Ko nepasidalino žurnalistai sąjungoje?

Ar tai reikštų, jog apie 500 narių turinti LŽS ima byrėti?

O gal skola - tik dingstis išeiti iš organizacijos, kuri aktyviai užstojo Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės kritikuotą LŽS buvusią valdybos narę, Vilniaus universiteto buvusią docentę Jolantą Mažylę?

Bei taip pat užstojusią LRT laidos vedėją Virginijų Savukyną, patekusį į LRT nemalonę už buvusios teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos kritiką?

Anot dabartinio LŽS pirmininko Audrio ANTANAIČIO, pradėjusio vadovauti sąjungai nuo praėjusių metų vasaros, organizacijoje nuolat vieni išeina, kiti ateina. Tiesa, A.Antanaitis, atėjęs vadovauti LŽS, paveldėjo ir 239 434,78 Eur skolą.

Tokia skola užfiksuota pernai birželį. Išaiškėjo, jog LŽS yra skolinga įmonei „Juozapas pas žurnalistus" 97,5 tūkst. Eur už paskolą ir 5,5 tūkst. Eur už automobilio nuomą. Taip pat LŽS skolinga buvusiam ilgamečiam pirmininkui, dabar žurnalistų etikos inspektoriui Dainiui Radzevičiui (60 tūkst. Eur), kurio atlyginimas prieš mokesčius buvo apie 7 tūkst. Eur. Taip pat LŽS buvo skolina buhalterei (apie 37 tūkst. Eur) ir dar 33 tūkst. Eur yra skola valstybei.

Kita vertus, kaip viešai teigė A.Antanaitis, išorinių skolų organizacija neturi. Tai tik vidiniai teisiniai įsipareigojimai. Mat, nors LŽS yra skolinga įmonei „Juozapas pas žurnalistus", pati LŽS yra šios įmonės bendrasavininkė, valdanti 43 proc. akcijų. Kita dalis akcijų priklauso verslininkui Juozapui Budrikiui.

Išvydo... ritualines paslaugas!

LŽS Kauno skyriaus veteranė (pavardė redakcijai žinoma - red. past.) piktinosi, jog nors Kauno skyriaus žurnalistai mokėjo nario mokesčius, savo skyriui nieko nepasiliko, viską atiduodavo centrui Vilniuje, o jie mokėjo sau atlyginimus didžiausius. Ir pats LŽS buvęs pirmininkas dar paliko didžiules skolas.

Tačiau gal skolos - tik pretekstas išeiti į Lietuvos žurnalistų profesionalų sąjungą, kuri neslepia palankumo konservatoriams bei liberalams? Anot iš LŽS išeinančio R.Zemkausko, jo nuomone, LŽS, „griežtai žiūrint, liko savo esme sovietine žurnalistų sąjunga, o žiūrint atlaidžiau - ritualinių paslaugų organizacija, teikiančia švenčių, jubiliejų organizavimo ir politikų aptarnavimo paslaugas".

Iš LŽS išeinantys jau skambiai pareiškė, jog pasigedo aiškios, nuoseklios vertybinės LŽS pozicijos svarbiais profesiniais ir visuomeniniais klausimais.

Kitokia misija

LŽS Kauno skyriaus pirmininkas, TV laidos „Krepšinio pasaulyje" kūrėjas Vidas MAČIULIS skeptiškai vertino kai kurių LŽS narių išėjimą.

„Vienas žvirblis - dar ne pavasaris, - ramino V.Mačiulis. - Tiesa, aš esu kitų laikų, kai žurnalisto misija buvo informuoti, kritikuoti, tirti, bet ne organizuoti mitingus. O Žurnalistų profesionalų organizacija, į kurią galimai pereis pasitraukusieji iš LŽS, organizuoja mitingus ir džiaugiasi, kad į juos dešimt tūkstančių susirinko.

