Audrius Valotka: Lietuvoje labai mylima rusų kalba

Nuo sausio įsigaliojus reikalavimui, kad paslaugų versle dirbantys užsieniečiai nors šiek tiek kalbėtų lietuviškai, institucija jau gavo per 20 skundų, kad šios nuostatos nesilaikoma.

Jis akcentavo, kad Lietuva yra išskirtinė tuo, jog joje, priešingai nei kitose ES šalyse, labai mylima rusų kalba.

„Anksčiau dėl valstybinės kalbos nevartojimo gaudavome maždaug po skundą per savaitę, o šiais metais tokių jau turime 21. Čempionai - pavežėjai ir maisto pristatytojai", - feisbuke sausio 20-ąją paskelbė A.Valotka.

- Anksčiau gaudavote labai mažai skundų, bet vis tiek gaudavote. Ar iki sausio irgi buvo reikalavimas užsieniečiams mokėti lietuviškai? - „Vakaro žinios" pasiteiravo Audriaus VALOTKOS.

- Įstatymo pakeitimas nėra skirtas vien tik užsieniečiams. Jis yra skirtas ir Lietuvos piliečiams. Bet štai koks yra niuansas. Iki įstatymo pakeitimo valstybinės kalbos mokėjimo reikalavimas visiškai Lietuvoje negaliojo asmenims, kurie pas mus dirba pagal individualios veiklos pažymą. Galiojo tik tiems, kurie dirba pagal darbo sutartį. Kodėl? Kai 1995 m. buvo priimtas įstatymas, nebuvo tokio dalyko, kaip individuali veikla. Todėl niekam į galvą net neatėjo mintis ją paminėti įstatyme. O paskui 30 metų nebuvo politinės valios rūpintis valstybine kalba ir pakeisti įstatymą.

Dabar nėra skirtumo, ar asmuo yra užsienietis, ar Lietuvos pilietis. Jei užsienietis, tai pirmus dvejus metus nuo leidimo gyventi Lietuvoje jam galioja reikalavimas mokėti kalbą tik baziniu A1 lygiu. Suteikiama lengvata, kuri pradėjo galioti nuo šių metų sausio. Tarkime jei užsienietis gyvena Lietuvoje jau pusantrų metų, nuo sausio 1 d. traktuojama, kad jis Lietuvoje gyveno nulį dienų: dviejų metų laikotarpis pradėtas skaičiuoti iš naujo. Toks hipotetinis užsienietis trejus su puse metų gali gyventi Lietuvoje ir beveik nekalbėti lietuviškai.

- Ar tai nėra absurdas?

- Visiškas. Nėra kitos tokios valstybės ES. Tokia meilė rusų kalbai man yra nesuvokiama - ir anos Vyriausybės, ir šitos.

- Reikalavimas nebus taikomas visiems kitakalbiams?

- Nauji įstatymo pokyčiai taikomi tik tiems, kurie darbo metu turi tiesiogiai bendrauti su klientais, pacientais arba jie darbe turi pildyti dokumentaciją. Daugiausiai skundų gauname dėl pavežėjų ir maisto pristatytojų.

Vertėtų atkreipti dėmesį į skirtumą tarp pirmųjų ir antrųjų. Pavežėjai privalo mokėti lietuvių kalbą A2 arba A1 lygiu (užsieniečiai pirmuosius dvejus gyvenimo Lietuvoje metus) be jokių išlygų. O maisto kurjeriai bus neteisūs tais atvejais, kai dėl kalbos nemokėjimo ar nenoro ja kalbėti paslauga suteikiama netinkamai. Tarkime, skunde rašoma „mėginau kurjeriui lietuviškai paaiškinti, kad jis turi atiduoti grąža, bet kurjeris nesuprato, grąžos neatidavė ir tiesiog išėjo. Kadangi nebuvo galimybės susikalbėti valstybine kalba, situacijos vietoje išspręsti nepavyko".

Bet jeigu skunde parašysite, kad „pasakiau jam „labas", o jis atsakė „hello", tai nėra pakankamas pagrindas skundui.

