Aplinkos ministerija - pavojus miškams

R.Skorupskas, kuris dalyvauja diskusijose dėl įstatymo pakeitimo, išvardino pavojus, kokie grėstų mūsų vis dar išlikusiems miškams, jei pataisos būtų priimtos.

- Ar tarp iniciatyvų yra bent viena, jums nekelianti nerimo?

- Džiugina, pavyzdžiui, planuojama labiausiai saugomos I miškų grupės plėtra nuo 1,2 iki 2,6 proc. ir didesnis dėmesys priemiesčių miškų apsaugai. Bet tai ir viskas. Tiesa, projekte skaičiai neįvardijami. Jie nurodyti projekto pristatymo medžiagoje, kurią pristatė Aplinkos ministerija.

- Lietuvos radijui sakėte, kad ketinama paprastinti reikalavimus miškų priskyrimui grupėms, o tai yra pavojinga. Kuo?

- Galime sukelti atvirkščią procesą, kai iš miškai iš saugotinų miškų grupių, tokių kaip II grupės miškai, bus paverčiami į žemesnės, IV grupės, miškus. O ne atvirkščiai. O tada jau bus galimas visas spektras kirtimų. Visų pirma - plynieji: greitas, intensyvus medyno naudojimas. Ūkiniu požiūriu plyną kirtimą daryti yra rentabiliausia.

- Aplinkos ministerija kaip tik turėtų teikti atvirkštinius projektus - kad miškai būtų labiau saugomi.

- Tai tik jums taip atrodo. Man anksčiau irgi atrodė, kad Aplinkos ministerija turi elgtis kitaip, tačiau interesų yra ir kitokių, o ministerija jiems ir atstovauja. Ne visuomenės interesams. Teikiamos pataisos numato daug visuomenei reikšmingų neigiamų dalykų. Tikiuosi, kad per diskusijas jie bus eliminuoti.

- Pagal pataisas sutrumpinami ir kirtimų leidimų išdavimo terminai. Įprastais atvejais leidimas kirsti mišką bus išduodamas per 10 darbo dienų, o sanitariniams kirtimams - per 5.

- Toks procesų greitinimas pavojingas, nes prieš kirtimą gali nespėti apsilankyti specialistai, gebantys įvertinti jame esančias gamtines, kultūrines ar kitas vertybes.

- Arba miško savininkas gali pareikšti, kad miškas užkrėstas žievėgraužiais tipografais ir jį iškirsti, kol medžiai nepatikrinti?

- Didžiausia problema yra noras padaryti taip, kad miškotvarkos planų nebereikėtų rengti valdose, mažesnėse kaip 10 ha. O vidutinė mūsų miško valda - 2,7 ha. Tų valdų, didesnių nei 10 ha, labai mažai yra. Reiškia, kitur kirtimus bus galima daryti be miškotvarkos planų, tai yra, be leidimų. Miškotvarkos planas užfiksuoja situaciją, koks miškas buvo iki pradedant vykdyti ūkinę veiklą. Specialistas turi atraminę medžiagą, pagal kurią matyti, pažeidimai vyko, ar ne. Kas galės patikrinti, jei nebus pirminės medžiagos?

- O šiuo metu kas gali nerengti šių planų?

- Jie nebūtini valdose iki 3 ha ir tose vietose, kur miškeliai yra atskirai nuo miškų masyvų.

- Nuvažiavus į miškingesnes vietoves galima per dieną pamatyti dešimtis mediena pakrautų pravažiuojančių miškovežių, pakelėse sukrautų daugybė milžiniškų rietuvių. Tačiau pernai į tuometinį premjerą Gintautą Palucką kreipėsi miškų savininkai, pareikšdami, kad „Lietuvos miškingumas yra 33,8 proc. ir vis didėja". Jie gąsdino: jei miškų kirtimas nebus liberalizuotas, Valstybinių miškų urėdijos metinės pajamos sumažės iki 60 mln. eurų per metus - dėl medžiapjūtės apimčių sumažėjimo. Privačių miškų savininkai neteks iki 48 mln. eurų pajamų per metus ir t.t. Kaip paaiškinti - miškus kertame, o jų esą vis daugėja?

- Tuo, kad įstatyme yra apibrėžimas, kas yra miško žemė. Net iškirstas medynas nepasidaro ne mišku. Miško statusas išlieka. Dėl to, kad jį iškirto, jis iš miško plotų statistikos neiškrenta. Pagal Valstybinės miškų tarnybos pateiktą miško žemės naudmenų statistiką, iš tų per 33 proc. Lietuvos teritorijos užimančių miškų 2,7 proc. yra be medynų dėl įvairiausių priežasčių: proskynos, elektros linijos, melioracijos grioviai ir t.t.

- 2,7 proc. - nėra daug.

- Tie 2,7 proc. - miškai, neturintys medynų visiškai. Į tai neįskaičiuojamos kirtavietės, iškirsti plotai iki tam tikro amžiaus: po medyno pasodinimo iškirstame plote tik pirmus dvejus metus jis patenka į statistiką miško žemių be medynų. Po to tai - jau miškai su medynu.

