Autoportretai ir laivai: susigrąžintos istorinės vertybės

Meno šedevrai, grįžę į muziejus

Vienas ilgai lauktų radinių buvo aptiktas 2022 m. gegužę: paveikslas „Marija ir Jėzus", tapytas aliejumi ant drobės, buvo parduotas aukcione už 320 tūkstančių dolerių. Renesanso epochos dailininko Filipino Lipio (Filippino Lippi) darbas ilgus metus kabojo senyvos moters miegamajame Londone. Už paveikslą, 90-metei savininkei prieš daugybę metų atitekusį iš tėvo, gautaisiais pinigais ji apmokėjo visas medicinines sąskaitas.

Kai kurie meno kūriniai buvo aptikti atsitiktinai, kiti atrasti panaudojus naujausias technologijas ir mokslo tyrimus. Naujausiais vaizdų apdorojimo metodais buvo išaiškintos žinomuose meno kūriniuose paslėptos drobės. Pasirodė, kad po Polio Sezano (Paul Cezanne) „Natiurmortu su duona ir kiaušiniais" 158 metus slėpėsi jo autoprotretas. Taip pat atsitiktinai buvo atrastas V.van Gogo (V.van Gogh) autoportretas, nutapytas ant kitos paveikslo „Valstietės galva" pusės.

Padarę paveikslo rentgeno nuotrauką restauratoriai nustebę susidūrė su skvarbiu iš kitos drobės pusės į juos žiūrinčio dailininko žvilgsniu. Nuodugniai ištyrus paveikslą, kuriame vaizduojama Austrijos erchercogienė Izabelė Klara Eugenija su vienuolės drabužiais, istoriko Kristoferio Raito (Christopher Wright) kadaise nupirktą iš gatvės prekeivio ir daugiau kaip pusę amžiaus kabojusį jo svetainėje, buvo nustatyta, kad tai ne kopija, kaip manė savininkas, o originalus baroko epochos flamandų dailininko A. van Deiko (A.van Dyck) darbas, kuris gali kainuoti šimtus tūkstančių dolerių.

Rembranto paveikslas „Kryžiaus iškėlimas", kuris anksčiau buvo laikomas klastote ir laikomas Hagos Brediuso muziejaus sandėlyje, po nuodugnios ekspertizės taip pat pasirodė esantis originalas.

Prie kitų, seniai prarastų meno kūrinių, paslėptų praktiškai matomiausioje vietoje, priskiriama Činų dinastijos laikų vaza, stovėjusi vienos britų šeimos virtuvėje ir paskui parduota aukcione už 1,8 mln. dolerių. Anksčiau nežinoma XX a. britų modernisto Henrio Muro (Henry Moore) skulptūra taip pat dešimtmečius stovėjo ant židinio Anglijos ūkininko namuose ir buvo aptikta tik 2022 m.

XVII a. natiurmortas, nutapytas Olandijos aukso amžiaus dailininko Vilemo Klaso Hedos (Willem Claesz Heda), daugiau kaip 150 metų dulkėjo Vudfordo akademijos (Australija) lentynose, kol ekspertai nustatė jo autorystę.

Ypatingą susidomėjimą meno pasaulyje sukėlė dar vienas radinys -Salvadoro Dali sukurta vaškinė Kristaus figūra, laikyta negrįžtamai prarasta. Ji ilgiau kaip keturis dešimtmečius buvo laikoma originalioje dėžutėje iš organinio stiklo privataus kolekcininko iš JAV saugykloje.

Senovės menas

Ypatingą vietą tarp radinių užima nežinomų autorių prieš tūkstantmečius sukurti meno kūriniai, suteikiantys galimybę susipažinti su senovės kultūromis. Egipte archeologai aptiko pėdsakus senovės civilizacijos, kurios istorijai - per 3 tūkstančius metų, tarp jų - du sfinksus, vaizduojančius Amenhotepą III , ir keramikos šukių su užrašais, tikriausiai atstojusių užrašų knygeles, slėptuvę. Senovės Atribio miesto vietoje rastieji fragmentai, kurių amžius - du tūkstančiai metų, yra raštijos paminklai ir meno kūriniai, su skorpionų ir kregždučių piešiniais ir geometriniais raštais.

