Vardan tos Lietuvos ar vardan karjeros?

Žmonėms, ypač vyresnio amžiaus, daro įspūdį, kad prezidentė „moka užsienio kalbas“, atsiima garbingus tarptautinius apdovanojimus. Net ir į pabaigą artėjant antrajai prezidentavimo kadencijai, jos aktyvumas tarptautinėje arenoje nemažėja. Atvirkščiai. Tik naivuolį gali įtikinti faktas, kad šalies vadovė ruošiasi atsisveikinti su aktyviąja politika, ką neva turėtų įrodyti pavilny statomas namas. Taigi, ką mes matome ir girdime - baigiamuosius akordus ar...

Kitais metais baigiasi antroji šalies vadovės kadencija. Gal atostogų per 9 pastaruosius metus atsisakydavusi prezidentė, kuriai kitąmet sueis 63 metai, išeis kaip dauguma jos bendraamžių į užtarnautą senatvės pensiją? O gal sieks tarptautinės karjeros? Nuomonės šiuo klausimu išsiskiria.

Labai tikėtina, jog D.Grybauskaitė Lietuvoje tikisi neužsibūti. Tokią išvadą galima daryti iš prezidentės suaktyvėjimo užsienio politikoje. Būtent dabar. Antrajai kadencijai jau persiritus į finišo tiesiąją. Tai liudija ir šio mėnesio įvykiai. NATO šalių vadovų susitikime, vykusiame liepos 12 d. Briuselyje, mūsų šalies vadovė akivaizdžiai palaikė JAV prezidentą D.Trampą. Kritikavusį Vokietiją už projektą su Rusija „Nord Stream 2“, kuris, anot D.Trampo, pavers Vokietiją Rusijos belaisve. D.Grybauskaitė tokiam požiūriui pritarė. Pabrėžusi žinanti, jog Rusija su energetikos projektais visada turi įtakos kitų valstybių vidaus politikai.

D.Trampas piktinosi, jog ne visos NATO valstybės skiria Aljansui 2 proc. nuo BVP. D.Grybauskaitė irgi JAV prezidentui pritarė. Nekreipdama dėmesio, jog Vokietija, irgi nemokanti 2 proc., šiuo metu vadovauja NATO batalionui, dislokuotam Lietuvoje.

Iš to paties NATO šalių vadovų susitikimo Briuselyje kai kurios Lietuvoje veikiančios žiniasklaidos priemonės pranešė, jog prezidentė suvaidino didelį vaidmenį taikydama D.Trampą su Angela Merkel. Už tai, anot žiniasklaidos, D.Grybauskaitei padėkojo Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron), o D.Trampas praeidamas pasakė „geras darbas“. Tiesa, sprendžiant iš filmuotos medžiagos, įkeltos į tinklalapį, D.Grybauskaitė daugiausiai bendravo su NATO nepriklausančios Armėnijos premjeru Nikolu Pašinianu (Nikol Pshinyan), o prie D.Trampo, išdidžiai ėjusio pro šalį, pati pripuolė.

O jeigu dar prisiminsime balandį Vašingtone. Kai, D.Trampui priimant trijų Baltijos šalių vadovus, D.Grybauskaitė prisiėmusi lyderio vaidmenį gieda ditirambus Jungtinėms Valstijoms, tampa akivaizdu, jog ji save siekia pademonstruoti toli gražu ne pėstininke Europos politikoje.

Ar tai reiškia, jog mūsų prezidentė, pasirodydama esanti gera derybininkė, kuri Europoje akivaizdžiai palaiko JAV, tikisi pasibaigus kadencijai siekti tarptautinės karjeros užsienyje? Pavyzdžiui, Europos Sąjungoje pakeisti dabartinį ES Vadovų Tarybos pirmininką Donaldą Tuską. Juk ambicijų D.Grybauskaitei pakanka. Kadaise buvo minima tarp kandidatų, galinčių užimti Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus postą. Tačiau galiausiai buvo pasirinktas Portugalijos atstovas Antonijus Gutjeresas (Antonio Guterres).

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto politologas Bernaras Ivanovas neabejoja, jog D.Grybauskaitei būtų sunkoka tiesiog išeiti į senatvės pensiją. Per daug energinga ir ambicinga. Nesvarbu, jog Lietuvoje namą statosi. Tačiau ar siekti dar aukštesnių politinių postų pavyks?