Tačiau darbdavys gali savo ruožtu kelti reikalavimą dėl valstybinės kalbos ir dirbantiems pagal darbo sutartį. Pavyzdžiui, jei net prieglobsčio teisę turintis asmuo iš kokios nors Sirijos nori dirbti mediku, nereiškia, kad jis galės dirbti, jei darbdavys nuspręs, kad kalbos nemokėjimas gali sukelti pavojų jam pačiam arba pacientams. Nėra taip, kad „turiu prieglobsčio teisę ir galėsiu dirbti ką noriu ir nesimokyti kalbos". Nes darbdavys yra atsakingas.

Neseniai vienos inžinerinės krypties įmonių grupės vadovas papasakojo istoriją, kurioje dalyvavo ne užsienietis, o Lietuvos pilietis (nes, kaip sakiau, įstatymas taikomas visiems). Visagine gimusį ir augusį vyruką priėmė į darbą. Kiti darbuotojai sako, kad su juo dirbti pavojinga, nes jis visai nesupranta, ką jam sako lietuviškai, o dauguma dabartinio jaunimo rusiškai nemoka arba moka labai silpnai.

Darbas - su didžiulėmis elektros srovėmis. Sako - jis ims ir užsimuš. Kadangi buvo bandomasis laikotarpis, darbdavys tam visaginiečiui ir sako: „tikriausiai teks atleisti iš darbo, nes bijau, kad tu sprandą nusisuksi". Darbuotojas perklausė: „O kas yra „spranda?". Įsivaizduojate, koks kalbos mokėjimas? Ir tai - Lietuvos pilietis.

- Vyriausybė atidėjo reikalavimą dėl valstybinės kalbos asmenims, turintiems laikinąją apsaugą. Kokiam laikotarpiui?

- Neribotam. Kol turi laikinąją apsaugą, tol iki gyvos galvos koks nors palestinietis, ukrainietis ar baltarusis gali spjauti ant Lietuvos piliečių kalbinių teisių.

- Esate užsiminęs, kad pirmą kartą taisykles pažeidusiems subjektams bus taikomas pusmečio tolerancijos laikotarpis. O kokios baudos lauks jam pasibaigus?

- Iki maždaug 200 eurų. Nežinau kitos valstybės, kur būtų tik tokios baudos, nes kitur baudos - 2600-5000 eurų. Abejoju, ar tokios lietuviškos baudos bus veiksmingos, nes susimokėsi menką sumą ir galėsi toliau dirbti nemokėdamas kalbos.

- Tačiau po savaitės vėl gali sulaukti baudos?

- Ne, jam duosime pusę metų išmokti lietuviškai, bet vėliau šis laikotarpis trumpės. Kodėl anksčiau būdavo pusmečio laikotarpis? Nes Nacionalinė švietimo agentūra tik dukart per metus rengdavo kalbos egzaminus. Dabar rengia kas mėnesį. Todėl gali egzaminą išsilaikyti per mėnesį, juolab kad A1 lygis yra visiškai primityvus.

- Iš tų skundų, kuriuos jau esate gavęs, ar buvo susijusių su istorijomis, kai žmonės nukentėjo?

- Dažniausiai skundai susiję su netinkamai suteikta paslauga. Pavyzdžiui, maistas atvežamas ne termo krepšyje. Klientas klausia, kodėl maistas atvėsęs? O kurjeris nemoka paaiškinti.

- Ar nuo sausio įsigalioję reikalavimai bus veiksmingi?

- Abejoju. Manau, kad Lietuvoje reikėtų imtis prevencijos, o ne faktui jau įvykus bausti. Inspekcija dar pernai siūlė, kad Susisiekimo ministerija, išduodama leidimus Lietuvoje vežti keleivius (nes tai - labai jautri sritis), pareikalautų pažymėjimo dėl lietuvių kalbos mokėjimo. Ministerija nesutiko.

Dabar šį klausimas iškeltas iš naujo ir jo imsis Vyriausybė. Būtų paprasta: pateiki pažymėjimą - ir viskas. Nepateiki - neįsidarbinsi. Ir nereikėtų nieko gaudyti. Nes jei galima įdarbinti be pažymėjimo, o mes nubausime ir nemokantis lietuviškai ims bylinėtis, tai teismai gali užtrukti ir po 3-4 metus. O tie užsieniečiai ar piliečiai ir nemokėdami lietuviškai galės tą laiką vežioti keleivius ar teikti paslaugas.