- Bet tai yra negražus žaidimas su statistika. Turbūt norima įtikinti, kad miškų nemažėja, ir taip pateisinti tolimesnius jų kirtimus?

- Klausimas, ką mes laikome mišku, yra filosofinis ir net mokslinis. Ar 15 m. amžiaus medynas jau gali būti laikomas mišku? Manau, kad ne jaunesnis nei 40 metų amžiaus. Bet tokiu atveju miškingumo statistika būtų nepalyginamai prastesnė. Kriterijų yra visokių. Jei žiūrėtume pagal CO2 balansą, iškirstas miškas nulinį balansą pasiekia tik 40-ais gyvavimo metais. Jei kriterijus, kad medynas - vos pasodinti medeliai, tai jį turime iškart po pasodinimo. Jei kriterijus yra medžių aukštis (pavyzdžiui, apie 4 metrus), tada labai priklausytų nuo medynų tipo. Spygliuočiai po 12 metų tokį aukštį pasieks, lapuočiai - po 3-4 metų.

- Tačiau miškas neturi būti tik mediena ir pelnas.

- Savaime aišku. Tarp Valstybės miškų urėdijos funkcijų turėtų būti aplinkosauginių ir reakrecinių funkcijų vykdymas. Bet pas mus numatytos tik ūkinės funkcijos - medienos kirtimas, kelių įrengimas, kad būtų galima išvežti medieną. Rekreacinės ir aplinkosauginės funkcijos pamirštamos. Nedžiugina ir tai, kad dirbant 19-ajai Vyriausybei Miškų įstatymo projekto priede buvo numatyta nuo 12 iki 33 proc. padidinti didesnę apsaugą turinčių miškų plotus, tačiau šiuo metu ambicija žymiai sumažinta - lieka tik 20 proc.

- Teko skaityti, kad vienas efektyviausių būdų kovoti su klimato kaita - auginti miškus. Be to, jie padeda apsaugoti miestus nuo potvynių, nes medžių šaknys veikia kaip natūralios kempinės, gebančios sugerti didelį vandens kiekį. Miškai padeda sušvelninti karščio bangas, vėsina miestų orą,yra svarbus gamtos turtų - uogų, grybų, vaistažolių - šaltinis.

- Šitie argumentai mažiausias rūpi Aplinkos ministerijai ir didesnei daliai politikų. Geriausias pavyzdys - III grupės miškai, kurie įvardijami apsauginiais. Nepaisant to, kad miško vykdomos apsauginės funkcijos išlieka tik esant medynui, juose vis tiek leidžiami plynieji kirtimai.

- Tuo atveju, jei miškas užkrėstas žievėgraužiais tipografais?

- Nebūtinai. Čia - bendra apsauginių miškų grupės ūkinio naudojimo nuostata. Gali miškas būti ir nepažeistas žievėgraužio. Negana to, net jei dalis miško ir užkrėsta, dažnai iškertami ir lapuočiai, nors tipografai puola tik spygliuočius. Kerta egles, o prapuola ir beržai, ir ąžuolai.

- Seimas 2019 m. buvo priėmęs įstatymo pataisas, kad vienam asmeniui nebūtų leidžiama įsigyti daugiau nei 1,5 tūkst. ha miško. Ar ši nuostata išliko? Nes Europos Komisija aiškino, kad taip pažeidžiamas laisvo kapitalo judėjimo principas.

- Miškų įstatymo projekte buvo siūlymų panaikinti šį apribojimą. Bet tokio ribojimo nustatymas prasmę turi tik tuo atveju, jeigu egzistuoja patikima susietų asmenų kontrolės sistema. Jeigu 1500 ha vienam asmeniui apribojimas galioja taip pat „patikimai", kaip žemės ūkio paskirties žemės apribojimas 500 ha, tuomet ribojimų nustatymas įstatyme - tik simbolinis veiksmas.

- Jei miškai būtų buvę taip masiškai kertami ir po Antrojo pasaulinio karo, turbūt ir partizaninis pasipriešinimas būtų buvęs greičiau numalšintas?

- Pokario metais miškų plotų netgi buvo truputėlį mažiau nei dabar. Todėl partizaniniam judėjimui sąlygos dabar būtų geresnės. Tačiau visada yra saugiau, kai medynas yra brandus, įvairiarūšis ir įvairiaamžis, o ne formuojamas iš jaunų medelių. Tik tuomet jis sunkiau peržvelgiamas, nepravažiuojama, nepraeinamas. Žiūrint į Ukrainos kontekstą, miškas yra pati geriausia apsauga slėptis nuo dronų. Bet kokio tipo dronas per tankų mišką techniškai neturi galimybės „praeiti". Miškas tarnauja tarsi priedanga. Įėjęs į tankų mišką esi saugus. O stepėje telieka į žemę įsirausti.