Grėsmingos ligos moterys gali išvengti

Gimdos kaklelio vėžys - tai jaunų darbingų 40-50 metų moterų liga. Anot Nacionalinio vėžio instituto Konsultacijų poliklinikos vedėjos, gydytojos ginekologės dr. Daivos Kanopienės, dauguma moterų, kurioms diagnozuojama ši liga, sako, kad nesitikrino profilaktiškai, nes nežinojo apie tokią galimybę, nemokamai suteikiamą moterims nuo 25 iki 60 metų, arba tiesiog bijojo tikrintis.

„Diagnozuoti ir išgydyti ikivėžinius pakitimus nėra sudėtinga - svarbiausia, kad moterys ateitų pas gydytoją, - sako medikė. - Mūsų kaimynių - Latvijos, Lenkijos ir Estijos - gimdos kaklelio vėžio rodikliai kur kas geresni. Ką darome ne taip, kad vis dar esame paskutinėje vietoje Europoje drauge su rumunais?“

Nacionalinio vėžio instituto Mokslinių tyrimų centro vyriausiosios mokslo darbuotojos dr. Giedrės Smailytės teigimu, Europos šalyse gimdos kaklelio vėžys šiandien įvardijamas kaip nedažna moterų piktybinė liga. Profilaktinė patikra - jau 50 metų yra žinomas, patikrintas būdas, kaip sumažinti sergamumą laiku diagnozuojant ikivėžinius pakitimus, tačiau mums kitų šalių patirties pritaikyti nesiseka.

Gimdos kaklelio vėžys Lietuvoje sudaro apie 7 proc. moterų susirgimų vėžiu kasmet. Vėžio registro duomenimis, 2012 m. buvo diagnozuotas 431 invazinio gimdos kaklelio vėžio atvejis, sergamumo rodiklis - 26,7 atv./100 000 moterų. Suomijoje 2012 m. gimdos kaklelio vėžys sudarė 1,1 proc. moterų susirgimų piktybiniais navikais, o sergamumo rodiklis buvo 5,5 atv./100 000 moterų. Lietuvoje jis didesnis net 5 kartus.

„Jei Lietuvoje pavyktų sumažinti sergamumą iki dabartinio Suomijos lygio, mūsų šalyje kasmet būtų mažiau nei 100 naujų šios ligos atvejų, - sako G.Smailytė. - Kasmet galėtume išvengti 200 mirčių nuo gimdos kaklelio vėžio - nuo ligos, kuria nesusirgti yra visos galimybės.“

Atrankinės patikros dėl gimdos kaklelio patologijos programa Lietuvoje buvo pradėta vykdyti 2004 m. Deja, iki šiol ryškių sergamumo mažėjimo tendencijų nėra.

Pagrindinė priežastis, specialistų manymu, - menkas pačių moterų sąmoningumas, neatsakingas požiūris į savo sveikatą. Problemų kelia ir informacijos apie galimybę bei būtinybę pasitikrinti trūkumas - dažnai moterys, ypač provincijoje, nebūna net girdėjusios apie galimybę pasitikrinti.

Valstybinės ligonių kasos duomenimis, Lietuvoje programoje dalyvauja tik apie 50 proc. numatyto amžiaus moterų. Norint, kad programa būtų efektyvi, turėtų pasitikrinti iki 80 proc. 25-60 metų Lietuvos moterų.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios"