Prezidentė susitiko su penkiais kandidatais į ministrus

"Man teko girdėti dabar jau ne vieną pasisakymą komiteto pirmininkės ir aš negirdėjau tokios nuostatos, kaip jūs sakote, kad pasisako prieš. Ji pasisako prieš agresyvią tam tikrų preparatų rinkodarą, nes kontracepcija nėra tik prezervatyvai, tai yra ir hormoninė kontracepcija, į kurią reikėtų žiūrėti atsargiai. Tai bent jau, kiek man teko bendrauti su ja, aš nemačiau labai didelės priešpriešos. Mes tikrai galime rasti bendrą kalbą", - sakė A. Veryga pirmadienį po susitikimo su Prezidente Dalia Grybauskaite.

Siūlydamas priemones kovai su alkoholizmu ir tabako vartojimu, jis žada vadovautis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijomis, ir kad tai nebus tik draudimai.

"Kalbant apie šių problemų sprendimą, turėtume žinoti, kad tos priemonės, kurios yra siūlomos, populiariai vadinami draudimai, tai yra PSO rekomenduojamos priemonės, greta to yra pateiktos priemonės, kurių paprastai niekas viešumoje neaptarinėja. Tai yra vaikų užimtumas ir sveikos gyvensenos ugdymas, pagalba priklausomiems žmonėms. Nesakyčiau, kad visos priemonės yra tik draudimai. Yra ir mūsų tarptautiniai įsipareigojimai, kalbant apie tabako kontrolę, tai yra tabako kontrolės pagrindų konvencijos įgyvendinimas", - kalbėjo A. Veryga.

Vienu iš savo darbo prioritetų vaistų kainų mažinimą įvardinantis kandidatas į ministrus ramino, kad, kalbant apie valstybines vaistines, nesvarstoma apie vaistinių tinklo monopolizaciją.

"Kalbant dėl vaistinių monopolio, tai tokios idėjos tikrai bent jau aš nesu girdėjęs. Apie monopolį niekada nebuvo kalbama. Buvo kalbama apie valstybines vaistines, tam tikros valstybinės vaistinės jau yra, tik klausimas, ar jos galėtų būti plečiamos, ar jų galėtų būti daugiau, bet tai tikrai ne monopolizacija", - sakė A. Veryga.

Kitais savo veiklos prioritetais kandidatas įvardijo sistemos skaidrinimą, psichikos sveikatą, kovą su savižudybėmis.

"Manau, kad prasmingi dalykai bus tęsiami, nereiškia, kad nauja valdžia atėjusi automatu turi nubraukti viską, kas buvo daroma, tai geri pradėti darbai bus tęsiami, bet, kaip ir sakiau, laukia ir permainos, kurios yra labai reikalingos", - teigė A. Veryga.

Apie galimą savo komandą kandidatas į ministrus kol kas nekalbėjo, kaip ir apie tai, ar keis Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, nes teigė su šiuo klausimu nesąs susipažinęs.

Seimo nario mandato tapęs ministru A. Veryga atsisakyti neketina.

40 metų amžiaus A. Veryga yra gydytojas psichiatras, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius. Jis vadovavo Nacionalinei tabako ir alkoholio kontrolės koalicijai ir vysk. M. Valančiaus blaivybės sąjūdžiui.


Kandidatas į ŽŪR pirmininkus M.Maciulevičius: būtina kovoti dėl teisingų išmokų

Į Lietuvos žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininko postą pasiūlytas jau trečias kandidatas - žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė” direktorius Mindaugas Maciulevičius. Jį ŽŪR vadovu norėtų matyti Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacija „Kooperacijos kelias”.

M.Maciulevičiaus portalui Agroeta išvardijo kelis pagrindinius prioritetus: Bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP), kaimo bendruomenių susigrąžinimas į ŽŪR, daugiau dėmesio miškų ūkiui, aplinkosaugos ir ūkininkų interesų derinimas.

„Kitais metais prasidės diskusijos dėl BŽŪP. Visada buvo daug oponentų dėl paramos ūkininkams, o dabar jų balsas bus dar stipresnis, be to, turime „Brexit". Jei biudžetas ir liktų nepakitęs, jis dėl infliacijos jau neprilygtų turėtajam. Jau dabar būtina kovoti dėl teisingų išmokų, aktyviai siekti, kad sąlygos visiems būtų vienodos", - sakė jis.

