Eksparlamentaras Henrikas Žukauskas: Gelūnui verkiant reikia pagrindinio vaidmens

Gi pasaulietiškame gyvenime viskas vyksta kitaip. Lietuvoje - dar kitaip. Tarkime, kilus nesutarimui dėl kokio nors objekto, imituojamas demokratinis veiksmas, o paskui valdžia pati nusprendžia, ką daryti, ir dažniausiai - griauti, sunaikinti.

Arba priima visuomenei palankų sprendimą ir nesiruošia jo vykdyti. Kaip ir Vilniaus sporto rūmų atžvilgiu.

Eksparlamentarų klubo prezidentas, architektas Henrikas ŽUKAUSKAS mano, jog šiuo atveju kažkas bus užtraukęs rankinį stabdį.

- Gal jums teko lankytis Izraelyje, gal net matyti legendines kopėčias?

- Aš mačiau tas kopėčias, apie kurias kalbate, ir net paklausiau, kam jos reikalingos. Gidas sakė, gal čia tos kopėčios, kuriomis pasilypėta nuimant Kristų nuo kryžiaus, bet aš noriu pasisakyti ne apie jas. Šitoje bažnyčioje yra altorių labai daug ir konfesijų labai daug, ir yra sudarytas grafikas, pagal kurį vieną dieną meldžiasi vieni, kitą dieną kiti, - kitaip tariant, kas tu bebūtum, vis tiek gali susikalbėti, gali rasti būdą bendrauti, nesipykti, ne naikinti, ne griauti.

O pas mus puikiausia būtų buvę, jeigu, tarkim, istorinės ir meninės vertės paminklai, pavyzdžiui, Kryžkalnio Motina, ar Žaliojo tilto skulptūros, ar paminklas Petrui Cvirkai būtų stovėję, tik pritvirtinus lenteles su atitinkama informacija, kas ten yra. Jeigu negerbi praeities, to, kas buvo, vargu ar ateity galėsi sukurti kažką gero, nes negali ištrinti istorijos,- ji buvo.

Jos negali paveikt, negali perrašyt, nors ideologai, įvairūs kairiai bando tai daryti. Jie dedasi apaštalais arba teisėjais, mano turintys galią nulemti, kad šitas blogas, o šitas geras. Aš, sako jie, sukursiu komisiją, ir tai bus nebe mano, o kolektyvinė atsakomybė, kur niekas už nieką neatsakys.

- Ar įstrigęs reikalas dėl Vilniaus sporto rūmų nėra tokios politikos rodinys? Koks galėtų būti kitas aiškinimas, jei, tebegaliojant 2018 metų Sauliaus Skvernelio vyriausybės sprendimui pripažinti Sporto rūmų rekonstrukcijos projektą valstybei svarbiu projektu, premjerė Ingrida Šimonytė inicijuoja darbo grupę, - kitaip sakant, ima elgtis taip, tarsi to sprendimo nebūtų?

- Čia reikia ieškoti giluminių priežasčių. 2018 metų vyriausybės nutarimas nėra atšauktas, jis tebegaliojantis, nors priede nurodyti terminai jau yra išsekę. Kritika trumpai premjeru buvusiam Gintautui Paluckui šiuo atžvilgiu neturi pagrindo, jis pasielgė teisingai pareiškime spaudai patvirtinęs, kad tebegalioja S.Skvernelio vyriausybės nutarimas, todėl vyriausybė ir nesiėmė jo atšaukti. Tarp kitko, jį galėjo atšaukti ir I.Šimonytė, bet ji vietoj to sukūrė darbo grupę senųjų Šnipiškių žydų kapinių įamžinimo koncepcijai parengti. Juridiškai tai yra feikas.

Man atrodo, teisininkai žino, ką tai reiškia, premjerė žino, ką tai reiškia, bet viešiesiems ryšiams buvo pateikta tokia bonbonkė. Jeigu, sakau, Šimonytė norėjo priimt vyriausybės nutarimą dėl darbo grupės sudarymo, ji turėjo jį priimti ministrų kabineto posėdyje, o ne pasitarime, kuris paprastai esti to posėdžio generalinė repeticija. Aišku, ši iniciatyva negalėjo atsirasti iš niekur - kalbama, kad prieš kelerius metus iki to Arūnas Gelūnas buvo kreipęsis dėl galimybės Sporto rūmuose įrengti muziejų. Mano nuomone, Gelūnui reikia šito objekto.

