respublika.lt

Pirmieji Seimo metai - prisvilę

(0)
Publikuota: 2017 lapkričio 14 08:00:00, Danas NAGELĖ, zinios@vakarozinios.lt
×
nuotr. 2 nuotr.
Viktoras Pranckietis. Arūno Bernacko koliažas

Šiandien šios kadencijos Seimui sukanka lygiai metai, todėl galima daryti šiokius tokius apibendrinimus. Tačiau „Vakaro žinių“ kalbinti įvairių sričių specialistai neįžvelgia nieko pozityvaus, išskyrus atskirų politikų norą keisti situaciją į gerąją pusę. Norą įžvelgia, tačiau neįžvelgia sugebėjimų bei supratimo, kaip reikėtų keisti.

 

Dr. Vytautas DUMBLIAUSKAS, Politologas, Mykolo Romerio universiteto docentas:

Šitas Seimas yra išskirtinis keliais aspektais. Pirmiausia - naujokų skaičiumi. Pagal tai jis yra antroje vietoje, tik vienas Seimas naujokų skaičiumi lenkė dabartinį. Be to, valdančiąja partija tapo partija, kuri iki šiol buvo mažai reikšminga, veikė daugiausiai savivaldos lygmeniu, tačiau socialdemokratų „dėka“ išlindo į didžiąją politiką ir tapo didžiausia frakcija. Kiek pamenu, pagal dydį valstiečių frakcija yra trečia seimų istorijoje. 1992 m. didesnė buvo LDDP frakcija, o 1996 m. - konservatorių.

Dabartinis Seimas labai prastai sustygavo darbus, veiklą pradėjo skandalu, susijusiu su Greta Kildišiene. Pavardėmis nevardysiu, tačiau ypač valstiečių frakcijoje yra daugybė Seimo narių, kurie neverti būti Seimo nariais. Jie iki parlamentarų „netempia“. Be to, daug parlamentarų yra „pilki“, daugumos naujokų ne tik veidų, bet ir pavardžių žmonės iki šiol neįsimena.

Pasakykime tiesiai šviesiai - Ramūnas Karbauskis „išdūrė“ rinkėjus, kurie patikėjo, kad valstiečiai nepatvirtins verslui naudingo Darbo kodekso, nors tai buvo jų rinkimų kampanijos arkliukas. O kai jie atėjo į valdžią ir tą kodeksą beveik be jokių pakeitimų priėmė. Taip negalima daryti, už tai valstiečiai dar sumokės. Kaip ir dėl žemės saugiklių, kuriuos prieš rinkimus palaikė, o dabar naikina. Taip elgtis negalima. Veikiausiai valstiečiai nesitikėjo laimėti tiek mandatų, į sąrašą įrašė žmones, kurie didžiajai politikai nepasiruošę. Dabartinė situacija primena 1992-uosius, kai ir LDDP pritrūko žmonių ir į sąrašą įrašė bet ką.

Be to, Seimas mėtėsi dėl įvairių sprendimų - dėl PVM lengvatų šilumai, embrionų šaldymo, urėdijų ir kitų pseudoproblemų, kurios tikrai yra ne pirmoje vietoje, kai Lietuva baigia išsivaikščioti. Bet man vis tiek labiausiai kliūva tai, kad prieš rinkimus buvo „kabinami makaronai“, o dabar daroma tik tai, kas patiems valstiečiams reikalinga. Tai - tikras cinizmas, stiprinantis neigiamą požiūrį į politikus, esą jie gali šnekėti, ką tik nori, o po to viso to nedaryti.

Pažiūrėkime į emigracijos mastą. Jis rodo, kad politikai per mažai rūpinasi samdomais darbuotojais, nes rūpinasi verslu, ypač stambiuoju, specialiai kuriam patvirtintas naujasis Darbo kodeksas. Valdančioji klasė, tiesiai šviesiai pasakykime, daro nusikaltimą. Taip, per metus emigracijos visiškai sustabdyti neįmanoma, tačiau man susidaro nuomonė, kad politikai slapta džiaugiasi, jog žmonės emigruoja. Nes įsivaizduokite, kas būtų, jei visa ta išvykusi masė grįžtų. Emigrantai nušluotų valdžią. Būtų žiaurus socialinis sprogimas, nes darbo juk visiems nebūtų. Vien kiek pinigų reikėtų socialinei apsaugai ir t.t. Akivaizdu, kad šita politinė klasė būtų nušluota.

