Daug mūsų sveikatos rodiklių - ES dugne. Ką siūlo daryti ekspertai?

Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas,Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanas, Neurologijos ir neurochirurgijos klinikos prof. dr. Dalius JATUŽIS tarybai vadovauja tik nuo pernykščių Kūčių išvakarių, o ir pati dabartinė 15 narių taryba (šiuo metu joje yra 15 narių, tarp jų turime keturis profesorius arba skirtingų aukštųjų mokyklų dekanus, tris savivaldybių atstovus, tris asociacijų vadovus) pradėjo dirbti vos pusantro mėnesio anksčiau.

Tačiau vis tiek teisės aktai reikalauja pristatyti esamą situaciją.

„Pirmuoju punktu įvardinčiau Lietuvos demografinę situaciją, kuri turėtų kelti mums visiems susirūpinimą. Šių metų sausio 1 dieną, Valstybės duomenų agentūros duomenimis, Lietuvoje turėjome 2 mln. 886 tūkst. nuolatinių gyventojų. Balandžio 1 dieną, per 3 mėnesius, skaičius sumažėjo 2,5 tūkst. Jeigu pažiūrėtume, kiek praeitais metais, gimė ir mirė, turime minus 14 tūkst. mūsų gyventojų, tai yra gimė 24,5 tūkst., mirė 39 tūkst.

Šios ilgalaikės demografinės tendencijos, deja, stebimos jau ne pirmus metus. Nuo 2020 metų stebimas ryškus gimstamumo mažėjimas Lietuvoje.

Anot Valstybės duomenų agentūros, pagal labiausiai tikėtiną scenarijų, jei šios tendencijos nesikeis, 2050 metais Lietuvoje gyvens 2,68 mln., 2100 metais - galbūt labai tolima ir mums ne tokia aktuali prognozė, bet mūsų palikuonims tikrai svarbi - tik 2,1 mln. Lietuvos gyventojų", - dėstė D.Jatužis.

Pasak jo, šiek tiek Lietuvos gyventojų skaičių kompensuoja migracija. Užsieniečių dalis bendrame Lietuvos gyventojų skaičiuje pasiekė 6,8 proc. ir penkerius metus iš eilės fiksuojamas teigiamas Lietuvos piliečių migracijos balansas, tai yra daugiau Lietuvos piliečių grįžta, nei išvyksta.

Šios tendencijos kol kas geba kompensuoti daugmaž mažėjantį gimstamumą, tačiau, ekspertų vertinimu, 2026-ieji - paskutiniai metai, kai gyventojų skaičius dar gali didėti arba likti stabilus dėl migracijos, imigracijos.

„Toliau, deja, tikriausiai gyventojų skaičius turėtų mažėti, nebent išaugtų migracija. Taigi, ta tęstinė gimstamumo mažėjimo tendencija, kai su kiekviena karta moteris gimdo vis mažiau vaikų, turi įvairių priežasčių: jaunimo emigracija iki 2018 metų, vertybiniai pokyčiai, vėlyvesnis šeimos kūrimas, ekonominiai ir gyvensenos pokyčiai.

Negaliu analizuoti, dėl ko gimsta mažiau, tačiau faktas yra akivaizdus. Per dvejus metus, Registrų centro duomenimis, Lietuvoje iki šešerių metų amžiaus vaikų sumažėjo 21,7 tūkst.

Mažėjantis vaikų skaičius lemia mažėjantį mokyklinio amžiaus moksleivių skaičių, spaudimą švietimo ir sveikatos sistemoms artimiausiais metais", - dėstė profesorius.

Anot D.Jatužio, kitas svarbus demografinis aspektas yra senėjanti visuomenė.

„65-erių ir daugiau metų visuomenės procentinė dalis auga. 2050-ųjų pradžioje 29 proc. Lietuvos gyventojų bus vyresni nei 65 metų amžiaus. Problema ta, kad aštuoni iš dešimties tokio amžiaus žmonių turi ilgalaikių sveikatos problemų, sukuria mažiau bendrojo produkto, be to, tarp 65 metų ir vyresnio amžiaus žymiai dažnesnis vienišumo klausimas.

Vienišumas yra rimta problema taip pat ir dėl sveikatos, nes vienišumas dažniausiai lemia vangesnį įsitraukimą į visuomenines veiklas, mažėjantį socialinį ryšį, kas yra rizikos veiksnys depresijai, kraujotakos ligoms ir savižudybėms.

Be to, tai yra ilgalaikis stresas, kuris turi neigiamą poveikį imunitetui, kraujotakos sistemai, psichikos sveikatai ir esamoms lėtinėms ligoms", - akcentavo tarybos pirmininkas.

Pernai mirė 37 tūkst. žmonių, beveik 84 proc. visų mirčių nulėmė penkios pagrindinės priežastys: kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai, išorinės mirties priežastys, virškinimo sistemos ligos. Neabejotinas lyderis - 51,3 proc. - yra kraujotakos sistemos ligos.

Jis pabrėžė, kad nuo išeminės širdies ligos Lietuvoje miršta keturis kartus daugiau žmonių nei ES vidurkis. Didelė dalis žmonių, nors ir dalyvauja prevencinėse programose, vis dar neatlieka esminių profilaktinių tyrimų, tokių kaip lipidograma, gliukozės kiekis kraujyje, elektrokardiograma aritmijos diagnostikai ir panašiai.

„Labai svarbu kalbėti ne tik apie absoliučią gyvenimo trukmę, kuri Lietuvoje šiuo metu yra 77,6 metų, bet ir apie sveiką gyvenimo trukmę, kai žmogus dar neserga kritinėmis ilgalaikėmis lėtinėmis ligomis.

Tai vidutinė sveiko gyvenimo trukmė vyrų - 59 metai, moterų - 63-eji. Čia atotrūkis nuo ES vidurkio yra beveik aštuoneri metai, tai yra ryškus atotrūkis.

Mirtingumas dėl išorinių priežasčių labai ryškiai atsilieka nuo siekinio - 79 mirtys 100 tūkst. gyventojų, kai siekinys 51. Mirtingumas dėl savižudybių. Vis dar per didelis alkoholio ir tabako suvartojimas.

Per mažas slaugytojų ir gydytojų santykis: vienam gydytojui tenka 1,7 slaugytojo, siekinys - 2,5. Valdžios sektoriaus dalis sveikatos išlaidų - 67,8 proc., siekinys - 78 proc.

Kaip mes atrodome Europos kontekste? Pagal vidutinę gyvenimo trukmę, kaip jau ne kartą minėjau, yra labai didelė pažanga mūsų Lietuvoje, tačiau atsiliekame ketveriais metais nuo Europos šalių vidurkio.

Esame pagal vidutinę tikėtiną gyvenimo trukmę penkti nuo galo. Blogiau - Vengrija, Latvija, Rumunija ir Bulgarija. Jau minėjau, kad netgi aštuoneriais metais atsiliekame pagal sveiko, be ligų gyvenimo trukmę", - vardino profesorius.

D.Jatužio teigimu, būtina mažinti regioninį sveikatos netolygumą standartizuojant prieinamumą tarp savivaldybių, mažinti slaugytojų ir gydytojų santykį, atotrūkį nuo Europos vidurkio, mes Lietuvoje vienam gydytojui tenka 1,7 slaugytojo, kai ES vidurkis - 2,5.