1 nuotr.Buvusi Visagino merė, partijos „Laisvė ir teisingumas“ atstovė Dalia Štraupaitė skųs teismui Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimą neregistruoti jos kandidate Europos Parlamento (EP) rinkimuose.
Tai Eltai patvirtino politikės advokatas Justas Vilys.
„Taip, ruošiamas skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui“, – sakė J. Vilys.
Pasak D. Štraupaitės advokato, skundu teismui bus prašoma panaikinti VRK sprendimą neregistruoti jos ginamosios EP rinkimuose.
VRK minėtą sprendimą priėmė gegužės 2 d., remdamasi naujausiomis Rinkimų kodekso pataisomis, numatančiomis, jog asmuo, nebaigęs atlikti teismo paskirtos bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės, negali būti renkamas. Pernai įsigaliojus Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiui, D. Štraupaitei skirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas būti skiriamai į tam tikras pareigas – tebegalioja ir nėra pasibaigusi.
D. Štraupaitės advokato J. Vilio, Seimo priimto Rinkimų kodekso pataisos įsigaliojo tada, kai teismas politikės atžvilgiu jau buvo priėmęs apkaltinamuosius nuosprendžius. Teisininko teigimu, parlamentui priėmus įstatymo pakeitimus, D. Štraupaitės teisinė situacija tapo blogesnė nei buvo iki šiol, nors bausmę ji yra įvykdžiusi. Pašnekovo įsitikinimu, įstatymo atgaline data negali būti taikomas.
„Tie apribojimai (Rinkimų kodekse – ELTA), kurie buvo priimti 2023 metų spalio 10 dieną, įsigaliojo 2023 metų spalio 26 dieną, nustato, kad bet koks asmuo, kuriam yra taikoma baudžiamojo poveikio priemonė, negali būti kandidatu į jokias pareigas. Šis pakeitimas atsirado jau po to, kai poniai D. Štraupaitei buvo priimti apkaltinamieji nuosprendžiai, ji bausmę jau yra įvykdžiusi. Pavyzdžiui, Konstitucija apskritai nešneka apie baudžiamojo poveikio priemonių įvykdymą. (...) Kalbame apie konstitucinio proporcingumo principą – negali būti teisės ribojamos daugiau negu to reikia įstatyme numatytiems tikslams pasiekti“, – teismui planuojamus pateikti teisinius argumentus apibūdino advokatas.
Anot jo, taip pat būtina iškelti klausimą ir dėl minėtos Rinkimų kodekso nuostatos atitikimo Konstitucijai. J. Vilio teigimu, jam kyla abejonių dėl draudimo, taikomo asmenis, kuriems galioja baudžiamojo poveikio priemonė, proporcingumo.
„Asmuo bausmę atliko, bet baudžiamojo poveikio priemonė, kuri yra papildo, sustiprina bausmę, galioja dar tris metus ir žmogus negali būti renkamas. Ar tai yra proporcinga? Mūsų įsitikinimu, neproporcinga. Jeigu būtų teismas norėjęs uždrausti D. Štraupaitei dirbti politikoje, tai būtų tą ir padaręs. To jis nepadarė. Todėl sakyti, kad bet kokios baudžiamojo poveikio priemonės, net ir nesusijusios su rinkimais, leidžia apriboti konstitucinę teisę būti išrinktam, negalime, tokia priemonė yra neproporcinga“, – pažymėjo teisininkas.
J. Vilys tvirtino, kad su D. Štraupaite svarsto Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašyti ne tik naikinti VRK sprendimą politikės neregistruoti kandidate EP rinkimuose, bet ir prašyti teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl minėtos Rinkimų kodekso nuostatos, numatančios, jog asmuo, nebaigęs atlikti teismo paskirtos bausmės ar kuriam galioja baudžiamojo poveikio priemonės, negali kandidatuoti rinkimuose, konstitucingumo.
Advokatas taip pat teigė, jog, jei Lietuvos nacionaliniai teismai nepriims D. Štraupaitei palankių sprendimų, jis kreipsis ir į tarptautinius arbitražus.
„Nacionaliniais teismais irgi nepabaigsime. Jeigu netyčia bus neužtikrinta žmogaus teisė būti išrinktam, neproporcingai bus ribojamos teisės, tai bus kreipiamasi į Europos Žmogaus Teisių Teismą“, – dėstė J. Vilys.
ELTA primena, kad 2019 m. Panevėžio apygardos teismas D. Štraupaitę pripažino kalta dėl kyšininkavimo, piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų klastojimo. Politikei apskundus šį sprendimą Apeliaciniam teismui, pastarasis padidino jai anksčiau skirtą baudą, panaikino trejų metų lygtinę laisvės atėmimo bausmę.
Visgi, 2023 m. kovą apygardos teismas patikslino savo sprendimą ir nutarė, jog dėl korupcijos nuteista politikė negali būti renkama į meres, tačiau Apeliacinis teismas šį sprendimą panaikino.
Tokie teismų sprendimai praėjusių metų kovą sukėlė ažiotažą, nes VRK turėjo keisti savo sprendimus ir iš naujo surengti Visagino mero rinkimus.