Dar norėčiau akcentuoti premjero elgesį. Štai Saulius Skvernelis Lietuvos medikų sąjūdžio spontaniškai kilusius reikalavimus pavadino šantažu. Taip jis įžeidė visą medikų bendruomenę. Medikų vietoje aš reikalaučiau S.Skvernelio atsistatydinimo. Manau, prie to ir bus prieita. Valdžioje turime du didžiausius cinikus. Pirmas buvo Andrius Kubilius, o dabar turime S.Skvernelį. Reikia bent jau vaidinti, kad tu užjauti, tačiau kai teisėtus reikalavimus vadina šantažu... O iš medikų reikalauja, kad jie per vieną pamainą priimtų po keliasdešimt pacientų. Ir dar prezidentė siūlo, kad nespėjančios gydymo įstaigos būtų baudžiamos. Visiškas absurdas. Man atrodo, kad artėja socialinis sprogimas.

Antanas KULAKAUSKAS, Politologas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius:

Vieni metai - per trumpas laiko tarpas, kad būtų galima daryti rimtesnes išvadas dėl Seimo darbo. Kita vertus, Seime, ypač jo valdančiojoje daugumoje, kuri dabar nebe visai dauguma, bet vis dar valdančioji, yra labai daug naujų parlamentarų, ypač valstiečių. Ir jie turi didesnį socialinį jautrumą - ne tik demonstruoja, kaip darydavo tradicinėmis vadinamos partijos, bet ir jį turi. Ir atitinkamai yra siekiai kažką keisti Lietuvoje. Ir anksčiau buvo kalbama, kad kažką reikia keisti, nes žmonės bėga iš Lietuvos, tačiau, be retorikos, nieko nebuvo daroma. O šitame Seime bent jau siekis kažką daryti yra tikras. Kitas dalykas - ar pakanka patirties tai daryti ir supratimo, kaip reikia daryti. O būtent patirties ir supratimo trūksta.

Kita vertus, problema yra ir ta, kad susiformavusi valdančioji visuomenės klasė yra susijusi su anksčiau valdžioje buvusiomis partijomis, ypač su konservatoriais, socialdemokratais, liberalais, ir ta klasė nelinkusi leisti daryti reformų, nes jai ir taip yra gerai. Kalbama, kad Lietuvoje gyventi blogai, bet ne visiems yra blogai. Todėl skurdo problema iš esmės nesprendžiama. Be to, trūksta konsolidacijos tiek valdančiojoje daugumoje, tiek valdančiojoje valstiečių partijoje. Žinant, kaip ji susiformavo, nėra keista. Dauguma atėjo į valdžią norėdami valdžios, o dabar, kai ją gavo, nelabai žino, ką daryti.

Dar vienas dalykas - dabartinė Vyriausybė yra techninė, kurią formuojant didžiausią įtaką turėjo prezidentė. O kai ministrai su valdančiąja partija susiję tik formaliai, efektyviai priimti sprendimus yra problemiška. Bet jei reikėtų rašyti pažymį valdančiajai daugumai, septynetą už gerus norus, pastangas atskirose srityse parašyčiau.

Saulius JURKEVIČIUS, Vilniaus licėjaus direktorius:

Bandymai kažką nuveikti buvo. Vienas sprendimas sukėlė labai daug diskusijų - mokslo metų ilginimas. Manyčiau, kad tai buvo teisingas žingsnis, judėjimas į priekį, aš tą sprendimą palaikiau. Daugiau ryškesnių veiksmų nebuvo. Na, buvo bandymas su profsąjungomis pasirašyti kolektyvinę sutartį, bandyta judinti aukštųjų mokyklų situaciją, tačiau ryškių, esminių pokyčių nėra labai daug arba beveik visai nėra. Kol kas pasiektas tik idėjinis lygmuo, o ne praktinis. Aišku, kažką pakeisti švietimo situacijoje yra sudėtinga, tačiau trūksta ir ryžtingų žingsnių. Belieka tikėtis, kad pritrūko laiko, kad jų dar matysime ateityje. Tačiau ryžtingi žingsniai yra nepopuliarūs, todėl kalbos dažniausiai taip ir lieka kalbomis. Juo labiau kad dažniausiai Vyriausybės bei Švietimo ir mokslo ministerijos veiksmai sukelia pedagogų bendruomenės pasipiktinimą. Kodėl? Manyčiau, tai lemia du niuansai. Pirmiausia daugelis reformų nedavė teigiamų rezultatų. Antra - žmonės yra išvarginti, nespręstos problemos tapo gilios.

