1 nuotr.Pasirodo, rašymas lietuviškai verslą vargina ir netgi jį diskriminuoja, įsitikinęs Seimo narys Remigijus Šimašius. Parlamentaras pasiryžęs dėl lietuviškų raidžių kompleksuojantiems verslininkams pagelbėti - jis įregistravo įstatymo projektą, kuris leistų įmonių pavadinimuose naudoti lotyniškus rašmenis. R.Šimašius įsitikinęs, kad, įmonių pavadinimus užrašę su X, Q ir W, verslininkai iškart pasijus oriau.
- Ar rašymas lietuviškai Lietuvos verslininkus vargina, ar jie dėl lietuviškų pavadinimų kompleksuoja? - „Respublika“ pasiteiravo parlamentaro Remigijaus ŠIMAŠIAUS.
- Iš tikrųjų verslų Lietuvoje yra daug - šimtai tūkstančių - ir dalį vargina, dalį ne. Aš nė kiek neabejoju, kad nėra problemos, jei mažame miestelyje yra kokia kavinė ar įstaigėlė, kuri turi savo vietinį klientą. Bet dalį verslo vargina. Vargina tuos, kurie įsteigę savo verslus Lietuvoje ir savo klientų arba investuotojų ieško užsienyje. Aišku, galima sakyti, kad visada gali apeiti įstatymus ir tai išspręsti, pavyzdžiui, prekės ženklą pasirinkti užsienietišką. Bet pradėkime nuo to, kad prekės ženklas kainuoja ir tai yra papildomas vargas... Nesuprantu, kodėl Lietuvos įmonės turi būti diskriminuojamos užsienio įmonių atžvilgiu. Užsienio įmonės gali vadintis kaip nori, o lietuviškoms įmonėms mes sukuriame papildomą barjerą. Tas papildomas barjeras turi būti panaikintas.
- Bet kodėl, pavyzdžiui, prancūzai prigalvoja tokių pavadinimų kaip „Peugeot“, „Renault“, arba italai - „Lamborghini“? Visas pasaulis liežuvį laužo, o šių šalių verslininkai dėl to nė kiek nesigraužia...
- Čia reikia atkreipti dėmesį, kad tai prekių ženklai. Prekių ženklus ir Lietuvoje galima įregistruoti bet kokius ir jie nėra susiję su įmonių pavadinimais. O kalbant apie praktiką kitose šalyse, galiu pasakyti, kad Prancūzijoje arba Suomijoje, kurios yra labai griežtos viešosios kalbos atžvilgiu, galima įmones steigti su bet kokiais pavadinimais, naudojant lotyniškus rašmenis. Visoje Europos Sąjungoje tik dvi valstybės - Lietuva ir Slovėnija - turi tokius apribojimus, kokius šiandien turime Lietuvoje. Mes čia saugome tai, kas smarkiai iškrenta iš europinio konteksto.
- O kuo blogai būti išskirtiniams? Kodėl pirmiau nei slovėnai turėtume atsisakyti nusistovėjusios tvarkos?
- Gerai būti išskirtiniams, bet reikia suvokti, kad verslas, kuris nori ką nors parduoti, pritraukti investicijų, nori būti išskirtinis, todėl šalia kitų išskirtinių dalykų ieško išskirtinai mažos kainos, išskirtinai geros kokybės ir išskirtinio pavadinimo. Dabartinis reglamentavimas užkerta kelią to išskirtinumo paieškoms arba gerokai susiaurina jo ratą. Išskirtiniai mes turime būti savo klientams. Jeigu verslas tarnauja klientams ir nori, pavyzdžiui, Anglijoje sėkmingai parduoti vilnones kojines, tai turi būti suvokiamas ir išskirtinis būtent Anglijos vartotojams. Jei norime būti išskirtiniai lietuviams, tai turime būti suprantami jiems.
- Sostinės centre, Gedimino prospekte ar senamiestyje, kavinių parduotuvių lietuviškais pavadinimais rasti darosi sudėtinga. Ar jums neapmaudu, kad gyvename Lietuvoje, o verslas gėdijasi lietuviškų pavadinimų?
- Ar apmaudu, ar neapmaudu - čia atskira tema. Gal ir apmaudu. Bet į ką aš noriu atkreipti dėmesį - į tai, kad įmonių pavadinimai ir prekių ženklai - atskiri dalykai. Man sako, kad negalima pritarti mano siūlymui, nes Lietuvoje jau ir taip pilna nelietuviškų iškabų. Tada man kyla klausimas - kodėl šiandien mes neleidžiame įmonėms vadintis taip, kaip nori, bet, nepaisant to, daug kur matome nelietuviškas iškabas. Iš tiesų įmonių pavadinimai yra visiškai kita tema, nė kiek nesusijusi su pavadinimų naudojimu viešojoje erdvėje. Nuo to nelietuviškų iškabų nė kiek nesumažės.
- Tačiau visąlaik didžiuodavomės turėdami vieną seniausių ir gražiausių kalbų Europoje. Galbūt neatsitiktinai ją tokią išlaikėme? Gal dėl to, kad labai saugojome?
- Iš tikrųjų nenoriu ginčytis su kalbininkais, nei į tą temą veltis. Iš tikrųjų labai džiaugiuosi lietuvių kalbos gražumu.
M.Karalius: Lietuvių verslui negėda būti lietuvišku
Parengta pagal dienraštį „Respublika“
