muchamorais“. Ataskaitoje atkreipiamas dėmesys, jog šiai grupei nepriklauso koridorius ir tualetus valantys asmenys, nes pagal kastų subkultūros taisykles „šluotą į rankas“ ima tik savęs negerbiantys nuteistieji, todėl jie atsiduria „nuskriaustųjų“ padėtyje. 

„Nuskriaustieji“ savo ruožtu skirstomi į dar tris kastas. Anot apžvalgos, aukščiausią poziciją šioje grupėje užima vadinamieji „gaidžiai“. „Ožiais“ arba „kaziolais“ yra vadinami nuteistieji, kurie teikia informaciją pareigūnams arba, kitų nuteistųjų teigimu, pernelyg glaudžiai su jais bendradarbiauja. Šioje kastoje papildomai gali būti išskiriami „drambliai“ – asmenys, apskritai atsisakantys gyventi pagal kriminalinės subkultūros taisykles. Žemiausią hierarchijos laiptelį užima „šliapos“ – nuteistieji, atliekantys bausmę už seksualinius nusikaltimus.  

Patikrinimų kalėjimuose metu surinkta informacija rodo, kad nuteistieji net yra apgyvendinami pagal priklausymą tam tikrai kastai, o ryškiausiai ši atskirtis matoma valgyklose.

„Visuose kalėjimuose „nuskriaustųjų“ kastai priskiriami nuteistieji maistą gali atsiimti tik prie jiems skirtų langelių. Marijampolės kalėjime jiems maistas buvo tiekiamas kitokios spalvos induose, kurie papildomai išskirti – dalis jų pažymėti skylėmis dubenėlių kraštuose. Sėdėjimo vietos valgykloje taip pat turi reikšmės: Marijampolėje „normaliųjų“ ir „nuskriaustųjų“ kastoms priklausantys nuteistieji valgo skirtingose valgyklos pusėse. Tuo tarpu Vilniaus kalėjime šioms grupėms nustatytas ir skirtingas valgymo laikas“, – pasakojama ataskaitoje.

Kaip teigė Seimo kontrolierių įstaigos vadovė E. Leonaitė, dėl pasenusios infrastruktūros kalėjimuose ir pareigūnų trūkumo, kastų sistema yra toleruojama institucinio lygmeniu.

 „Pareigūnai ne tik pakantūs kriminalinei subkultūrai, bet de facto ir patys vadovaujasi jos taisyklėmis, nes tik taip įmanoma palaikyti tam tikrą tvarką ir drausmės lygį tarp nusiteistųjų. Norint iš esmės spręsti kastų sistemos problemą, būtina atsisakyti sekcijų principo ir nuteistuosius apgyvendinti kamerose, užtikrinant jiems minimalų gyvenamąjį plotą pagal tarptautinius standartus bei sudarant sąlygas prasmingam užimtumui“, – tvirtina E. Leonaitė. 

Narkotikai įkalinimo įstaigose plačiai paplitę

Patikrinimų metu kalbinti nuteistieji neslėpė žinantys, iš ko kalėjimuose galėtų įsigyti narkotinių medžiagų. Anot ataskaitos, pažymėtina, kad „vierchų“ kastai priskiriami nuteistieji patys dažniausiai kvaišalų nevartoja, tačiau būtent jie organizuoja neteisėtų psichotropinių medžiagų patekimą į kalėjimus ir jų platinimą.  

Pastebima, kad narkotikų problemą Lietuvos kalėjimuose siekiama pažaboti pirmiausia užkardant draudžiamų medžiagų patekimą į įkalinimo įstaigų teritoriją. Perimetrui stebėti pareigūnai pradeda naudoti dronus, taip pat įgyvendinamas „Saugaus laiško“ projektas, pagal kurį nuteistiesiems įteikiamos tik skenuotos jiems adresuotų laiškų kopijos, kad į kalėjimų vidų nepatektų narkotinėmis medžiagomis apipurkštas ar jose mirkytas popierius. 

„Pareigūnai šią sistemą vertina kaip pasiteisinusią, nes sumažėjo nuteistiesiems siunčiamų laiškų skaičius, tačiau žmogaus teisių ekspertai abejoja dėl šios priemonės proporcingumo. Ji taikoma visiems nuteistiesiems, taip pat ir nevartojantiems narkotikų, o laiškų, nuotraukų ir vaikų piešinių kopijos praranda savo sentimentalią vertę. Be to, narkotinės medžiagos pasiekia kalėjimus ir nepaisant šios priemonės taikymo“, – tvirtinama ataskaitoje.

Atlikus patikrinimus įkalinimo įstaigose, pastebėta, kad nuteistiesiems, priklausomiems nuo narkotinių ar kitų psichoaktyviųjų medžiagų, formaliai sudaromos tam tikros gydymosi galimybės, tačiau praktikoje jos dažnai yra ribotos ir nepakankamos. 

Kalėjimų administracijos nurodo, kad asmenims, siekiantiems gydytis priklausomybę, taikomas pakaitinis gydymas, organizuojami įvairūs susitikimai. Vis dėlto, kaip teigiama ataskaitoje, dalis nuteistųjų, mėgindami savarankiškai išsigydyti priklausomybę, siekia pasitraukti iš narkotikų vartojimą skatinančios aplinkos ir prašo būti perkelti į rakinamas kameras, kurių trūksta. 

„Patekti į psichosocialinės reabilitacijos programas itin sudėtinga, patys kalėjimų darbuotojai jas apibūdino kaip „nišinę paslaugą“. Nepatenkantys į šias programas arba iš jų pašalinti nuteistieji paprastai lieka gyventi būriuose, kuriuose narkotinių medžiagų vartojimas yra paplitęs“, – teigiama Seimo kontrolierių įstaigos išplatintame pranešime. 

Stebimas psichologų trūkumas

Kalėjimų situacijos apžvalgoje teigiama, kad dauguma apklaustų nuteistųjų nurodė, jog nuolatinis ar pasikartojantis fizinis ir psichologinis smurtas įkalinimo įstaigose dažnai suvokiamas kaip neišvengiama kasdienybės dalis, pagalbos galimybės nukentėjusiesiems paaiškėjo esančios itin ribotos. 

„Kaip rodo statistiniai duomenys, apie didžiąją dalį smurto sukeltų fizinių sužalojimų praneša pareigūnai ar kiti kalėjimų darbuotojai. Tačiau net ir užfiksavus arba įtarus smurto atvejus, pagalbos galimybės išlieka ribotos. Nuteistieji, kurie patiria pakartotinio ar nuolatinio smurto grėsmę, gali būti apgyvendinami SANS būryje Marijampolės kalėjime, tačiau patikrinimo metu jame buvo užimtos tik 6 vietos iš 12“, – teigiama ataskaitoje.  

Kalėjimuose dirbantys psichologai teigė, kad nežino, ar turėtų informuoti pareigūnus apie nuteistųjų jiems konfidencialiai atskleistą informaciją dėl patirto smurto. Tiesa, pastebima, kad informacija apie žinomus smurto atvejus ne visada pasiekia psichologus, todėl nuteistieji teigė, kad po patirto smurto psichologinė pagalba jiems nebuvo pasiūlyta. 

Patikrinimų kalėjimuose metu surinkta informacija rodo, kad psichologinės pagalbos trūkumą įstaigose lemia specialistų stygius. Alytaus kalėjime iš 7 psichologų etatų buvo užimta tik 3,25, Marijampolėje – vos 0,5 iš 10, Vilniuje – 2,5 iš 4.