Senovinės skulptūros padeda atverti vartus į praeitį, amžininkams perteikdamos senovės valdovų, mitų personažų, paprastų žmonių veidus ir jų mylimų gyvūnų atvaizdus. Štai Italijoje buvo rasti 24 puikiai išsilaikiusios graikų ir romėnų dievų ir Toskanos gyventojų skulptūros bei dvi milžiniškos boksininkų statulos Sardinijos nekropolyje ir terakotinė šuns figūrėlė, sukurta tikriausiai kaip dekoratyvus namų papuošalas arba dovana. Kasinėdami Graikijoje, archeologai atiko praktiškai natūralaus dydžio dvi Heraklio statulas.

Kinijoje rasti 13 tūkstančių artefaktų, tarp kurių - bronzinis aukojimo altorius, didžiulė bronzinė kaukė ir nefrito dirbiniai, suteikė galimybę susipažinti su mįslinga Sanxingdui kultūra, netikėtai išnykusia apie 1200 m. pr.m.e.

Tarp kitų senovės meno dirbinių, rastų kasinėjant pastaraisiais metais - akmeninė VIII ar IX a. pr.m.e.plokštė, iš kurios galima spręsti apie asirų ir aramėjų kultūrų susiliejimą Naujosios asirų karalystės laikais, asirų valdovo Sinacheribo valdymo laikų aštuonios marmuro plokštės ir nepaprastai sudėtingos mozaikos Londone, Sirijoje ir Gazoje.

Kariniai artefaktai

Kariniai konfliktai visada palieka pėdsakus: mūšio laukas lieka nusėtas ginklais, šarvais ir kitomis vykusių tragedijų liekanomis. Priminimai apie karus, rasti 2022 metais - tai du šalmai, aptikti prie graikų karo deivės Atėnės šventyklos, romėnų sargybos bokštas Maroke, nesprogęs Pilietinio karo laikų sprogmuo Atlantoje ir nuskendusi Antrojo pasaulinio karo laikų barža, rasta Italijoje.

Pavieniai žmonių palaikai kasinėjant randami rečiau, nes dauguma žuvusių kareivių yra laidojami broliškuose kapuose, kremuojami arba jų palaikai yra pernešami į kapines už mūšio lauko ribų. Tačiau 2022 m. liepą organizacijos „Waterloo Uncovered" tyrinėtojai pranešė radę Vaterlo mūšio, vykusio 1815 m. birželį dabartinės Belgijos teritorijoje, laikų skeletą griovyje prie karo ligoninės.

Prie skeleto buvo rasta šaudmenų, medicininių atliekų ir amputuotų kaulų. Galima daryti prielaidą, kad buvo laidojama paskubomis, bandant neleisti infekcijai plisti aplink ligoninę. Taip pat grupė tyrinėtojų Naujajame Džersyje netikėtai aptiko 13 kareivių bendrą kapą, likusį po mūšio prie Red Benko 1777 spalį.

Senovės buities reikmenys

Ne mažesnį susidomėjimą kelia rastieji senoviniai buities reikmenys. Tarp jų - akmeninis stalo žaidimas, kurio amžius - apie 4 tūkstančius metų, rastas dykumoje dabartinio Omano teritorijoje, ir 5 tūkstančių metų amžiaus kreidinis būgnelis, palaidotas su trimis vaikais dabartiniame Rytų Jorkšyre (Anglija) kaip talismanas arba auka mirusiesiems. Tarp priešistorinių radinių ypatingą susidomėjimą kelia moters kaukolė su ausies operacijos žymėmis, kuriai - 5300 metų. Ji buvo rasta šiuolaikinės Ispanijos teritorijoje ir yra ankstyviausios iš žinomų panašių operacijų įrodymas.

