Prezidentė susipažino su kandidatais į ministrus

Šalies vadovė penktadienį planuoja susitikti su kandidatu į finansų ministrus Viliumi Šapoka, galimu Žemės ūkio ministerijos vadovu Broniumi Markausku, kandidatu į ūkio ministrus Mindaugu Sinkevičiumi, galimu krašto apsaugos ministru Raimundu Karobliu ir kandidatu vadovauti Užsienio reikalų ministerijai Linu Linkevičiumi.

Ketvirtadienį S. Skverneliui paskelbus galimų ministrų pavardes, Prezidentė netrukus susitiko su kandidatais į kultūros, švietimo ir mokslo, susisiekimo bei aplinkos ministrus.

Prezidentė S. Skvernelį Premjeru paskyrė lapkričio 22 d. Pagal įstatymus naujas Ministras Pirmininkas per 15 dienų turi suformuoti Prezidento patvirtintą Ministrų Kabinetą, parengti Vyriausybės programą ir gauti Seimo pritarimą.


Kandidatas į finansų ministrus mano, kad skubėti su Darbo kodeksu nereikėtų

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) kandidatas į finansų ministrus ekonomistas Vilius Šapoka nesilaiko griežtos pozicijos dėl naujojo Darbo kodekso priėmimo atidėjimo. Pasak jo, vykdant ilgalaikes reformas skubėti nereikėtų.

Penktadienį Prezidentė Dalia Grybauskaitė tęsia susitikimus su kandidatais į ministrus, kuriuos pasiūlė paskirtasis Premjeras Saulius Skvernelis. Penktadienio rytą pirmasis Prezidentūroje apsilankė kandidatas vadovauti Finansų ministerijai V. Šapoka.

Pasak V. Šapokos, su šalies vadove buvo aptarta šalies finansų situacija, kitų metų valstybės biudžeto projektas, reformų tęstinumas, Socialinis modelis ir Darbo kodeksas.

LVŽS pasisako, kad naujasis Darbo kodeksas būtų pusmečiui atidėtas, o dabartinė, laikinoji finansų ministrė Rasa Budbergytė teigia, kad atsižvelgus į Europos Komisijos rekomendacijas tai pakenktų Lietuvai, be to padidėtų valstybės biudžeto deficitas. Tačiau kandidatas į finansų ministras nėra toks kategoriškas.

"Mano nuomone, mėnuo ten ar mėnuo ten, kuomet darome ilgalaikes reformas, neturi daug prasmės. O dėl Europos Komisijos - tai, žinoma, reikia su EK smarkiai dirbti, pasakome, ką vykdome, kodėl vykdome", - po susitikimo žurnalistams sakė V. Šapoka.

Pretendentas vadovauti Finansų ministerijai taip pat susilaikė nuo konkrečių atsakymų, pavyzdžiui, ar sutiktų, jog į Vyriausybės programą būtina įrašyti kokių nors nuostatų dėl Antrosios pensijų pakopos reformos, ar, kad ji būtų radikaliai pertvarkoma.

"Kalbant apie bet kurias pensijų reformas, tai yra politinio sutarimo klausimas, t. y. bendras darbas tiek Vyriausybės, tiek Seimo dėl bendro gero rezultato Lietuvai. O eiti šiuo metu į detales, kuomet esu dar kandidatas, būtų labiau teorinė diskusija", - kalbėjo V. Šapoka.

Kandidatas aptakiai pasisakė ir apie mokesčių reformą, progresinius mokesčius, kurie esą "nėra nei gerai, nei blogai".

"Pasikartosiu: sprendžiant tokius tikrai sisteminius klausimus, iš pradžių reikia gerai įsigilinti, išanalizuoti ir tada reikšti nuomonę šiais klausimais. Bet kuriuo atveju, sprendimai dėl mokesčių yra labai svarbūs ir reikės ranka rankon dirbti tiek Vyriausybei, tiek Seimui", - neabejojo jis.

V. Šapoka tikino jau esąs susipažinęs su 2017 metų valstybės biudžeto projektu, kurį per dvi savaites reikės patobulinti. Tiesa, ar įmanoma sumažinti deficitą, priklausys nuo suradimo bendrų sprendimų, kurie turėtų teigiamą poveikį tiek piliečiams, tiek neišbalansuotų valstybės viešųjų finansų.

38-erių V. Šapoka - buvęs Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius. V. Šapokai finansų ministru buvo siūloma tapti dar 2012-aisiais, kai Seimo rinkimus laimėjo Lietuvos socialdemokratų partija. Tuomet partijos pirmininkas A. Butkevičius V. Šapoką įvardijo kaip vieną iš galimų kandidatų į finansų ministrus, tačiau V.Šapoka to atsisakė. Šį kartą užimti šias pareigas V. Šapoka teigia sutikęs po pokalbio su paskirtuoju Ministru Pirmininku S. Skverneliu, kolegomis ir priėjus išvados, kad "pagal planuojamus darbus galima pasiekti teigiamų pokyčių".

Šalies vadovė penktadienį dar susitiks su galimu Žemės ūkio ministerijos vadovu Broniumi Markausku, kandidatu į ūkio ministrus Mindaugu Sinkevičiumi, galimu krašto apsaugos ministru Raimundu Karobliu ir kandidatu vadovauti Užsienio reikalų ministerijai Linu Linkevičiumi.

Ketvirtadienį S. Skverneliui paskelbus galimų ministrų pavardes, Prezidentė netrukus susitiko su kandidatais į kultūros, švietimo ir mokslo, susisiekimo bei aplinkos ministrus.

Prezidentė S. Skvernelį Premjeru paskyrė lapkričio 22 d. Pagal įstatymus naujas Ministras Pirmininkas per 15 dienų turi suformuoti Prezidento patvirtintą Ministrų Kabinetą, parengti Vyriausybės programą ir gauti Seimo pritarimą.


Kandidatas į žemės ūkio ministrus žada platesnį šios srities matymą

Su Prezidente Dalia Grybauskaite susitikęs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) kandidatas į žemės ūkio ministrus Seimo narys Bronius Markauskas sako iš šalies vadovės išgirdęs siūlymą žemės ūkio sektorių matyti platesnį.

"Tapus žemės ūkio ministru turėtų atsirasti platesnis mano matymas viso sektoriaus", -penktadienį po susitikimo su šalies vadove žurnalistams sakė B. Markauskas.

Jei taps ministru, B. Markauskas žadėjo inventorizuoti Žemės ūkio ministerijai pavaldžias institucijas tokias kaip Žuvininkystės tarnybą, Nacionalinę žemės tarnybą. Jo manymu, prie Žemės ūkio ministerijos yra daug valstybinių įmonių, bet ne visos funkcijos būdingos valstybei, taigi, dalyvaujant verslo asociacijoms galėtų būti atliekamas privatizavimas.

"Tai, pirmiausia, nuo to ir pradėsime, inventorizuoti tą situaciją ir spręsti tas sunkiausias problemas", - teigė jis.

Be to, mažinant rizikas pasisakė už Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto atskyrimą nuo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT). Šis tikslas bus keliamas ir naujam VMVT vadovui.

Kandidatas vadovauti Žemės ūkio ministerijai neslėpė su Prezidente aptaręs ir teistumą - 2003 metais jis teistas už surengtą kelių blokadą, žemdirbiams reikalaujant didesnės paramos. Tiesa, tai esą neturėtų būti kliūtis užimti ministro pareigas.

B. Markauskas taip pat prioritetiniu klausimu nelaikė ministerijos iškėlimo į Kauną, apie ką vis garsiau kalba LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Tačiau, pasak jo, šis klausimas - Vyriausybės valia, o su ministerijos kanclere aptarta, kad reikia pradėti skaičiavimus dėl institucijos iškėlimo.

"Aš, kaip ministras, šiandien nesusikoncentruosiu į tai labiausiai", - teigė jis.

Pats būdamas ūkininkų atstovu, kandidatas žadėjo sieksiąs suderinti visų suinteresuotų pusių - žemdirbių, perdirbėjų ir vartotojų - o ne proteguoti kažkurios vienos grupės interesus.

"Aš, kaip ministras, darysiu viską, kad vartotojui būtų geriausia, nes nereikės nei žemės ūkio, nei perdirbimo, nes jeigu nesugebėsime pagaminti maisto produktų, kurių neįpirks vartotojas", - manė pretendentas vadovauti Žemės ūkio ministerijai.


