respublika.lt

Lietuvių verslui negėda būti lietuvišku

2014 balandžio mėn. 18 d. 13:48:13
Mindaugas Karalius, verslininkas, lietuvių kalbos puoselėtojas

Lietuvos valstybė stovi prie didelio išbandymo slenksčio. Ar sugebėsime apginti ir sutvirtinti jos kertinį pamatą - valstybinę kalbą. Per tūkstantmetę lietuvių tautos istoriją tik antrą kartą lietuvių kalba yra valstybinė kalba ir sudėjus tuos du kartus nebūtų nė penkiasdešimties metų laikotarpio. Negalėjom tuo džiaugtis, nes neleido mūsų tautos ir valstybės priešai. O štai dabar mūsų pačių išrinktas Lietuvos Seimas ruošiasi tą kalbą naikinti pačioje svarbiausioje dalyje - valstybiniuose dokumentuose. Kokia tvarka gali būti valstybėje, jei valstybine kalba negalėsi perskaityti jos dokumentų ir raštų? Vėl skaitysim savo istoriją iš lenkiškų kronikų ir rusiškų metraščių?


Norėčiau paneigti kelis mitus, kuriais bando pagrįsti savo ketinimus svetimvardžių rašymo originalo kalba šalininkai.

1 mitas

Pavardė turi būti užrašyta originalo kalba, nes tik tokiu būdu yra nustatoma žmogaus tapatybė - mitas, nes tada išeina, kad rašydami ruso, gruzino, graiko, vengro pavardę lietuviškai mes patvirtinam jo tapatybę, o jau rašydami lenko, vokiečio, anglo - iškraipome? Užrašydami žmogaus pavardę lietuviškai, mes nepakeičiam nei jo pavardės, nei tapatybės, tik padarom taip, kad galime perskaityti tą pavardę ir bendrauti su juo kreipdamiesi jo vardu. Asmens tapatybei nustatyti yra naudojami ir kiti įrašai dokumentuose, pvz., asmens kodas, pirštų atspaudai ir t.t.

2 mitas

Pavardės rašymas valstybine kalba valstybiniuose dokumentuose yra žmogaus teisių pažeidimas. Netiesa - tai įrodo Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas (2011 m.) byloje Malgožata Runevič-Vardyn, Lukaš Pavel Vardyn prieš Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, Valstybinę lietuvių kalbos komisiją, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių, kur pasakyta: „Remiantis kelių vyriausybių, pateikusių Teisingumo Teismui pastabas, nuomone, valstybė narė turi teisę rūpintis valstybinės kalbos apsauga, siekdama išsaugoti tautinę vienybę ir socialinę sanglaudą. Lietuvos Vyriausybė, be kita ko, pabrėžia, kad lietuvių kalba yra konstitucinė vertybė, kuri saugo tautos identitetą, integruoja pilietinę tautą, užtikrina tautos suvereniteto raišką, valstybės vientisumą ir jos nedalomumą, normalų valstybės ir savivaldybių įstaigų funkcionavimą“.

3 mitas

Pavardžių rašymas „originalo“ kalba nepakenks lietuvių kalbai ir Lietuvos valstybei: deja, skaudi patirtis po 1997 m. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos priimto nutarimo Nr.60, kuris leido lietuviškuose tekstuose rašyti svetimvardžius originalo kalba arba lietuviškai, parodė, kad dauguma tekstų autorių, redaktorių ir vertėjų nuėjo lengviausiu keliu ir daugybė tekstų verslo, sporto, kultūros temomis pilni neperskaitomų svetimvardžių, parašytų originalo kalba. Jei netikite, paprašykite knygyne pardavėjos perskaityti užsieniečio autoriaus pavardę...

Jaunimas ir verslininkai jau taip prarado ir tautinę savimonę, ir savigarbą, kad nebegali kitaip išreikšti minties, tik angliškai. Pereini didžiųjų Lietuvos miestų gatvėmis - jautiesi atsidūręs Anglijos kolonijoje. O dar prisideda ir Lietuvos valstybės tarnautojai: „Litgrid“, „Ambergrid“, „Paypost“ ir t.t.

