2 nuotr.Dažnai iš artimųjų gaunu pylos: kiek gali kritikuoti, niekur nematai gero, neieškai pozityvo.
Paieškojau - ir išsyk radau. Internete, žinoma.
Po vykusių „Šiaulių dienų 787" grandioziniame atidarymo koncerte nuskambėjusios Gyčio Paškevičiaus dainos „Mano kraštas" (žodžiai Erikos Drungytės) internete prasidėjo diskusija, ar kitais metais Šiaulių miesto garbės piliečio vardo nevertėtų suteikti dainininkui G.Paškevičiui.
Galiausiai, tai nuspręs patys šiauliečiai ir be mano trigrašio, tačiau mane sužavėjo pati idėja. Jau vien ji - spjūvis Vilniaus dvarui.
Tokia idėja gali kilti ir būti svarstoma tik laisvų žmonių laisvame mieste.
Gytis - vienas tų retų Lietuvos populiarios muzikos atlikėjų, kurių man negėda klausytis.
Bet svarbiausia, šis, nesvarbu kaip pavadinsi, bardas ar rokeris iš tikrųjų yra nepriklausomas žmogus, nėra mintantis iš dvaro šėryklos.
Todėl už pareikštą „nesuderintą nuomonę" andai buvo dvaršunių aplotas ir apkandžiotas.
Puikus kandidatas į laisvo miesto garbės piliečius.