- Kad jam galėtų vadovauti amžinai?

- Dėl šito žmogaus galėčiau priminti posakį: duok atsigert, nes taip noriu valgyti, kad nėra kur pernakvoti. Suprantat, čia daug žadantis objektas, plius senosios žydų kapinės, čia galima labai daug išlošt: pirmas dalykas, iš biudžeto paimti pinigų ir rūmų atstatymui (žydams niekas neatsakytų), ir Gelūno komisijos vaizduotės materializavimui, paskui biudžeto lėšomis muziejų garsint, reklamuot, mokėt atlyginimus, nekalbant apie tai, kad tokio pastato išlaikymas kainuoja didžiulius pinigus. Čia ne Valdovų rūmai, čia ne Radvilų muziejus, - čia po rekonstravimo bus 160 tūkst. kubų, 17 tūkst. kv. metrų patalpos, jas reikia šildyti, vėdinti...

Esu architektas, bet jei kas man duotų užduotį pritaikyti Sporto rūmus muziejui, nežinočiau, ką daryti, nes iš tokių objektų nedaromi muziejai, muziejų struktūra visai kita...

Priminsiu, kad darbo grupė sudaryta ir Gelūnas paskirtas jos vadovu 2023 metų pavasarį, kai jau buvo patvirtintas Sporto rūmų pertvarkos į Kongresų ir kultūros rūmus projektas, parengtas vadovaujant Sigito Kuncevičiaus projektavimo firmai, jau buvo gauti leidimai statybai. Atrodo, ko dar reikia, bet kažkur buvo užtrauktas rankinis stabdis. Kažkurioje vietoje, dėl ko, neatsakyti klausimai. Jeigu pastebėjote, toje komisijoje žydų tautybės asmenų (ne Lietuvos piliečių) buvo daugiau nei pusė, matyt, tame pagrindinės priežastys ir yra ...

- Galbūt ne veltui I.Šimonytės vyriausybės iniciatyva tais pat metais Seimas priėmė Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymo pataisas, pagal kurias, baigus išmokėti 37 mln. eurų kompensaciją už bendruomenių turtą, papildomai išmokėti 37 mln. eurų kompensaciją už perimtą žydų privatų turtą... Juk ne veltui juokaujama, kad konservatoriai nieko nesiima be Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky palaiminimo?

- Mes apskritai nesame jiems skolingi, turint galvoje, kad jų turtą rekvizavo Lietuvą okupavusi sovietų valdžia, kurios teisių mūsų valstybė nėra perėmusi. Mūsų valstybė yra pareiškusi pretenzijas Rusijai dėl patirtos okupacinės žalos atlyginimo ir iš to atlyginimo, jei jis būtų gautas, būtų buvę teisinga atlyginti padarytą žalą ir žydams. Taip būtų triumfavęs teisingumas, dabar gi tai yra politinis klausimas, nors, atrodo, kad Europos Sąjungoje Lietuva yra daugiausiai sumokėjusi pinigų žydams už jų nusavintą turtą.

Problema, manau, tūno ne mumyse, o pačioje žydų bendruomenėje, kuri susiskaldžiusi, jeigu vieniems atrodo taip, kitiems - kitaip. Kur keliauja tie pinigai, niekas nežiūri, niekas nekontroliuoja, čia kaip toje Kobo Abės knygoje „Moteris smėlynuose" - kad ir kiek kasi, smėlis vis byrės. Pagaliau tai ne mūsų reikalas, mes atsiskaitėm ir esam atsiprašę žydų tautos aukščiausiu valstybiniu lygiu, nors, prisipažinsiu, aš asmeniškai nesijaučiu kaltas, mano tėvai dėl to irgi nekalti.

