1 nuotr.Tarptautinei energetikos agentūrai (TEA) ir jos narėms trečiadienį nutarus pradėti savanorišką kolektyvinį 400 mln. barelių naftos atsargų išleidimą į rinką, prie šių veiksmų prisidės Lietuva, Latvija bei Estija, išleisdamos dalį rezervinių kuro atsargų, pranešė Energetikos ministerija.
„Lietuva, Latvija ir Estija neatidėliotinai kitu žingsniu priiminės nacionalinius sprendimus dėl naftos produktų atsargų išleidimo į rinką (nustatant kiekius, laikotarpius ir kitus reikalingus parametrus) siekiant kiek įmanoma didesnio teigiamo poveikio tiek rinkai, tiek vartotojams ir efektyvios dabartinės kurų kainų kilimo situacijos suvaldymo.
Tikimasi, kad koordinuotas rezervinių kuro atsargų išleidimas sumažins kuro kainų augimą – tai yra svarbiausias trumpalaikis tikslas, kuriam turi būti neatidėliotinai panaudojamos visos tinkamos priemonės“, – pranešime cituojamas bendras Baltijos šalių energetikos ministrų pareiškimas.
Ministerijos teigimu, kolektyviniu atsargų išleidimu į rinką ir aktyviais veiksmais visais lygmenimis siekiama stabilizuoti pasaulines naftos rinkas neapibrėžtumo laikotarpiu ir sumažinti tiekimo saugumo rizikas regione.
„Staiga pakilusios kuro kainos daro neigiamą poveikį gyventojams, verslui ir ekonomikai visoje Europoje, įskaitant ir Baltijos valstybes. Taip pat, atsižvelgiant į didelę Baltijos šalių tarpusavio priklausomybę kuro kainų srityje, svarbu, kad bet kokios intervencijos į rinką būtų tinkamai koordinuojamos“, – rašoma ministerijos pranešime.
Ministerija nurodo, kad pastarosiomis dienomis Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, Latvijos klimato ir energetikos ministras Kasparas Melnis, Latvijos ekonomikos ministras Viktoras Valainis bei Estijos energetikos ir aplinkos ministras Andresas Suttas aptarė TEA kolektyvinius veiksmus ir sutarė, kad Baltijos valstybės prie jų prisidės, laikydamosi nacionalinių procedūrų ir koordinuotai išleisdamos dalį rezervinių kuro atsargų.
Ministerija nurodo, kad Baltijos valstybės remia TEA Valdybos rekomendaciją, jog naftos produktų atsargų išleidimas turi būti įgyvendinamas kartu su platesnėmis tarptautinėmis pastangomis atkurti saugų tranzitą per Hormūzo sąsiaurį.
Lietuva reaguoja
Apie tai, kad Lietuva ir kitos Baltijos šalys palaiko TEA sprendimą bei prisidės prie bendrų veiksmų, trečiadienio pavakarę pranešė ir premjerė Inga Ruginienė.
„Lietuva kartu su partneriais reaguoja į augančias kuro kainas pasaulinėse rinkose. Šių pokyčių poveikį jaučiame ir Lietuvoje, todėl ieškome sprendimų, kurie padėtų suvaldyti kainų spaudimą gyventojams ir verslui“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė I. Ruginienė.
Anot premjerės, Baltijos šalys siekia kiek įmanoma sumažinti kainų spaudimą gyventojams ir verslui.
„Todėl veikiame koordinuotai su regiono partneriais ir tarptautinėmis institucijomis, kad būtų panaudotos visos priemonės rinkai stabilizuoti“, – rašė premjerė.
Kaip skelbta, reaguodamos į situaciją naftos rinkose dėl karo su Iranu, 32 Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) narės planuoja atverti rekordinius 400 milijonų barelių žalios naftos rezervus. Sprendimas buvo priimtas po neeilinio TEA narių vyriausybių susitikimo.
Didžiausių ekonomikų grupės (Didžiojo septyneto) šalys taip pat pareiškė esančios iš esmės pasirengusios atverti nepaprastosioms situacijoms skirtus naftos rezervus, atsižvelgdamos į karo Irane ekonominį poveikį.
Nuo karo pradžios naftos smarkiai išaugo. JAV ir Izraelio karas su Iranu faktiškai uždarė Hormūzo sąsiaurį, kuris yra svarbus naftos ir dujų transportavimo maršrutas.
TEA atveriami rezervai gerokai viršija 182 mln. barelių naftos, kuriuos jos šalys narės pateikė rinkai 2022 m., kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
ELTA primena, kad Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, dėl įvykių Artimuosiuose Rytuose pastarąją savaitę išaugo gamtinių dujų, naftos ir degalų kainos – dujų kaina šoktelėjo beveik 36 proc., o naftos – 17,4 proc.
Tuo metu benzinas šalies degalinėse pabrango 10 centrų, o dyzelinas – 34 centais.
