Klimatologas Gintautas Stankūnavičius: „Galvokime ne apie orus, o apie miškus“

Daug kalbame ir apie orus, sezonus, skubame skaityti artimesnių ir tolimesnių orų prognozių, nes visi norime gražios vasaros ir smagių atostogų.

Mokslininkas, klimatologas Gintautas STANKŪNAVIČIUS nevynioja žodžių į vatą: „Pirmiausia pasižiūrėkite, kas darosi su mūsų miškais."

- Amerikiečių klimato modeliavimo sistema rodo, kad vasarą patirsime atmosferos anomalijų. Prognozuojama karšta vasara. Kiek galime tuo tikėti?

- Ten yra kelios organizacijos, kurios užsiima ilgalaikiu prognozavimu. Viena jų NCEP (angl. National Centers for Environmental Prediction), bet pats prognozavimo principas, ar kelioms dienoms, ar keleriems, keliasdešimt metų į priekį, yra tas pats. Klausimas, kiek jūs tomis prognozėmis pasitikite?

- Akcentuojamos vėlyvos šalnos. Jos kartosis?

- Prie vėlyvų šalnų reikės priprasti, nes vegetacijos sezonas dėl klimato kaitos prasideda anksčiau, todėl turime vėlyvas šalnas. Jeigu sniegas ištirpsta ne kovo pabaigoje, o vasarį, tai ir žolė pradeda augti anksčiau. O šalnos eina savo ritmu. Jeigu vegetacija prasidėjusi, išeina, kad šalnos stiprios. Nors jei vegetacija būtų neprasidėjusi, jos nebūtų stiprios.

- Kas iš esmės pakito, jei kalbėtume apie sezonus?

- Pavasario potvyniai praktiškai dingo. Praradome pastovią sniego dangą, kuri šįmet pasirodė ir išbuvo ilgiau nei po 10 metų pertraukos. Kadangi potvyniai dingo, todėl anksti ateina sausros. Vegetacija prasideda anksčiau, kritulių kiekis iškrenta tas pats arba mažiau, išeina, sąlygos per sausos.

Karščio bangos tikrai dažnesnės. Anksčiau, devintajame aštuntajame dešimtmetyje, buvo viena ar dvi karščio bangos, kai tris dienas temperatūra laikosi daugiau nei 30 laipsnių karščio.

Per vasarą dabar gali būti ir 4-5 tokie atvejai. Kai dažnesnės karščio bangos, sausroms vystytis sąlygos yra geresnės. Prasideda žemės ūkio kultūrų vytimas, greičiau dirvožemis drėgmę praranda. O jeigu dar vėjo greitis atitinkamas...

Dėl audrų - sakoma, kad audrų skaičius didėja; galbūt, bet ciklonų skaičius, kurie atkeliauja su tomis audromis į Baltijos regioną, nedidėja. Gal jie šiek tiek gilesni, gal ilgiau užsilaiko, todėl toks efektas. Audros persikėlė iš vėlyvo rudens į žiemą. Tas duomenimis jau užfiksuota.

2024 metais buvo viena šilčiausių vasarų, ir ji nusitęsė iki rugsėjo pabaigos. Žmonės palaikė, kad tai irgi yra vasaros mėnuo. Matyt, dėl klimato kaitos turėsime ne tris mėnesius vasaros, bet tris su puse ir ilgiau. Ne kasmet karštis didžiausias būna liepos pabaigoje ir rugpjūčio pradžioje, kaip turėtų būti pagal vidurkį.

Kokia bus šiųmetinė vasara, nenoriu kalbėti. Mačiau tas ilgalaikes prognozes, ir europinių centrų. Didesnė tikimybė, kad Vidurio Europoje tikrai bus šiltesnė vasara, ir ypač rugpjūtis. Net iki dviejų laipsnių, nuokrypis nuo vidurkio didelis.

Skaitmeninė meteorologija leidžia lygtimis spręsti būsimų orų problemą toli į priekį. Tik neaišku, kiek tai patikima. Jeigu kelioms dienos į priekį, tai pasitvirtina labai gerai, ypač temperatūros, slėgio lauke, su krituliais - prasčiau.

Kai kalbame apie ilgalaikes prognozes, mes kalbame apie nuokrypį nuo normos, dažniausiai tai kokybinė prognozė - šilčiau, šalčiau, drėgniau, sausiau, daug šilčiau. Kai kalbame apie klimatą, tai kalbame apie tris dešimtmečius, apibendrinimas išeina už dar ilgesnį laikotarpį.

