1 nuotr.Pirkdami apynaujį automobilį vairuotojai paprastai tikisi, jog artimiausius keletą metų galės juo naudotis be rūpesčių. Visuotinai manoma, jog klastojama tik senesnių transporto priemonių rida.
Visgi automobilių duomenų įmonės „carVertical" Lietuvoje atliktas tyrimas rodo, kad tai tik mitas: koreguojama net ir 5 metų senumo modelių rida, o didelė dalis turi nuslėptų apgadinimų.
Naujesnių automobilių rida klastojama rečiau, nuostoliai - didesni
Išanalizavus ridos klastojimo duomenis 2005-2020 m. Lietuvoje paaiškėjo, jog rizikingiausi 2009 m. pagaminti automobiliai - net 14,2 proc. visų „carVertical" tikrintų modelių turėjo pakoreguotus odometro rodmenis.
Klastojama ir naujesnių automobilių rida: iš visų 2018 m. pagamintų transporto priemonių Lietuvoje suklastotą ridą turėjo 3,8 proc., 2019 m. - 2,6 proc., o 2020 m. - 2,3 proc.
Automobilis su didesne rida visuomet bus vertas mažiau, todėl įsigydami modelį, kurio rida yra sumažinta, vairuotojai rizikuoja permokėti, o paaiškėjus tiesai, ateityje gali netekti ir galimybės eksploatuoti tokią transporto priemonę. Kuo automobilis brangesnis, tuo naujojo savininko nuostoliai bus didesni.
„Pirkdami apynaujį automobilį su nedidele rida vairuotojai tikisi, kad jų pirkinys nereikalaus didelių investicijų. Visgi, jei tikroji rida daug didesnė nei nurodoma, nemažai svarbių automobilio komponentų gali būti susidėvėję ir teks juos keisti greičiau", - sako „carVertical" automobilių rinkos ekspertas Matas Buzelis.
2005 m. pagamintų automobilių rida vidutiniškai buvo koreguojama 104,3 tūkst. kilometrų, 2015 m. - 102,6 tūkst. kilometrų, o 2020 m. - 106,4 tūkst. kilometrų.
Tai tik įrodo, jog nepaisant to, kokio amžiaus automobilis perkamas, rizika įsigyti transporto priemonę su stipriai pakoreguotais odometro rodmenimis išlieka aukšta.
Kuo senesnis - tuo didesnė tikimybė, kad bus patekęs į eismo įvykį
Tyrimas taip pat atskleidė, jog Lietuvoje daugiausia apgadinimų patyrę 2010-2016 m. pagaminti automobiliai. 62-67 proc. visų šiuo laikotarpiu pagamintų ir „carVertical" tikrintų transporto priemonių turėjo didesnių ar mažesnių apgadinimų.
Į eismo įvykius patenka ir naujesnės transporto priemonės: iš visų 2018 m. pagamintų automobilių, 55,4 proc. turėjo apgadinimų, 2019 m. - 47,6 proc., o 2020 m. - 36,6 proc. Tiesa, naujesnių automobilių apgadinimų vertė dėl brangesnių detalių ir naujausių technologijų gerokai didesnė. Jei 2005 m. modelių vidutinė žala siekė 1 874 eurus, tai 2020 m. - 5 364 eurus.
„Įlenktas buferis ar kiti smulkūs apgadinimai važiavimo kokybei įtakos neturi. Visgi, jei automobilis eismo įvykyje buvo apgadintas stipriau, reikėtų atidžiai įvertinti jo būklę. Dalis tokių automobilių gali kelti grėsmę ne tik vairuotojo, bet ir kitų eismo dalyvių saugumui", - aiškina M. Buzelis.
Išvengti prastos būklės automobilių sunku
Tyrimo duomenys tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos šalyse patvirtina, jog nepriklausomai nuo amžiaus bet kurio automobilio rida gali būti pakoreguota, o žalų istorija nuslėpta.
M. Buzelis pataria visuomet prieš perkant automobilį patikrinti jo istoriją ir pristatyti jį apžiūrai autorizuotame servise. Vairuotojai būna patikėję mitu, jog šiuolaikinių automobilių ridos pakoreguoti neįmanoma, visgi su reikiamais įrankiais gali būti suklastota tiek senų, tiek apynaujų transporto priemonių rida.
„Sukčiai neretai taikosi į naujesnius automobilius su didesne rida, nes ją pakoregavus galės daugiau uždirbti. Tą patvirtina ir tyrimo duomenys: apynaujų automobilių rida neretai pakoreguojama labiau nei senesnių", - tvirtina M. Buzelis.