- Nors tiek su Lietuvos žydų bendruomene, tiek su Europos žydų kapinių išsaugojimo komitetu buvo rastas sutarimas dėl senųjų žydų kapinių apsaugos ir jų įamžinimo pertvarkytuose Sporto rūmuose, tačiau kartą klausau Lietuvos radijo ir savo ausimis netikiu: girdžiu teigiant būtinybę ieškoti pritarimo visose įtakingesnėse pasaulio žydų bendruomenėse...

- Nematau čia politinio kazuso, kokį daugelis nori matyti: jeigu prabyli apie Sporto rūmus, iškart girdi: žydai. Taip, toje teritorijoje buvo kapinės, bet sostinėje daug vietų, kur pasikapstęs rasi kaulų, nes kadaise užmiestyje paprastai ir laidodavo gyventojus. O senosios žydų kapinės jau iškeltos, jau išpirktos. Už jas atsiskaityta. Aš suprantu, kad galima „Mažeikių naftą" pardavinėti kelis kartus, bet kapines pardavinėti tokiu pat būdu - ne visai logiška.

- Kazusas kyla dėl Vilniaus valdžios ketinimų - ji nepritaria Sporto rūmų, kaip konferencijų centro, idėjai ir praėjusį gruodį jau paskelbė architektūrinės idėjos konkursą tarptautiniam konferencijų centrui netoli Seimo. Sostinės vyr. architektė Laura Kairienė vienoje radijo laidoje teigė Sporto rūmuose reginti muziejų, memorialą.

- Keli mano draugai sako, kad juos reikėtų tiesiog nugriauti, ir visos problemos baigtųsi. Bėda, ar laimė, kad jis yra negriaunamas, nes yra kultūros paveldo objektas. Labai dažnai mes vaikštome tarp statinių ir nematome, kas juose didinga, tauru, net amžina. Sporto rūmai yra įtraukti į pasaulio architektūros sąvadus kaip puikus brutalizmo architektūros pavyzdys.

2023 metų „Phaidon" leidyklos iliustruotame leidinyje „Brutalistai. Geriausieji brutalizmo architektai" lietuvių architektų Eduardo Chlomausko, Jono Kriukelio ir Zigmanto Liandzbergio vardai bei Sporto rūmų nuotrauka su aprašymu pateikti greta pasaulyje garsių architektų vardų bei jų kūrinių.

Šis statinys priklauso mūsų architektūros lobynui - už unikalią betono liejimo technologiją ir lenktą stogo formą konstruktorius Henrikas Karvelis buvo apdovanotas Valstybine premija. Kultūros paveldo departamento direktoriaus Vidmanto Bezaro nuomone, konferencijų rūmams turėtų būti pritaikyta tik šita unikali vieta netoli istorinio Vilniaus centro, įrašyto į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, o apie naujos statybos pastatą galima būtų svarstyti tik tuomet, jei ir po rūmų pritaikymo konferencijoms, pasirodytų, kad šios paskirties patalpų sostinėje vis dar trūksta.

- Galit įsivaizduoti žydų memorialą toje vietoje, kur vyko Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas, kuriame Algirdas Brazauskas paskelbė apie Arkikatedros grąžinimą tikintiesiems, kuriuose vyko Sausio 13-osios ir Medininkų aukų šermenys? Pagal Gelūno grupės viziją 75 proc. memorialo būtų skirta žydų kapinėms, miruoliams ir to meto žydų gyvenimui...

- Vakar praėjau pro Sporto rūmus, faneromis užkalti langai, grafičiais ištepliotos sienos - siaubo filmas pačiame centre. Atsisuki - čia Gedimino pilis, čia - Žemutinė pilis, Trijų kryžių kalnas, - nuostabi vieta. Komerciniu požiūriu - neįkainojama vieta. Dėl buvusių žydų kapinių įamžinimo, įsivaizduoju ir net pritariu, kad čia būtų gražiai sutvarkyta teritorija su pasivaikščiojimo takais ir atminimo ženklais; tai galime matyti ir buvusiose Reformatų, Liuteronų kapinių vietose.