- Klimatas keičiasi, kaip tai atsilieps paprastiems žmonėms?

- Dėl vienkartinių, stiprių liūčių gali būti potvyniai. Kai tokia liūtis būna mieste, kur daug dirbtinių paviršių, nutekėjimas greitas, be abejo, gali nesuveikti ir kanalizacijos sistemos.

Pajūryje būna dvigubas efektas. Ir patvanka nuo jūros dėl bangavimo, ir dar stiprūs lietūs Žemaičių aukštumoje, į Danę atkeliauja nuo Kretingos rajono... Taigi kanalizacijos visos sistemos užsikemša, gatvės skęsta.

Tokių reiškinių bus ir gali būti, kad jų bus daugiau. Be to, kertami plynai miškai, kurie sulaiko drėgmę, galiausiai perskirsto, duoda garavimą, gelbsti nuo sausrų.

Pas mus dabar beatodairiškai kertami miškai. Miškotvarkininkai, menedžeriai palaiko liaudies ūkį? Tai ta neapdorota mediena iškeliauja, ne pagrindiniais keliais iškeliauja į Lenkiją arba į Latvijos uostelius ir po to - į Europą ar kur kitur.

Mes turime Vidurio ir Šiaurės Lietuvos stepes - tai didžiuliai stambių žemvaldžių plotai su monokultūromis, gerai įtręšti dirvožemiai, monotoninės sąlygos. Kai ateina kokios anomalijos - sausros ar lietingas laikotarpis - tai vienu atveju džiūsta, kitu atveju skęsta.

Labai greitai surenka chemines medžiagas į melioracijos kanalus. Maži ūkiai nyksta. Kraštovaizdis prastėja. Mes turime tokius Vidurio Vakarų Kanzaso kraštovaizdžius... Ypač kur lygus reljefas, kur nėra kalvų. Einama link to, niekas nepalaiko smulkių gamintojų. Kaimai nyksta.

- Mes net nesusimąstome, ką reiškia gamtai pakitęs žmonių gyvenimo būdas, vieta ir pan.

- Taip. O adaptacijos priemonės yra labai greitos. Sakykime, yra agromiškininkystės metodai, kurie suskaldo didelius laukus miško ploteliais ar medžių juostomis, taip sumažinamas vėjo greitis, paįvairinamas drėgmės kiekis.

Visi kalba apie „žaliuosius miestus", merai giriasi, kad pažalina miestą, o iš esmės prijungia pakraščio girios dalį, ir miestas šiek tiek pažaliuoja, o centras kaip buvo užstatytas iki dantų, taip ir liko visiškai betoninis.

Nėra kur krituliams susigerti, dirvožemio sąlygos po dirbtiniais paviršiais prastėja, vandens surinkimas labai pagreitėjo, iš lietaus kanalizacijos - į upę, o upės greitai patvinsta.

Žalieji plotai, apie kuriuos dažniausiai trimituojama, neefektyvūs. Sakoma, kad mažinamos CO2 emisijos, bet tas efektas pasireikš po 30-50 metų. Greitos adaptacijos priemonės yra pigesnės, bet jų kažkodėl nelabai kas taiko. Jeigu tu gali pastatyti tris daugiaaukščius, kas tau įrengs parką?

Provincija nyksta. Kad būtų statomi satelitiniai miesteliai aplink centrą, galbūt su savo ifrastruktūra, kad galėtų atstoti miesto mikrorajonus, kurie plečiami. To nedaroma. Toliau užstatomi tarpai įvairiausi. Klimato kaitos fone šita tendencija nėra gera.

Ir žinoma, mano minėti plyni miško kirtimai, kaip kirto, taip kerta. Jūs pabandykite mašiną pastatyti kur nors ant samanų, gausite baudą. O kai atvažiuoja miškavežis, per patį vegetacijos laiką, per paukščių perėjimo metą, „išaria" visą mišką su stipriais ratais, kokį triukšmą dar sukelia.

Plynai išvalomos didžiulės teritorijos, tas „nieko"? Miško paklotė atsikurs per 10-15 metų, apie tai niekas nekalba visai.

- Ką paliksime ateities kartoms?

- Pamenu, sovietmečiu leisdavo kirsti žiemą, kada yra įšalas. Kad galėtų sunkios mašinos įvažiuoti ir nepažeistų dirvožemio. Greitai turėsime, kaip aš vadinu, stirninius jaunuolynus, kur stirnoms gerai, bet žmogus tikrai tokiu mišku nesidžiaugs.