Povilas GYLYS, Ekonomistas, profesorius:

Politinėje jėgoje, ėjusioje į rinkimus, buvo žmonių, kurie bent jau šiek tiek norėjo pakeisti mūsų ekonominę politiką. Bent jau rinkimų programa tai suponavo. Yra ir šiandien judesių, kurie rodytų, kad kai kas lyg ir norėtų permainų į gerąją pusę, yra supratimo, kad yra daug neteisybės, nelygybės problema vis aštrėja, nes realiosios pajamos, kai taip kyla kainos, mažėja tiek pensininkams, tiek valstybės tarnautojams. Bet kol kas rimtesnių žingsnių nėra. Progresiniai mokesčiai tiesiog būtini, bet ideologinis laukas, kuriame veikia šita Vyriausybė, yra toks galingas, kad net tie žmonės, kurie norėtų, negali to padaryti. Juk visi žinome, kad Lietuvą valdo ne Parlamentas, todėl politikai privengia priimti sprendimus, neparankius tiems, kas valdo. Pasekmė - mūsų viešieji finansai yra labai maži, bene mažiausi visoje ES, jei lygintume pagal jų dalį nuo BVP.

O viešuosius finansus galima ir reikia padidinti. Tik ne vargšų, o turtingesnių ir vidutines pajamas gaunančių, tokių, kaip aš, sąskaita. Bet tokios diskusijos net nėra, išskyrus „Respublikos“ leidinių grupę, kuri to imasi. Dabar apie problemas pradėjo šnekėti medikai. Jų algos yra gėdingos, gėdingos algos yra ir universitetuose, o tai yra dėl mažų viešųjų finansų. Galėtų mūsų politikos vyrai ir moterys (o viena yra galinga) susėsti ir pradėti kalbėtis, kaip galima būtų didinti biudžeto pajamas, kad ir algas būtų galima didinti, ir finansavimą kitoms svarbioms reikmėms. Pinigų tankams turime, o kitiems nacionalinio saugumo klausimams spręsti skirti negalime. Pavyzdžiui, emigracija šiandien yra pats svarbiausias nacionalinio saugumo klausimas. Bet jam pinigų nėra.

Pagrindiniai žmonės Vyriausybėje neturi pakankamos kompetencijos, o, pavyzdžiui, finansų ministras yra liberalas. Ar gali liberalas rūpintis valstybe? Negali, nes liberalams valstybė yra blogis. O kaip liberalas pateko į valstiečių Vyriausybę? Ne paslaptis, kad valdančiajai daugumai labai trūko žmonių, ji netikėtai net sau pačiai gavo tokias galias, todėl tenka paskirti tokius žmones, kokie tik atsiranda.

Krescencijus STOŠKUS, Filosofas, humanitarinių mokslų daktaras:

Kultūroje yra kažkoks rūgimas. Permainų, ypač pozityvių, nematyti. Suirimo daugiau atsirado, nes daugiau konfliktų išryškėjo. Pažadų buvo daug, tačiau procesai vyksta priešinga linkme, įsiteisino kultūros degradacija. Galima tikėtis, kad iš to rūgimo kažkas išrūgs, bet dabartinė padėtis yra nedžiuginanti.

Ne kartą esu sakęs, kad kultūra neturi deramo ministro. Dabartinė ministrė yra atsitiktinis žmogus, asmenybė, susiformavusi svetimoje kultūroje, todėl ką nors veiksmingo nuveikti nėra pajėgi. O Seimo struktūroje vyrauja partiniai interesai, susiskaldymas, todėl irgi sunku kažko teigiamo tikėtis. Tačiau kultūra nėra išimtis, kitose srityse irgi nematau pozityvių dalykų. Kad ir dėl tų pavardžių rašymo. Vis suka vietoje, trypčioja ir nieko nepriima. Vietoj to Seimas nori sudaryti komisiją, kuri tirtų, kodėl blogai dirbo Andriaus Kubiliaus Vyriausybė, siūloma net ir Gedimino Kirkilo Vyriausybę ištirti. Gal geriau ne knaisiokimės po praeitį, ne suvedinėkime sąskaitas, o pagalvokime apie ateitį? Gal būtų ir gerai, jei išsiaiškinsime tai, kas buvo nuslėpta, tačiau nė vienos komisijos tyrimas nepasiekia finišo, todėl tai tėra laiko ir energijos švaistymas, tokia politika yra destruktyvi.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar A.Anušauskui atsisakius ministro kėdės reikėtų svarstyti L.Kasčiūno kandidatūrą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s