Baimė mums yra įgimta, ir kiekvienas gali išnaudoti jos galią, siekdamas savų tikslų.
Bijo visi
Garsus slidininkas Feliksas Noiroiteris (Felix Neureuther) slidžių trasomis lekia 130 km/val. greičiu, tačiau baisiai išsigąsta pamatęs vorą. Net bebaimius vadus Cezarį ir Napoleoną kamavo kačių fobija, o Robertas Falkonas Skotas (Robert Falcon Scott), 1912 m. vadovavęs ekspedicijai į Pietų ašigalį, be raminamųjų tabletės negalėjo apsilankyti nė viename viešame renginyje. Tokios fobijos yra būdingos narsuoliams: jų baimės projektuojamos į artimiausios aplinkos objektą arba situaciją, nes baimės iš išorės jiems yra išvengti lengviau nei vidinio siaubo, ir tik taip jie gali susidoroti su kasdieninėmis užduotimis, bent jau tol, kol atsitraukimo manevrai pernelyg nevaržo.
Baimė išgarsina
Baimė yra sėkmės variklis. Visai nenuostabu, kad daugelis garsenybių jaučia įvairias baimes arba baikštūs žmonės dažnai išgarsėja, nes nesėkmės baimė, baimė apsijuokti arba likti vidutinybe yra tam tikra paskata. “Be jaudulio prieš išeinant į sceną nuobodžiaučiau pats ir nuobodžiautų mano publika”, - sakė pianistas Artūras Rubinšteinas (Artur Rubinstein). Tiesa, svarbi yra dozė: tik saikinga baimė skatina sublizgėti. Tai pasakytina apie profesinę kasdienybę, egzaminus, paskaitas, prisistatymo pokalbius arba pirmąjį pasimatymą. Kas nejaučia visiškai jokios baimės, pasirodo blogiau nei galėtų. Bet stabdo ir priešingybė: pernelyg didelė įtampa nužudo bet kokią sėkmės užuomazgą. Jei baimė paralyžiuoja, bet žmogus vis tiek nori pasižymėti, jis dažnai griebiasi cheminių priemonių baimei sumažinti iki motyvacijos lygio. Prof. Bandelo teigia: “Klaidingai manoma, kad žvaigždės vartoja narkotikus, nes neatlaiko šlovės keliamos įtampos. Yra veikiau priešingai - jie tai darė dar prieš užkopdami į viršūnes”. Tai yra užburtas ratas, ir ne tik garsenybėms: studijų duomenimis alkoholis, narkotikai, kofeinas ir raminamieji ilgainiui baimes tik padidina, panikos priepuoliai gali tik stiprėti.
Bijoti - normalu
Kiekvienas žmogus išsigąsta, susidūręs su trimis “pirmapradėmis” baimėmis - staigiu triukšmu (pavyzdžiui, šūvis arba riksmas), staigiu šviesos tvykstelėjimu (pvz., žaibas) arba kritimo pojūčiu (pvz., kluptelėjimas, kritimas važiuojant dviračiu). Psichologai teigia, kad bijoti, kartais net perdėtai arba be pagrindo, yra normalu. Moterys bijo dvigubai dažniau už vyrus, ir tai taip pat yra normalu. Tik negerai vengti situacijų, kuriose galima patirti baimę, nes baimė yra negailestinga. Pabėgti? Neįmanoma, bandantis bėgti yra pasivejamas ir junta vis didesnę baimę. Kone kiekvienas žmogus turi vieną arba dvi fobijas. Dažniausiai, kaip lemia genai, bijomės gamtos reiškinių - tamsos, vorų, skristi. Be to, daugiau kaip pusė žmonių kovoja su drovumu, kuris, kaip šiandien mano mokslininkai, yra “socialinės baimės” atspindys. Pavyzdžiui, vokiečių komikas Heincas Erhartas (Heinz Erhardt) visada pasirodydavo su akiniais, pro kuriuos beveik nematydavo publikos.
Baimė suteikia populiarumo
Nieko keista, nes ji yra jautrumo požymis. Nerimo kamuojami bendrapiliečiai dažnai būna įdomesni už kitus. Jie turi lakesnę vaizduotę, pasakoja įdomias istorijas, žavi sąmojumi ir neįprastu gyvenimo būdu. Be to, savimi abejojančių ir socialinių baimių kamuojamų žmonių santūrumas ir kuklumas daro gerą įspūdį, taip pat ir viršininkams, nors ir ne visada baikščiųjų naudai. Bandelo nuomone, viršininkai socialinių fobijų aukas vertina kaip gerus darbuotojus, nes jie visada kuo puikiausiai atlieka savo pareigas - ir retai prašo padidinti atlyginimą.
Bijoti yra sveika...
...nes realūs būgštavimai verčia veikti ir mokytis. Apklausų duomenimis apie 51 proc. žmonių bijo susirgti, todėl bando gyventi sveikai. Ir apskritai baimė yra išlikimo pagrindas: didelio pavojaus sukelto siaubo akimirkomis įsijungia pirmapradė programa “Kovos ir bėgimo reakcija”. Organizmas staigiai išskiria energiją - smegenys dirba visu pajėgumu, raumenys yra pasirengę dirbti. Mums tenka žaibiškai apsispręsti, kaip išgelbėti savo kailį - pulti ar sprukti? Dažnai tokius impulsus užgniaužiame, kad kitiems mūsų elgesys nepasirodytų nemandagus. Taigi daugelis žmonių ignoruoja pavojaus signalus, nekreipia dėmesio į antipatiją ar įspėjimą ir daug kas dėl tokio mandagumo nukenčia, yra apiplėšiami arba nužudomi. Amerikiečio smurto ir saugumo specialisto Geivino de Bekerio (Gavin de Becker) nuomone “smurto aukos visada pajunta pavojų, bet laiku neapsisaugo”. “Kaip tai?”, - paklausė jo žurnalistė. - Nejau turiu žmogui, norinčiam įeiti į liftą, užtrenkti duris prieš nosį vien todėl, kad jis man pasirodė įtartinas? Tai juk kvaila!” De Bekeris atsakė: “Tikrai daug kvailiau užsidaryti sandarioje metalinėje dėžėje su nepažįstamu baimę sukėlusiu žmogumi”.
Baimė praeina savaime
Tai gera žinia vyresnio amžiaus žmonėms. Labiausiai nuo panikos kenčia vidutiniškai 36 metų žmonės, tuo tarpu metams bėgant naujų baimių beveik nebeatsiranda, savaime susilpnėja net senos baimės. Išimtis yra “generalizuota baimės neurozė”, pasireiškianti iš esmės pesimistiniu požiūriu ir nuolatiniu nerimu. Ji išlieka, kol su ja nekovojama. Garsiausias pavyzdys yra Vudis Alenas (Woody Allen), kuris atvirai prisipažįsta: “Aš kasdien laukiu blogiausio”. Tačiau ne visi žmonės susitaiko su baimėmis arba nori metų metus laukti, kol jos nuslops. Psichologai teigia, kad kiekviena iracionali baimė yra tiesiog “išmokta”, taigi nuo jos galima atsipratinti, nevengiant baimę keliančių situacijų, ir kuo dažniau, tuo geriau. Tik drąsos: šansai pagyti siekia 90 proc.!
Kolekcija
Parengta pagal "Respublikos" priedą "Julius/Brigita"