M.Maciulevičius sakė neįsivaizduojąs ŽŪR be Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos. Ji ŽŪR paliko 2014 m. „Bendruomenių veikla labai svarbi kaimui", - sakė jis. Taip pat kandidatas daugiau dėmesio skirtų miškų savininkams, aplinkosaugos projektų aktualijoms.

M.Maciulevičius yra kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė", per kurį ūkininkai turgeliuose realizuoja savo produktus, vadovas. Taip pat jis yra ŽŪR deleguotas Europos ekonominių ir socialinių reikalų komiteto narys.

Dėl ŽŪR vadovo posto gruodžio 20 d. dar varžysis Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas ir Lietuvos pramoninių uogynų asociacijos pirmininkas Adolfas Jasinevičius.


E.Misiūnas vertins policijos reformos tikslingumą

Kandidatas į vidaus reikalų ministrus Eimutis Misiūnas yra linkęs iš naujo įvertinti policijos reformos tikslingumą ir tik tada nuspręsti, ką toliau su šia reforma daryti.

"Įvertinsiu reformos eigą, tikslingumą, nenorėčiau sakyti, kad ji būtų stabdoma ar kad reforma netikslinga. Tikrai pati geriausia reforma gali būti blogai įgyvendinama ir pasiekti nekokių rezultatų. Įvertinę visus duomenis, spręsime, ką su ta reforma daryti", - sakė E. Misiūnas pirmadienį po susitikimo su Prezidente Dalia Grybauskaite.

Pasak kandidato, per susitikimą Prezidentė akcentavo valstybės sienos apsaugos problemas.

"Pirmiausia tai, kad reikėtų stiprinti valstybės sienos apsaugą, reikėtų dėti pastangas, kad valstybė siena būtų saugoma moderniomis priemonėmis, šiuo metu jų nepakanka. Prezidentė taip pat akcentavo viešojo saugumo problemą, policijos reformą, smurtą artimoje aplinkoje", - teigė E. Misiūnas.

Kandidatas į ministrus nebuvo linkęs žarstytis skaičiais, kiek būtų galima sumažinti valdininkų.

"Valdininkų mažinimas savaime negali būti atliekamas, turėtų būti optimizuojamos valstybės administracinės funkcijos, jas perkeliant į elektroninę valdžią", - sakė E. Misiūnas, pažymėdamas, kad tokiu būdu mažėjant darbo krūviui būtų galima pertvarkyti ir atitinkamų tarnybų skyrius bei poskyrius.

Paklaustas apie pabėgėlius, kandidatas pažymėjo, kad "Lietuva nesusiduria su tokia problema kaip Vokietija, Italija, Anglija, atsakingai vykdo įsipareigojimus, renkasi pabėgėlius, perkelia į Lietuvą, ir Lietuvos žmonių saugumą užtikrina".

Pagal Europos Sąjungos kvotą į Lietuvą turėtų būti perkelti 1105 pabėgėliai. Kandidatas į ministrus nemano, kad Lietuva pernelyg griežtai atsirenka, kuriuos pabėgėlius pas save atsivežti.

"Tarp pabėgėlių yra įvairių asmenų, dėl to atsakinga atranka yra labai svarbi Lietuvos žmonių saugumui", - sakė E. Misiūnas.

Jis taip pat nesureikšmino problemos, kad dalis perkeltų pabėgėlių pabėga iš Lietuvos.

"Matote, pabėgėliai vertina visą Europos erdvę, ir jie mato, kaip gali gyventi žmonės Vokietijoje, Skandinavijos šalyse, kokios yra išmokos, gyvenimo sąlygos. Europa yra atvira, ir jie tikriausiai įvertinę mūsų valstybės tiek socialines, tiek ekonomines galimybes, renkasi savo kelią", - sakė E. Misiūnas.

Kandidatas į ministrus nebūtų linkęs sekti Latvijos pavyzdžiu ir mažinti pensijas buvusiems Sovietų Sąjungos milicininkams.

"Valstybė pensijų dydį yra nustačiusi įstatymais, poįstatyminiais teisės aktais, kad ir buvę pareigūnai, dirbę tuo metu, kai Lietuva priklausė Tarybų Sąjungai, verti pagarbos, užtarnautos pensijos, ir nemanau, kad reikėtų priimti tokius sprendimus neįsigilinus į situaciją", - sakė E. Misiūnas.