Abu Dabio pakrantėje rasti seniausi iš žinomų pastatų Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Dėl šio radinio galima daryti prielaidą, kad salos prie Abu Dabio krantų prieš tūkstančius metų buvo ne „sausringos ir nesvetingos", kaip paprastai manoma, o greičiau derlingos ir tinkamos gyventi.

Kasinėjant Jordanijos dykumose buvo rastas gerai išsilaikęs neolito epochos religinis objektas, kurio amžius, spėjama, yra apie 9 tūkstančiai metų. Tai du akmenys su antropomorfiniais raižiniais, kurie yra vienas ankstyviausių meno kūrinio pavyzdžių Artimuosiuose Rytuose. Taip pat specialistai atkasė vieną seniausių žinomų mečečių - 1200 metų amžiaus statinį Negevo dykumoje. Mečetė, kaip mano mokslininkai, yra įrodymas, kad islamas labai anksti atkeliavo į Šiaurės Negevą ir įsikūrė šalia krikščionių gyvenvietės.

Nuskendę laivai

Nuskendę laivai atidaro iliuminatorius į prabėgusius amžius, nors jų žūties valandos vaizdas neretai kelia šiurpą. Tarp tokių naujų radinių - 700-metis medinis 10 m ilgio laivas, rastas 400 m gylyje didžiausio Norvegijos ežero dugne. Mokslininkai mano, kad laivas priklausė seniesiems vikingams.

O Švedijos jūrų archeologai atrado seniai dingusį karo laivą „Epplet", XVII a. nuskendusį prie Oregono krantų, kuris buvo laikomas Švedijos karinio jūrų laivyno pažiba. Sensacingu 2022 m. įvykiu tapo atradimas dviejų laivų, nuskendusių per vienas didžiausių istorijoje laivų katastrofų.

Tai „SS Mesaba" - britų prekybinis laivas, kurio ekipažas bandė įspėti „Titaniko" įgulą apie ledkalnius, ir garsusis E.Šekltono (E.Shackleton) „Endurance", nuskendęs tarp Antarkties ledynų 1915 m. Kaip praneša tyrinėtojai, naudojant du povandeninius aparatus aptiktas „Endurance" stovi vertikalioje padėtyje, yra praktiškai nenukentėjęs. Per iliuminatorių galima apžiūrėti net E.Šekltono kajutę.

Kiti reti radiniai

Prie retų radinių priskiriami artefaktai, archeologų mėgėjų arba metalo ieškotojų rasti atsitiktinai arba tikslingai ieškant. Štai dirbamame lauke Anglijos pietvakariuose buvo atsitiktinai aptikta viena ankstyviausių Anglijos auksinių monetų, datuojama XIII a. Manoma, kad aukcione ji gali būti parduota už pusę milijono dolerių.

Dorseto grafystėje 69 metų metalo ieškotojas aptiko daiktą, užkastą 15 cm po žeme. Ištraukęs jį iš purvo ir nuplovęs, jis išvydo beveik idealios būklės auksinį žiedą su briliantu. Žiedas buvo išsiųstas į Britų muziejų, kur specialistai nustatė jo amžių ir net savininkus. Žiedas tikriausiai priklausė Tomo Bruko, kurio šeima valdė šias žemes, žmonai ir buvo jai padovanotas vestuvių proga 1388 m.

Tarp vertingų radinių taip pat išsiskiria 4500 metų amžiaus karo deivės Anatos skulptūra, kurią atsitiktinai aptiko Palestinos ūkininkas, dirbęs savo žemę, ir dviejų šimtų romėniškų monetų lobis Ispanijoje, iškastas barsuko ir rastas šalia jo urvo.

O vienas svarbiausių radinių - sena kapavietė su užantspauduotu švininiu sarkofagu po sudegusia legendomis apipinta Paryžiaus Dievo Motinos katedra. Neįkainojamos relikvijos buvo aptiktos katedrą atstatant, kai darbininkai kasė duobes pastolių atramoms.