Anglijoje gydytojai sukūrė kūdikį be krūties vėžio geno. Ar tikrai tai - tabu laužymas?
Žmogus, kurio vaikas sukėlė sensaciją dar neišvydęs pasaulio šviesos, galvojo apie savo mamos, senelės ir prosenelės likimą: šeimos prakeiksmas vadinasi krūties vėžys. Visos trys moterys susirgo šia liga, nes visos buvo mutavusio geno BRCA1 nešiotojos. Šiuo atveju tikimybė susirgti krūties vėžiu yra 50-80 proc., daugelį ši bėda ištinka dar jaunystėje.
Londonietis žinojo paveldėjęs šį geną iš savo motinos ir neatmetė galimybės perduosiantis jį palikuonims, todėl nutarė savo vaiką nuo to apsaugoti ir su žmona apsisprendė atlikti preimplantacinę diagnostiką. Londono “University College Hospital” medikai dirbtinio apvaisinimo būdu sukūrė 11 embrionų ir ištyrė juos dėl garsiosios BRCA1 mutacijos. Šeši embrionai buvo išbrokuoti, du įsodinti.
“Įžengėme į naują erą, kai žmonėms, turintiems vėžio geną, galėsime padėti susilaukti sveikų vaikų”, - pareiškė Paulas Serhalas, vienas iš tyrimą atlikusių reprodukcinės medicinos specialistų.
Kritikai tokią selekciją vadina tabu laužymu. Be abejo, dėl šio vaiko sukūrimo kyla etinių klausimų. Ar prieš gimdymą reikia tirti ir tuos genus, kurių defektas tik padidina riziką susirgti tam tikra liga? Ar leistina rūšiuoti, jei galima paveldima liga yra palyginti nesunkiai pagydoma?
Vokietijoje, pavyzdžiui, preimplantacinė diagnostika, kai embrionas genetiškai tiriamas prieš įsodinant jį į gimdą, yra griežtai draudžiama, tačiau ir čia vis populiarėja prenatalinė genetinė diagnostika nėštumo metu. To pasekmė taip pat yra selekcija - abortai. Vokietės praktikuoja tarytum bandomąjį nėštumą: tiriami negimusio vaiko vaisiaus vandenys. Nustačius paveldimą ligą, leidžiama atlikti abortą net po dvyliktos nėštumo savaitės, kad būtų išvengta pavojaus dėl nėščiosios fizinės ir dvasinės sveikatos.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