Patirties politikoje neturinčio kandidato laukiantys iššūkiai negąsdina.

"Visada būna pirmas kartas, gavęs pasiūlymą greitai apsisprendžiau dirbti Lietuvos žmonėms. Nemanau, kad turėtų būti sudėtinga. Valstybės valdymas yra (man. - ELTA) žinoma sritis", - sakė E. Misiūnas.

Pasak jo, jam artima Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos programa.

"Ją puikiai esu išstudijavęs, yra daug gerų tikslų, siekiamybių, ir manau, kad ją tikrai galima įgyvendinti", - sakė E. Misiūnas.

Paklaustas apie socialiniuose tinkluose išplitusią nuotrauką, kur jis atlieka špagatą, kandidatas prisipažįsta, kad taip tobulai jo nebepadarytų, bet prisipažįsta sportuojąs.

"Šiuo metu tokio tobulo špagato nepadarau, bet tempimų darau, špagatą beveik padarau", - sakė E. Misiūnas.

43 metų E. Misiūnas yra Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas. Jis yra dirbęs Specialiųjų tyrimų tarnyboje, dėstęs Mykolo Romerio, Lietuvos teisės universitetuose. Jo biografijoje nurodoma, kad kandidatas kalba anglų, rusų ir prancūzų kalbomis.


L.Kukuraitis negali pasakyti, ar nuo liepos didės pensijos

Kandidatas į socialinės apsaugos ir darbo ministrus Linas Kukuraitis negalėjo atsakyti, ar bus įgyvendintas "valstiečių-žaliųjų" pažadas nuo liepos 1 dienos pensijas didinti 40 eurų.

"Reikia susirinkti naujai Vyriausybei ir kartu sutarti, spręsti, žiūrėti", - po susitikimo su Prezidente Dalia Grybauskaite sakė L. Kukuraitis.

Jis taip pat pažymėjo, kad "bendrai pensijų reformos yra labai ilgalaikiai procesai", jos "vyksta dešimtmečiais", dėl to "skubėti su reformomis neturėtume".

"Reikia spręsti klausimus. Aš asmeniškai dar tik gilinuosi, ir jeigu būsiu paskirtas į ministrus, Vyriausybės programoje apie tai diskutuosime", - sakė L. Kukuraitis.

Kandidatas konkrečiai nepasisakė ir dėl socialinio modelio ateities.

"Reikia pripažinti, kad šiuo metu priimtiems sprendimams trūksta socialinio jautrumo, norint subalansuoti socialinį jautrumą ir darbdavių interesus, reikia įdėti papildomų pastangų tam balansavimui. Kadangi reforma yra didžiulė, tam reikalingas ir laikas, kiek jo bus skiriama - ar mėnuo, ar du, - čia ne tiek svarbu, kiek svarbu surasti tinkamą balansą", - sakė L. Kukuraitis.

Vaiko teisių apsaugos srityje kandidatas siūlė stiprinti socialinių ir vaiko teisių apsaugos darbuotojų galias ir visuomenės sąmoningumą.

"Pirmiausia reikėtų įgalinti socialinius, vaiko teisių apsaugos darbuotojus, juos sustiprinant resursais: tiek komandas didinant, tiek sustiprinant bendradarbiavimą, nes bendradarbiavimo labai trūksta ne tik nacionaliniu, bet ir vietos lygmeniu, ir kviečiant pačią bendruomenę būti solidaresnę ir jautresnę vieni kitiems. Tam yra tikrai nemažai pastangų daroma. Ta pati Prezidentūros programa "Už saugią Lietuvą", ji stengiasi sutelkti žmones, kad būtume jautresni vieni kitiems", - sakė L. Kukuraitis.

Išmokų pabėgėliams jis kelti neketina, nes tai esą dar labiau supriešintų visuomenę su pabėgėliais.

"Tikrai Lietuvoje integruotis pabėgėliui yra nelengva, ne tik dėl socialinių išmokų, bet ir dėl to, kad jie atvyksta į visiškai nepažįstamą kultūrą, ir mūsų bendruomenei yra iššūkis juos priimti. Tai reiškia, kad yra ne iki galo svetinga aplinka. Jeigu norime siekti pabėgėlių integracijos, mums reikia ne tik turėti išmokas, bet labai sustiprinti bendruomeninę pagalbą, kad žmogus jaustųsi saugus. Čia mes perspektyvoje dėsime pastangas, kad taip būtų", - sakė L. Kukuraitis.