Kalbant apie tvarką valstybėje, tai akivaizdu, kad jei pareigūnas negalės perskaityti valstybės dokumentų ir teisinių tekstų, jei kiekvieną kartą abejos, ar nepadarė klaidos rašydamas ne valstybine kalba, tai kaip vykdys savo pareigas? Neužmirškim, kad lietuvių kalboje pavardės ir vardai yra linksniuojami.

4 mitas

Lietuvos moterys, ištekėjusios už užsieniečio, negali įrodyti savo santuokinio ryšio niekaip kitaip, tik užrašydamos lietuviškame pase savo naująją pavardę vyro valstybine kalba. Jei ji ištekėjo už ruso, gruzino, graiko, tai jos pavardė užrašoma lietuviškai, ir jokių problemų dėl tapatybės ar santuokinio ryšio nėra. O jei ištekėjo už vokiečio ar lenko, tai jau kyla problemų?

Visi panašūs klausimai gali būti sprendžiami papildomais įrašais dokumentuose apie santuokos registraciją, ir jie gali turėti vertimą į norimas užsienio kalbas.

Galime teigti, kad valstybinės kalbos atsisakymas valstybės dokumentuose ir raštuose panaikina Lietuvos piliečių lygybės prieš Lietuvos įstatymus principą, nes tada prasidės diskriminacija pagal tautybę.

5 mitas

Pavardžių rašymas originalo kalba Lietuvos valstybės dokumentuose pagerins santykius su Lenkija.

Pirma, ar jie tokie blogi? Antra, kaip vienos valstybės kišimasis į kitos valstybės vidaus reikalus gali pagerinti santykius? Ir ar tai nepanašu į prieškario Lenkijos ultimatumų kalbą.

Lietuvos Respublikoje lietuvių kalba yra valstybinė kalba, todėl, kalbant apie jos reikšmę, neužtenka minėti tik kalbinius argumentus, bet reikia akcentuoti ir jos politinę-administracinę bei kultūrinę-vertybinę svarbą. Dabartinė Lietuvos Respublikos teritorija yra apibrėžta kalbiniu principu, kaip ir dauguma Europos valstybių po Pirmojo pasaulinio karo. Bet kuriam valstybės vyrui ar moteriai turėtų būti aišku, kad valstybinės kalbos vartojimas turi būti plečiamas ir skatinamas.

Gerbiami Seimo nariai, pajuskite savo atsakomybę prieš Lietuvos valstybę, jos piliečius.

2012 m. rinkimų metu nė vienam iš jūsų mes nesuteikėm įgaliojimų keisti Lietuvos Konstituciją, naikinti valstybės pamatus.

Kaip jūs galite reikalauti,kad Lietuvos piliečiai gintų savo šalį nuo karinės Rusijos grėsmės, kai nesugebate apginti valstybinės kalbos? Kokias valstybines vertybes jūs ugdote? Kokį mums rodote pavyzdį?

Parengta pagal dienraštį „Respublika“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • RIEDULYS: pirmąjį 2018 metų žolės riedulio sezono uždarosiose patalpose trofėjų - Lietuvos žolės riedulio federacijos (LŽRF) vyrų taurę - iškovojo Vilniaus „Žuvėdra-Tauras-CTLF“.
  • PRALAIMĖJIMAS: Maltoje vykstančio Europos jaunių (iki 19 metų) futbolo čempionato 6 atrankos grupės turnyro trečiosiose rungtynėse antradienį Lietuvos rinktinė 1:2 (1:0) pralaimėjo bendraamžiams iš Maltos.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas vadyb

Ar esate patenkinti, kaip veikia demokratija Lietuvoje?

balsuoti rezultatai

Ar reikia referendumo dėl lito grąžinimo?

balsuoti rezultatai
reklama
liu desertine 2
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  -1   +1 C

    -4   -2 C

 

   -3   -1 C

 +1  +3 C

    0  +2 C

 

   -1   +2 C

 3-8 m/s

 2-3 m/s

 

   2-3 m/s

 

USD - 1.1427 PLN - 4.3293
RUB - 75.2885 CHF - 1.1391
GBP - 0.8908 NOK - 9.6493