„Bijau, kad su tarptautine karjera D.Grybauskaitei gali kilti problemų, - svarsto B.Ivanovas. - Buvusi Europos Sąjungos aukšta pareigūnė, aišku, norėtų sugrįžti į Briuselį. Ten, kur visada šviečia saulė, nėra neramaus politinio landšafto, nevaikšto niurūs „valstiečiai“. Bet kortos tarptautinei karjerai po „tulpių pašto“ ir „skalikų“ nėra mūsų prezidentei visiškai palankios. Europos Sąjungoje yra daug norinčių užimti D.Tusko vietą, todėl net mažiausias skandaliukas gali pakišti koją auksiniam postui ir fantastiškai rentai iki mirties. Jei eurokomisarai gauna fantastiškas rentas, tai ką jau kalbėti apie Europos Vadovų Tarybos pirmininko rentą. Tokiems ES pareigūnams saulė niekada nenusileidžia. Kitas variantas, kur D.Grybauskaitė galėtų save realizuoti pasibaigus kadencijai - tai Ukraina, kur ją labai myli ukrainiečiai ir ypač charkoviečiai. Gal myli net labiau nei lietuviai. Tačiau Ukraina turi blogą karmą užsieniečiams politikams. Ir buvęs Gruzijos prezidentas, vėliau Odesos gubernatorius Michailas Saakašvilis nesugebėjo sutarti su Piotru Porošenka. Ir mūsų lietuviui, buvusiam Ukrainos ūkio ministrui Aivarui Abramavičiui nepavyko toje šalyje vykdyti reformas. Turėjo pasitraukti. Abejoju, ar čia pasisektų ir D.Grybauskaitei. O kas tada? Tada telieka tapti pensininke. Darbuotis dideliame darže prie jau statomo privataus namo Vilniaus rajone. Bet kokiu atveju, ne Briuselio priemiestyje namą stato, turbūt nuo Tėvynės nenutols. Gal net su konservatoriais susibičiuliaus. Gal kurs savo liberalią partiją. Ir politinės, ir administracinės patirties juk turi. Reziumė - yra trys D.Grybauskaitės ateities variantai. Briuselis su klaustuku, Charkovas su minusu ir Lietuva su pliusu. Tikiu, jog tikrai bus, kur pasireikšti. Didelė asmeninė patirtis tikrai neliks nepanaudota“.

Tačiau namas Lietuvoje nėra jokia kliūtis tarptautinei karjerai. D.Grybauskaitė Briuselyje vertinama. Visuomenės nuomonės tyrėjai, apklausę tūkstantį ES biurokratinio aparato darbuotojų išsiaiškino, jog 20 proc. apklaustųjų Lietuvos prezidentę vertina kaip vieną realiausių kandidatų pakeisti D.Tuską. Tad gal, padedant asmeniniams kontaktams, buvusi eurokomisarė D.Grybauskaitė susiras, kur ne Lietuvoje save saugiai, ambicingai ir pelningai realizuoti?

VDU profesorius, istorikas Egidijus Aleksandravičius prisipažino neturįs žalio supratimo, kaip save nuspręs realizuoti
D.Grybauskaitė pasibaigus kadencijai. ES administracijoje visokių žmonių esama.

„Jei D.Grybauskaitės reitingai ten aukšti, tai puiku“, - kalba E.Aleksandravičius. Tačiau jis nemano, kad D.Grybauskaitė prilygsta dabartiniam ES Vadovų Tarybos pirmininkui. Nes D.Tuskas, anot E.Aleksandravičiaus, jau buvo puikus politikas prieš tapdamas ES Vadovu Tarybos pirmininku. Jis Lenkijoje jau buvo partijos Piliečių platforma vienas steigėjų bei lyderis, devynerius metus praleido Lenkijos premjero poste, o mūsų vadovai, kaip teigė E.Aleksandravičius, dažnai ateina ne iš politikos, bet iš biurokratinio aparato. Skirtingai nei D.Tuskas, kuris savo asmenybe yra žymiai gilesnis.

Publicistas, kultūrologas, filosofijos daktaras Vytautas Rubavičius dėl D.Grybauskaitės karjeros užsienyje buvo iš visų pašnekovų mažiausiai skeptiškas. Esą tegul, ji užsieniui gal net labiau nei Lietuvai tinkama.

„Net nemąstau, ko čia ji Lietuvai bus labai svarbi, - svarsto V.Rubavičius. - Nebent tuo, kad BVP augant, žmonės vis labiau skurdo, bet niekas neprotestavo ir langų nedaužė. Emigracija per abi D.Grybauskaitės kadencijas taip pat toliau augo. O ką dar Lietuvai nuveikė? Manau, jei Ramūnas Karbauskis nuspręs pratęsti tyrimą (Seime Vytauto Bako vadovaujamos Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto tyrimą apie politikų ir verslo oligarchų neleistinus ryšius - red. past.), tas tyrimas palies ir D.Grybauskaitę. O tai nepadės jos tarptautinei karjerai, nes ir ten nemėgsta žmonių su šleifais. Labai iš toli žiūrint, karjerą ES gali padaryti, jei labai aiškiai ar mažiau aiškiai, bet pritari Stambulo konvencijai, visokiems gėjų klausimams. Turi tam tikrą įdirbį šiuo klausimu padaryti, jei tarptautinė karjera rūpi. O D.Grybauskaitės tam tikras įdirbis yra“.

Ir D.Grybauskaitės „sublizgėjimą“ per NATO šalių vadovų susitikimą, matomą socialiniuose tinkluose, V.Rubavičius vertina skeptiškai:

„Mes negirdime nei kitų sakinių, nei nematome kitų epizodų. Todėl kaip į mūsų politikus JAV, NATO ar ES lyderiai žiūri - sunku pasakyti. Jokių D.Grybauskaitės nuopelnų prancūzų ar vokiečių tinklalapiuose nesu aptikęs. Gal pavyks jai kilti aukščiau, bet dar daug nežinomųjų. Dar turi Lietuvoje palikti tinkamą įpėdinį, kuris vykdytų tą pačią generalinę liniją, kai Lietuvoje BVP toliau auga, o piliečiai vis labiau skursta, bet neprotestuoja“.