1 nuotr.Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) skelbia, kad Lietuvoje stebimas korupcijos patirties mažėjimas ir skaidrumo didėjimas, atveriant valstybės valdomus duomenis.
Kaip nurodoma tarnybos pranešime spaudai, šias tendencijas rodo 2018–2024 m. Nacionalinio korupcijos indekso rezultatai.
Remiantis 2024 m. tyrimo duomenimis, bendras korupcijos indekso rodiklis siekia 63 balus (iš 100 galimų). 0 reiškia žemiausią rodiklį, o 100 – aukščiausią galimą rezultatą. Kaip pastebi STT, lyginant su 2018 m., kai indeksas siekė 59 balus, matomas nuoseklus šio rodiklio augimas.
Mažėja smulkiosios korupcijos
Anot STT, didžiausią įtaką šioms gerėjančioms tendencijoms turėjo trys veiksniai. Visų pirma, pastebima, kad mažėja gyventojų korupcinė patirtis – šis indeksas per 6 metus išaugo nuo 63 iki 70 balų.
„Šį teigiamą pokytį lėmė mažėjanti smulkioji korupcija gyventojams gaunant viešąsias paslaugas ir retesni susidūrimai su galima korupcija valstybės tarnyboje“, – nurodo STT.
Teigiamus minėto laikotarpio pokyčius, tarnybos duomenimis, lemia ir gerėjantys valstybės skaidrumo vertinimo indekso rezultatai. Pastarasis vertinimas išaugo nuo 50 iki 71 balo. Tai siejama su reikšmingu proveržiu duomenų atvėrimo srityje, elektroninės valdžios sprendimų plėtra.
Taip pat, anot STT, svarbus ir šalies ekonominės ir socialinės aplinkos stiprėjimas. Šio srityje indeksas yra išaugęs nuo 51 iki 56 balų. Labiausiai šiam pokyčiui, kaip nurodo tarnyba, įtakos turėjo bendras šalies ekonominis augimas ir gyventojų pajamų didėjimas.
STT direktoriaus perspėja apie nerimą keliančius įvykius politinėje arenoje
Anot STT direktoriaus Lino Pernavo, nors tyrimų duomenys rodo stiprėjančią antikorupcinę aplinką šalyje, negalima ignoruoti nerimą keliančių įvykių politinėje arenoje.
„Negalime ignoruoti pastaruoju metu tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje erdvėje plačiai aptartų įvykių mūsų politinėje sistemoje. Iniciatyvos bandant švelninti atsakomybę už piktnaudžiavimą Baudžiamojo kodekso pakeitimais, politikų veikimas situacijose, kuriose akivaizdi interesų konfliktų regimybė, ryšių su verslo grupėmis išlaikymas, naujos iniciatyvos, neatitinkančios EBPO valstybės valdomų įmonių gerosios valdysenos standartų – visa tai daro žalą tiek visuomenės pasitikėjimui valstybės institucijomis, tiek valstybės skaidrumo vertinimams.
Norėdami išlaikyti ir stiprinti pasiektus rezultatus, negalime sustoti. Priešingai – valstybės institucijos privalo nuosekliai tęsti darbus kuriant tvirtesnę antikorupcinę aplinką“, – STT pranešime cituojamas tarnybos vadovas L. Pernavas.
Pasigendama didesnio proveržio korupcijos suvokimo srityje
Anot STT, Nacionalinio korupcijos indekso rezultatai rodo, kad kai kuriose šalies srityse didesnio teigiamo proveržio, visgi, nėra arba jis yra minimalus.
Teisinės sistemos vertinimas vis dar atsilieka nuo bendro Nacionalinio korupcijos indekso rezultato – pastaruosius septynerius metus minėtas vertinimas svyravo 55–59 balų ribose.
„Nors, ekspertų nuomone, Lietuvos teisinė sistema pasižymi aukšta kokybe, o visuomenėje fiksuojamas didėjantis suvokimas apie neišvengiamą atsakomybę už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, šie pozityvūs pokyčiai kol kas neturi reikšmingos įtakos bendram visuomenės pasitikėjimo teisine sistema lygiui“, – nurodo STT.
Tyrimai rodo, kad korupcijos suvokimas visuomenėje išlieka didesnis nei reali korupcijos patirtis – 2024 m. atotrūkis tarp šių rodiklių siekė net 16 balų. Kaip nurodo STT, tai reiškia, kad nors dauguma žmonių tiesiogiai nesusiduria su korupcija, jie linkę ją laikyti labiau paplitusia nei rodo faktinė patirtis.
„Tokį skirtumą gali lemti viešojoje erdvėje gausiai aptariami rezonansiniai atvejai, visuomenės aukšti lūkesčiai skaidrumui bei kritiškas požiūris į valdžios institucijų veiklą. Kitaip tariant, korupcijos suvokimas atspindi ne tik ir ne tiek asmeninę patirtį, bet ir platesnes visuomenės nuostatas, kurias formuoja informacinė aplinka bei bendras pasitikėjimo valstybės institucijomis lygis“, – aiškina STT.
Antikorupcinės aplinkos vertinimas, kaip rodo tyrimai, išliko stabilus (60–63 balai). Tai, pasak tarnybos, rodo, kad auga visuomenės ir verslo atstovų nepakantumas korupcijai, nors, STT vertinimu, pranešimų apie korupciją kultūra Lietuvoje galėtų būti stipresnė.
Nacionalinis korupcijos indeksas sudarytas remiantis 105 kintamaisiais iš 25 skirtingų tyrimų šaltinių – nuo gyventojų ir verslo apklausų iki tarptautinių organizacijų (Europos Komisijos, EBPO, Pasaulio Banko) duomenų. Vertinami trys aspektai: korupcijos būklė, atsparumas korupcijai ir antikorupcijai reikšmingi kontekstiniai rodikliai. Rezultatai yra indeksuojami skalėje nuo 0 iki 100, kur 0 reiškia žemiausią rodiklį, o 100 – aukščiausią galimą rezultatą.