Tvarios ekonomikos užtikrinimas - pagrindinis kandidato į ūkio ministrus tikslas

Kandidatas į ūkio ministrus, Jonavos meras socialdemokratas Mindaugas Sinkevičius prioritetiniu tikslu įvardija šalies ekonomikos iki 2020 m., kuomet baigsis Europos Sąjungos finansinė parama, tvarumo užtikrinimą.

Jei bus paskirtas ūkio ministru, M. Sinkevičius žadėjo siekti, kad Lietuvos ekonomika nebūtų priklausoma nuo globalių reiškinių.

"Kad mes jaustumėmės maksimaliai saugūs kiek tas įmanoma, kad mes turėtume tvarią ekonomiką, kad nebūtų, žinote, jog kažkur įvyko krizė ir užsidarė eksporto rinkos. Toks yra mano pagrindinis uždavinys - turėtume tvarią, augančią ekonomiką ir būtume pasiruošę po 2020 m. jaustis pakankamai saugūs suprasdami, kad Europos Sąjungos finansavimas ganėtinai sumažės visoms sritims", - po susitikimo su Prezidente žurnalistams sakė M. Sinkevičius.

Politikas nemanė, kad jis į ūkio ministro pareigas dėl savo tėvo dabartinio laikinojo ministro Rimanto Sinkevičiaus. Jis taip pat ankstyvu laikė klausimą, ar tapimas ūkio ministru sustiprins jo pozicijas kitąmet besivaržant dėl Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko posto, nors pripažino, kad apie naujas partines pareigas galvojantis. M. Sinkevičius apie savo komandos formavimą kalbėti nebuvo linkęs - tai esą bus asmeniškai derinama su paskirtuoju Premjeru Sauliumi Skverneliu, taip pat neatsakė į klausimą, ar joje liks dabartinis ūkio viceministras Marius Skarupskas, atsakingas už inovacijų sritį.

32-ejų metų Jonavos meras, jei miesto vadovo kėdę iškeis į ministro, ketino būti matomesnis nei jo pirmtakas Evaldas Gustas. Tiesa, visuomenės dėmesį bus siekiama patraukti "ne popsu, o darbais".

"Ką galėsiu ir ką turėsiu pasakyti, tai darysiu pats", - neabejojo jis.

M. Sinkevičius taip pat žadėjo peržiūrėti šalies turizmo, kiek tai priklauso Ūkio ministerijai, strategiją, o Energetikos ministerijos prijungimą prie Ūkio ministerijos vertino ne kaip pirminį uždavinį, tačiau pabrėžė, kad jeigu tai bus daroma suderinus su aukščiausiomis šalies institucijomis, turės būti paskaičiuotas ir šio sujungimo ekonominis racionalumas.

"Dėl sujungimo - tai ne pirmaeilis klausimas. Kita vertus, tai tarpinstitucinis, tarpžinybinis klausimas, kuris, matyt, kad bus sprendžiamas Vyriausybės, Seimo ir Prezidentės lygmenyje. Negalėčiau pasakyti, kad šiandien yra galutinai nuspręsta, kad bus tokie sprendimai", - teigė jis.


Kandidatas į sveikatos apsaugos ministro postą A.Veryga apie kovą su korupciją: bus ryžtingų žingsnių

Pretenduojantis užimti sveikatos apsaugos ministro postą būsimoje Vyriausybėje Seimo narys Aurelijus Veryga sako, kad kova su korupcija medicinoje bus jo darbo vienas iš prioritetų.

„Tikrai galiu pažadėti, kad šita sritis bus prioritetinė visuose lygiuose, nes mes kalbame apie korupciją sveikatoje, ne tik apie tą „smulkiąją", kuri žemina visus - ir pačius medikus, ir pacientus, bet yra ir didieji korupcijos klausimai - tai yra viešieji pirkimai, farmacinių vaistų pirkimai, jų kainos. Čia tikrai bus ryžtingų žingsnių", - penktadienį žurnalistams sakė A. Veryga.

Kaip Seimo Audito komiteto narys jis žadėjo siekti, kad tų skaidrumo priemonių atsirastų kaip galima daugiau.

Kalbėdamas apie „smulkiąją" korupciją medicinoje, būsimasis ministras sakė, kad žmonėms reikia paaiškinti, kad jie gali gauti tos pačios kokybės paslaugas nedavinėdami pinigų.

