1 nuotr.Pietinėse jūrose gyvenantiems pingvinams paprastai tenka saugotis ruonių ir orkų, o štai susibūrę sausumoje jie gali jaustis ramiai. Tačiau Argentinos Patagonijos regione šie neskraidantys jūrų paukščiai netikėtai tapo sausumos plėšrūno – pumų – grobiu, praneša „The New York Times“.
Žurnale „Proceedings of the Royal Society B“ trečiadienį paskelbtas naujausias tyrimas atskleidžia tai, kaip „gražiai siejasi gyvūnų judėjimas su tuo, „kas kurį valgo“, teigia Ajovos valstijos universiteto gamtos ekologas Jake'as Goheenas.
Jis pabrėžė, kad pumos paprastai medžioja žolėdžius žinduolius, o ne tokius mažus paukščius kaip Magelano pingvinai.
„Tai puikus pavyzdys, parodantis, kokie lankstūs gali būti dideli plėšrūnai“, – sakė dr. J. Goheenas, kuris pats šiame tyrime nedalyvavo.
XX a. pradžioje plačiai paplitus avininkystei pumų Patagonijoje neliko. Išnykus šiems plėšrūnams, Argentinos pakrantėje įsikūrė didelės Magelano pingvinų, kurie daugiausia gyveno vandenynų salose, kolonijos.
Gamtosaugininkų pastangomis pumos buvo sugrąžintos į šią vietovę ir šių gyvūnų tarpusavio sąveika prasidėjo iš naujo.
Ekologas ir tyrimo autorius Mitchellas Serota domėjosi, kaip nauju mitybos šaltiniu tapę Magelano pingvinai keičia pumų judėjimo teritorijoje modelius.
Siekdamas suprasti elgsenos pokyčius, dr. M. Serota, kuris atliko tyrimą Berklio universitete, ir jo kolegos uždėjo GPS antkaklius 14-ai pumų, gyvenančių Monte León nacionaliniame parke. Jie rinko informaciją nuo 2019 iki 2023 m.
Kadangi pingvinai yra migruojantys gyvūnai ir parko veisimosi kolonijoje būna tik šiek tiek daugiau nei pusmetį, mokslininkai stebėjo, kaip pumos judėjo ir sąveikavo įvairiais metų laikais.
Jie nustatė, kad pumų elgsena pasikeitė, kai jos daugiau laiko leido netoli pingvinų kolonijos.
Pingvinus medžiojusios pumos judėjo mažesnėse teritorijose nei tos, kurios nemedžiojo. Didžiosios katės dažniau bendravo tarpusavyje kolonijos apylinkėse.
Pasak dr. M. Serota, sujungę GPS sekimo duomenis su stebėjimo vaizdo kamerų duomenimis, mokslininkai taip pat nustatė galimai didžiausią pumų, susibūrusių konkrečioje vietoje, skaičių per visą istoriją.
Nors pumos paprastai yra vienišės, jų populiacijos tankis šioje vietovėje buvo maždaug dvigubai didesnis nei kitur, tad šie kačių šeimos žinduoliai tarpusavyje bendravo dažniau.
Dr. M. Serota palygino pumas su rudojo lokio porūšiu – grizliais, kurie toleruoja vieni kitus lašišų migracijos metu.
„Atrodo, kad pingvinai daro kažką panašaus su pumomis“, – sakė jis.
„Maistas plėšrūnus gali suartinti“, – apibendrino jis.
Beginkliai pingvinai – lengvas grobis pumoms, tad dr. J. Goheenas svarsto, ar šie jūriniai paukščiai nebus priversti apleisti Patagonijos.
„Ar ateityje išvysime, kaip pingvinai vėl grįš į vandenynų salas?“ – retorinį klausimą uždavė dr. J. Goheenas.
Patagonija – maždaug 900 tūkst. kvadratinių kilometrų plotą užimantis Pietų Amerikos geografinis regionas Čilėje ir Argentinoje.
Tarp Ramiojo ir Atlanto vandenynų išsidėstęs regionas pietuose ribojasi su Magelano sąsiauriu.