Man tik keista, kad socialdemokratams, arba dabartinei daugumai, būdingas toks neapibrėžtumas dėl premjerų Algirdo Butkevičiaus (2015 m.) ir S.Skvernelio sprendimų pripažinti šį objektą itin svarbiu valstybei. Net gali sakyti, jog tai - socdeminis projektas, nes praktiškai prie jo daugiausia ir bus prisidėję socialdemokratai. Visada juos gerbiau už tai, kad jie - žodžio žmonės: pasakys ir padarys. Jie sugebėdavo prisiimti atsakomybę ir kai ateidavo metas skaičiuoti viščiukus, puikiai mokėjo parodyt, kad jie ne tik liežuviais mala. Valdovų rūmus pastatė, Prezidentūrą atstatė, senamiestį sutvarkė...

Aš žmones skirstau į dvi kategorijas: tuos, kurie nenori nieko daryt (jie paprastai ieško priežasčių, kodėl nereikia, daro apklausas ir pan.), ir tuos, kurie nori daryti, - tuos, kurie ieško būdų, kaip tai padaryt.

- Gelūno komisijos pasiūlymuose Sąjūdžio suvažiavimas ir Nepriklausomybės aukos būtų pateikiami tik įvykių, leidusių nutraukti žydų kapinių išniekinimą kontekste. Pacituosiu:"Viso šio projekto įgyvendinimo tikslas - empatija, kuri paliestų kiekvieną Lietuvos gyventoją", o „didžiulės pagrindinės salės tuštuma suteikia galimybę lankytojui sukurti paveikią ir emocingą patirtį"... Ir tam pritarė Šimonytės vyriausybė?

- Jeigu jau yra žydų muziejaus poreikis, manau, kur kas reikšmingesnė žydų bendruomenei vieta būtų šiuo metu tvarkoma Vilniaus didžiosios sinagogos teritorija. Suprantu, politikai kartais priima kvailus sprendimus, ir nors visi skatina mokytis ne tik iš jų, bet ir svetimų klaidų, ne tik iš jų nepasimoko, bet daro dar didesnes klaidas.

Manau, Lietuvos valstybės garbės ir orumo reikalas galų gale prikelti gyvenimui valstybės simbolį - nykstančius Sporto rūmus. Konferencijų turizmas yra viena pelningesnių veiklos rūšių. Mes, neabejingų piliečių grupė (praėjusią savaitę šia tema vykusios konferencijos Mokslų akademijoje organizatoriai, be H.Žukausko - Vilius Kavaliauskas ir architektas Augis Gučas - D.Š.) siūlome, jei nebus rasta pinigų biudžete, atlikti rūmų rekonstrukciją koncesijos pagrindu.

Daug yra komercinių objektų, kurie statomi tokiu būdu, nes jie atsiperka. Jeigu būtų priimtas toks sprendimas, tiesiog reikėtų ieškoti to koncesininko, žmogaus ar firmos, kuri sutiktų dalyvauti šiame projekte. Pasistengus būtų galima užbaigti darbus iki 2027 metų, iki Lietuvos pirmininkavimo Europos Tarybai. Pagaliau tai ne tiek svarbu, bent jau išorė būtų sutvarkyta, neatrodytų taip slegiančiai, kaip šiandien.

- Ko planuojate imtis artimiausiu metu?

- Pirmiausia norime pramušti kinų sieną ir susitikti su premjere Inga Ruginiene. Ne tik įteikti konferencijos rezoliuciją dėl Sporto rūmų, bet ir supažindinti su prieš kelerius metus patvirtintu ir nė kiek nepasenusiu, moderniu, atliepiančių tiek lietuvių, tiek žydų jautrias istorines patirtis, rekonstrukcijos projektu.

Susirinkime supratau, kad 90 proc. žmonių nematė to projekto, ir net neįtaria, kaip talentingai šis darbas padarytas. Norime ne įkalbinėti, bet pateikti projekto vizualizaciją ir net pasiūlyti sprendimo būdus. Daug tėvynainių Rūmų pertvarkai pritaria, tikisi, kad socialdemokratų vyriausybė nuo jų nenusigręš. Šiandien Lietuvai reikia principingo sprendimo. Ar jis bus? Matysime.