37 metų L. Kukuraitis vadovauja organizacijai Vilniaus arkivyskupijos "Caritas". Penki jo vaikai gimė namuose.

"Tai mūsų šeimos asmeninis pasirinkimas, daugelis studijų rodo, kad saugu ir namuose gimdyti. Klausimas - kaip padėti toms šeimoms realizuoti, kad saugumas būtų ne tik dvasinis, bet ir fizinis. Nes, kai kalbame apie saugumą, yra ne tik fizinis, bet ir dvasinis saugumas. Šiuo atveju, deja, turėjome rinktis tarp šių dviejų saugumų ir pasirinkome dvasinį", - sakė L. Kukuraitis.


Ž.Vaičiūnas kol kas nežino, kiek ilgai būtų ministru

Kandidatas į energetikos ministrus Žygimantas Vaičiūnas kol kas nežino, kada galėtų būti įgyvendintas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) tikslas sujungti Energetikos ir Ūkio ministerijas.

"Esu kandidatas į šį ministro postą ir dėl ministerijos uždarymo reikia žiūrėti plačiau, tai yra kompleksinis visos viešojo sektoriaus reformos klausimas. Iš tiesų, čia ir dabar atsakyti į šį klausimą nesu pasiruošęs, pirmiausiai vertinkime strateginius tikslus, jų įgyvendinimo galimybes", - sakė Ž. Vaičiūnas.

Svarbiausiu tikslu kandidatas į energetikos ministrus vadino energetinį saugumą.

"Čia turime du svarbiausius tikslus - Baltijos šalių, Lietuvos elektros tinklų sinchronizaciją su europiniais tinklais, nes šiuo metu turime sujungtas rinkas, bet pati mūsų sistema vis dar priklauso rusiškai sistemai, tai tinklus turime integruoti į europinę sistemą. Svarbu šį strateginį projektą paversti konkrečiais projektais, kad kiek įmanoma greičiau atsijungtume nuo rusiškos sistemos", - pažymėjo Ž. Vaičiūnas.

Pasak jo, Baltijos šalys yra sutarę, kad sinchronizavimas turėtų būti įgyvendintas iki 2025 m.

"Šiuo metu yra baigiama atlikti Jungtinių tyrimų centro studija, kuri yra atliekama Europos Komisijos užsakymu. Pagal dabartinius scenarijus, kuriuos mes matome, mes suprantame, kad sinchronizacija per Lenkiją yra prioritetinis scenarijus tiek kaštų, tiek patikimumo požiūriu", - sakė Ž. Vaičiūnas.

Jis taip pat išskyrė Astravo atominės elektrinės problematiką.

"Dabartinė situacija, kuomet ši elektrinė statoma neskaidriai, negali tęstis, turime visais būdais mobilizuoti tarptautines pastangas, užtikrinant, kad ši elektrinė nepradėtų veikti, o jei pradės veikti, reikia užtikrinti visomis galimybėmis, kad ji būtų saugi", - kalbėjo Ž. Vaičiūnas.

Tapęs ministru kandidatas nežada nukrypti nuo planų įšaldyti Visagino atominės elektrinės projektą, ir tą grindžia pasikeitusia energetinio saugumo situacija.

"Pirmiausia, dėl Visagino atominės elektrinės yra pasisakęs dabartinis ministras, strateginėse siūlomose kryptyse yra numatyta šį projektą įšaldyti. Savo kadencijos metu kažkokių kitų žingsnių neplanuoju", - sakė Ž. Vaičiūnas.

Kandidatas į ministrus paminėjo, kad Lietuva turi elektros jungtis su Švedija ir Lenkija, taip pat suskystintų dujų terminalą, o tai padeda užtikrinti energetinį saugumą.

"Žinoma energetinės generacijos klausimas yra svarbus, šalia jungčių turime užtikrinti ir pakankamą vietinę generaciją, dėl tų priemonių spręsime tada, kai bus Vyriausybės programa", - sakė Ž. Vaičiūnas

34 metų Ž. Vaičiūnas yra dirbęs energetikos viceministru, Lietuvos energetikos atašė Briuselyje.