Būna, kad darbas „suėda“ sveikatą

Vis dėlto medikai pastebi, kad vis dažniau dėl sveikatos negalavimų, patirtų asmens profesinėje veikloje, kreipiasi ir labai jauni žmonės.

Higienos instituto duomenimis, per 2026 metų I ketv. iš viso buvo nustatyti 142 profesinių ligų atvejai (69 vyrams ir 73 moterims.

Daugiausia tai jungiamojo audinio ir raumenų bei skeleto ligos (40 vyrų ir 41 moteris).

Toliau seka nervų sistemos ligos (17 vyrų ir 23 moterys). Ausies ir speninės ataugos ligos (12 vyrų ir 2 moterys).

Kaip rodo skaičiai, didžiausias rizikas patiria įrenginių ir mašinų operatoriai ir surinkėjai (59 vyrai, 10 moterų), pagalbiniai (nekvalifikuoti) darbininkai (2 vyrai, 31 moteris).

Dažniausiai profesinės ligos nustatomos 60-64 metų žmonėms.

Per 2026 metų I ketv. daugiausia profesinių ligų atvejų nustatyta Šiaulių ir Marijampolės apskrityse.

„2025 m. daugiausiai profesinių ligų atvejų buvo nustatyta apdirbamosios gamybos (32,3 proc.), statybos (14 proc.), transporto ir saugojimo (13,4 proc.) ir žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuose.

Pagal profesijas daugiausia profesinių ligų atvejų buvo užfiksuota įrenginių ir mašinų operatoriams ir surinkėjams (46,7 proc.) ir kvalifikuotiems darbininkams ir amatininkams (21,2 proc.). 60,7 proc. profesinių ligų atvejų 2025 m. buvo nustatyta vyrams, moterims - 39,3 proc.

Daugiausia profesinių ligų atvejų praėjusiais metais buvo nustatyta 60-64 m. amžiaus darbuotojams - 43,7 proc.", - informavo Higienos institutas.

Pasak minėto instituto, bendrai Europos Sąjungoje naujų profesinių ligų skaičius išlieka stabilus, naujai pripažintų profesinių ligų atvejų skaičiaus indeksas 2023 m. buvo beveik toks pat, kaip ir 2013 m. - bendrai sumažėjo 2 proc.

Iš keturių ligų grupių, kurioms yra pateikti apibendrinti rodikliai, didžiausias sumažėjimas buvo stebimas pneumokoniozės atvejų (23 proc.), kontaktinio dermatito atvejų (60 proc.), profesinių onkologinių susirgimų (24 proc.), tuo tarpu naujai pripažintų sąnarių skausmų bei pečių juostos pažeidimų atvejų skaičius 2023 m. buvo 38 proc. didesnis nei 2013 m., o naujų sinovito ar tenosinovito (sąnario plėvelės ir sausgyslių makščių uždegimo) atvejų užregistruota 25 proc. daugiau.

Informacija

Lietuvoje profesinės ligos nustatomos vadovaujantis profesinių ligų sąrašu ir profesinių ligų nustatymo kriterijais, kurie yra patvirtinti teisės aktais. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojas, įtaręs, kad darbuotojo ūmaus sveikatos sutrikimo priežastis gali būti susijusi su darbu, jeigu įmanoma, atsižvelgdamas į darbuotojo sveikatos būklę ir informaciją, susijusią su šia būkle, siunčia darbuotoją darbo medicinos gydytojo konsultacijai.

Darbo medicinos gydytojas, ištyręs ir įvertinęs darbuotojo sveikatos būklę ir profesinės ligos priežasčių tyrimo pateiktus duomenis, nustato profesinės ligos diagnozes arba jų nenustato, užpildo ir pasirašo profesinės ligos patvirtinimo aktą, įteikia jį darbuotojui ir išsiunčia Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (VDI).

VDI akto kopiją išsiunčia Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir darbdaviui, kurio įmonėje buvo atliekamas darbuotojo darbo sąlygų tyrimas. VDI užpildo nustatytos formos profesinės ligos kortelę Profesinių ligų registre.

Šaltinis - Higienos institutas

Komentuoja šeimos gydytoja Kristina LEBEDEVAITĖ:

Darbingo amžiaus žmonės dažniausiai skundžiasi atramos judamojo aparato ligomis, sąnarių skausmais, kaklo įtampos simptomais, stuburo juosmeninės dalies skausmu.

Dirbantiems sunkų fizinį darbą (keliantiems sunkius svorius, atliekantiems nepatogius judesius) dažnai pasireiškia juosmens skausmas dėl degeneracinių pakitimų, stuburo išvaržų. Taip pat alkūnės ar peties sąnario skausmai nuo pasikartojančių judesių ar sunkių daiktų kilnojimo.

Dirbantiems sėdimą darbą prie kompiuterio dažnesnės stuburo kaklinės dalies problemos, skausmas, sukaustymas pečių juostoje. Taip pat plaštakų tirpimas dėl nuolatinio darbo su klaviatūra išsivysto riešo kanalo tunelinis sindromas.

Amžius įvairus, net ir jauni 25 metų asmenys jau atžymi šiuos nusiskundimus.

Dirbantys dulkėtoje aplinkoje dažnai skundžiasi kosuliu, skrepliavimu. Dirbantys su chemikalais - įvairiais bėrimais. Kartais simptomai būna bendrinio pobūdžio ir ne iš karto galima suprasti, kad tai dėl darbo aplinkos kilęs negalavimas.

Kai pacientas kreipiasi į mane dėl tokių nusiskundimų, pirmiausia gydome skausminį sindromą, atliekame vaizdinius tyrimus priežasties patikslinimui. Neretai siunčiamas pacientas reabilitacijos procedūroms, kad būtų skirtas kompleksinis gydymas.

Tačiau visada akcentuoju, kad svarbu išmoktus kineziterapeuto pratimus toliau atlikti ir namuose, kad nebūtų simptomų paūmėjimo arba jie būtų itin reti.

Na ir, žinoma, paminiu darbo ergonomikos klausimus. Visada paklausiu, kaip atrodo jūsų darbo vieta, kaip atrodo darbas? Aptariame, ką būtų galima pakoreguoti, kad savijauta būtų geresnė.

Ypač svarbu taisyklingai atlikti sunkių daiktų kėlimą, kad žala stuburui būtų kuo minimalesnė. Žinoma, visada svarbu pasikonsultuoti su ergoterapeutu apie individualius ergonomikos principus.

Jeigu pacientas dėl savo ligos negali dirbti, tuomet išduodamas laikinas nedarbingumo pažymėjimas. Situacijai negerėjant - siunčiamas į ANTAA (Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra) dalyvumo lygiui vertinti.

Jeigu įtariama, kad pacientui išsivystė profesinė liga (lėtinis bronchitas dėl darbo dulkėtoje aplinkoje, įvairūs fiziniai sužalojimai, vibracinė liga ar kt.) siunčiu pacientus darbo medicinos gydytojui dėl profesinės ligos nustatymo. Taip pat dėl rizikos faktorių, kurių poveikyje gali dirbti pacientas, nustatymo.