A. Veryga kaip vieną iš problemų nurodė žemas medikų algas, kurios priverčia juos dirbti keliose darbovietėse. „Reikia užtikrinti normalų atlyginimą pagrindinėje darbovietėje ir tada nebus paskatų važinėti per kelias darbo vietas.(...) Medikai yra perdegę, pervargę. Jeigu mes norime tvarkytis su ta „smulkiąja" korupcija, su pacientų atsilyginimu medicinos darbuotojams mes privalome užtikrinti, kad medikai gautų orų atlyginimą", - sakė A. Veryga.

Priešingu atveju, jo nuomone, Lietuva gali likti be medikų.

Pretenduojantis užimti sveikatos apsaugos ministro postą A. Veryga dar negalėjo pasakyti, kada ir kiek galėtų kilti medikų algos.

Penktadienį Seimo Sveikatos reikalų komitetas kartu su Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) Seime surengė tarptautinę konferenciją „Kaip kovoti su korupcija sveikatos sistemoje?"

Konferencijos tikslas - apžvelgus kitų šalių patirtį kovojant su korupcija sveikatos sistemoje, įvertinti Lietuvoje vykdomų priemonių, kuriomis siekiama didinti skaidrumą nacionalinėje sveikatos sistemoje, naudą.

Konferencijoje dalyvauja politikai, sveikatos priežiūros specialistai, mokslininkai, verslo, pacientų organizacijų atstovai.


R.Karoblis palaiko visuotinio šaukimo idėją

Kandidatas į krašto apsaugos ministrus Raimundas Karoblis sakosi palaikantis visuotinio karinio šaukimo idėją ir teigia, kad 2 procentų nuo BVP skyrimas gynybai nėra riba, bet prieš tai reikia užtikrinti skaidrų ir efektyvų dabar krašto apsaugai skirtų lėšų naudojimą.

Po susitikimo su Prezidente, R. Karoblis teigė, kad KAM turi užtikrinti kariuomenės stiprybę, o įvairūs skandalai neturi mesti šešėlio ant šios struktūros nei visuomenės, nei sąjungininkų akyse.

„Modernizavimas yra svarbus, bet kita vertus (...) negalime sau leisti nei menkiausios galimybės suabejoti šios sistemos skaidrumu, jos svarba ir kad tokie dalykai - viešieji pirkimai, aprūpinimas - būtų absoliučiai skaidrūs", - teigė R. Karoblis.

Kandidato teigimu, būtina sukurti saugiklius KAM viešųjų pirkimų srityje, taip pat glaudžiau bendradarbiauti su Viešųjų pirkimų tarnyba, remtis kitų valstybių patirtimi. Didesnį dėmesį, jei taps ministru, kandidatas taip pat žadėjo skirti kibernetinėms ir hibridinės grėsmėms.

R. Karoblis taip pat teigė palaikantis paskirtojo Premjero Sauliaus Skvernelio išsakytą mintį dėl poreikio ilgainiui pereiti prie visuotinio šaukimo, tačiau šiuo klausimu būtina vykdyti diskusijas, kada ir kokiais būdais prie tokios kariuomenės galėtų būti pereita.

„Asmeniškai, aš sutinku, kad reikėtų, bet turime diskutuoti kada, kaip, kaip ruošime visuomenę ir tai bus viena iš diskusijų šios Vyriausybės programoje", - kalbėjo R. Karoblis.

Kadenciją neseniai pradėjęs Seimas rezoliucija įsipareigojo iki 2018 m. gynybai skirti 2 proc. nuo BVP, kaip numato NATO praktika, pasak R. Karoblio, nesikeičiant saugumo situacijai šis rodiklis nėra pati aukščiausia riba.

„Turime galvoti apie kitus skaičius, (...) bet kalbėdami apie tos ribos pakeitimą turime užtikrinti absoliučiai lėšų panaudojimo skaidrumą ir kad tos lėšos nueitų tik ten, kur jų reikia", - teigė kandidatas.

Kitų metų biudžete gynybai numatyta papildomai apie 150 mln. eurų.

R. Karoblis iki šiol eina užsienio reikalų viceministro pareigas, o Užsienio reikalų ministerijoje dirbo nuo 1994 m. Per savo diplomatinę karjerą dirbo Lietuvos misijoje Jungtinėse Tautose, Pasaulio prekybos organizacijoje, taip pat buvo nuolatiniu Lietuvos ambasadoriumi Europos Sąjungoje. Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai, buvo pagrindinis šio proceso koordinatorius.