Na, kaip gali žurnalistas priešinti Tautą - dešiniuosius su kairiaisiais? Ir kur ta žodžio nelaisvė? Kaip gali sakyti „Šalin rankas!", kai kas ką nori, tą ir šneka. Jie patys LRT neleidžia kitokių nuomonių, o dabar į Žurnalistų profesionalų organizaciją dar vilioja LŽS narius!"

Komentuoja LŽS narė, Lazdijų rajono savivaldybės tarybos narė Vilma MATUSEVIČIŪTĖ-DANAUSKIENĖ:

Esu LŽS Vilniaus skyriaus narė, moku sąjungai nario mokestį. Aišku, dabar LŽS veikloje dalyvauju minimaliai, nes apriboja dabartinės mano pareigos, bet nesiruošiu niekur iš LŽS išeiti.

Tiesą sakant man keista, nes esu Vilniaus skyriaus narė, kuriame ta pati Daiva (Žeimytė-Bilienė) buvo skyriaus pirmininkė. Aš gaudavau tik į elektroninį paštą kaip skyriaus narė leidimus į vakarėlius, o apie kokius nors klausimų kėlimus, diskusijas, kad ir dėl Visuomenės informavimo įstatymo pataisų, patobulinimų - gyvenime šito prie Daivos nėra buvę.

Anksčiau, kai Jolanta (Mažylė) skyriui vadovavo - taip, mes ir darbo grupėse dėl Visuomenės informavimo įstatymo pataisų dirbome, derinome dėl informacijos prieigos prie tų pačių registrų ir panašiai, Dainius (Radzevičius) irgi buvo toje darbo grupėje, ir aš buvau į ją deleguota. Visos demokratinės procedūros buvo vykdomos tinkamai, todėl manau, kad vyksta skirtingų kartų nesusikalbėjimas.

LŽS kaip ir kiekviena profesinė sąjunga yra mūsų gildija. Tos gildijos garbė turi mums būti svarbi. Man ir dabar labai svarbi. Nemokamus seminarus, komandiruotes, mokymus užsienyje, lektorius ir t.t. - mes visa tai turėjome ir neabejoju, kad ir ateityje turėsime. Ir ne tik kažkokia grupelė išrinktųjų, bet visi galėjome visur dalyvauti.

Bet aš matau, kai viskas gerai, kai tau nauda, tada viskas OK, viskas labai gerai ir net yra galimybė pasipuikuoti, pasigirti, kad aš esu LŽS skyriaus pirmininkas ir panašiai. Bet jeigu kaip ir šeimoje atsiranda kažkokių iššūkių, tu puoli tuo naudotis, kad gautum kažkokius dividendus, išlieji savo asmeninį kartėlį, kad galbūt kažko tau neišpildė tavo „šeima"! Man tai yra „svoločiška"!

Sakote, išaiškėjo, kad LŽS turi skolų? Palauk, palauk! Visuomeninėse organizacijose šimtas metų gali būti tokių skolų. Ar iš manęs prašo ko nors, išskyrus nario mokesčio? O jeigu paprašys, pasakys „chebra, yra blogai, ką darome?", tada ir galvosime. Koks kieno reikalas iš šono, kas vyksta mano „šeimynoje", išskyrus „vaiko teises"? Tiesą sakant, nenorėčiau gyventi tokioje šeimoje, kur turi dairytis, ar tavo pusseserė nevilioja tavo vyro. Tai nėra gražu.

Kita vertus, kam remtis gandais, kiek tam D.Radzevičiui algos paskyrė ar nepaskyrė, kur važiavo ar nenuvažiavo. Nesuprantu tokių žmonių. Man, jeigu kas nors būdavo neaišku, paskambindavau Radzevičiui ir paklausdavau. Niekada gyvenime taip nebuvo, kad pasakytų „čia ne tavo reikalas, jokių dokumentų neduodame", nors aš - tik eilinė LŽS Vilniaus skyriaus narė. Skolos yra tik vidinis organizacijos reikalas.

Tūkstančiai draugijų, nevyriausybinių organizacijų tokių skolų turi, bet ar dėl to jų nariai lipa ant bačkos ir vemia feisbuke?