Kiek reikia pavogti, kad pasodintų?

- Generalinės prokuratūros prokuroras Gintaras Plioplys, aiškindamas, kodėl nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl įtartų korupcinių veikų Kauno tardymo izoliatoriuje, paaiškino, kad jūsų pateikta informacija iš esmės teisinga. Tačiau esą ne bet koks teisės aktų neatitinkantis valdininkų elgesys gali būti vertinamas kaip nusikalstama veika. Be to, esą nepadaryta tokia žala, kad būtų galima taikyti baudžiamąją atsakomybę. Ar po tokio nutarimo aišku, ką Lietuvoje reikia padaryti, kad būtum nubaustas, - „Vakaro žinios“ klausė Rasos KAZĖNIENĖS.

- Nelabai suprantu ir aš. Supratau, kad gali daryti ką nori ir niekada nesėsi, jei turi užnugarį. Nors pažeidimai buvo daugybiniai, sisteminiai. Man jau net gėda bešnekėti apie tai, kaip ten viskas buvo valdoma, net prisiminti baisu. Pripažinta, kad mano pateikti duomenys yra teisingi, bet esą jie neįrodyti. Tačiau įrodyti turėjau ne aš. Ikiteisminio tyrimo institucija turėjo taip vykdyti apklausas ir kitus procesinius veiksmus, kad tai būtų įrodyta. Jei institucijos neįrodė didelės žalos, kuri buvo konstatuota Teisingumo ministerijos (pastarosios išvados nesukėlė jokių abejonių), tai bent jau galėjo pasistengti, kad būtų atlyginta neturtinė žala valstybei. O ji buvo didžiulė, nes metų metus buvo pažeidinėjami įstatymai, buvo netinkamai vykdomos pareigos. Buvęs Kauno tardymo izoliatoriaus laikinasis vadovas Edvardas Kviatkauskas jau netgi neskundžiama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi yra pripažintas kaip teisingai atleistas iš pareigų. Reiškia, tie pažeidimai buvo, man buvo taikytas psichologinis spaudimas. Todėl nebežinau, kiek reikia pavogti ar kiek žalos padaryti, kad būtum pasodintas. Parduotuvėje užtenka pavogti už keliasdešimt eurų ir jau bus baudžiamoji atsakomybė, o iš valstybės galima vogti daug daugiau.

- Jūs, kaip pareiškėja, skųsite prokurorų sprendimą?

- Aš neturiu teisės skųsti, net neturiu teisės susipažinti su medžiaga, nors esu bylos iniciatorė.

- Tai kas turi teisę skųsti? Tik Teisingumo ministerija?

- Niekas negali skųsti. Tokia yra mūsų Baudžiamojo proceso kodekso spraga, kuri nemato galimybės skųsti. Gali skųsti tik tie, kurių atžvilgiu labai palankus sprendimas priimtas. Bet argi tai yra normalu?

- Tai šitoje istorijoje griežčiausia bausmė - atleidimas iš darbo?

- Ir tai, pavyzdžiui, buvusi Kauno tardymo izoliatoriaus, o vėliau - Kalėjimų departamento vadovė Živilė Mikėnaitė savo noru atsistatydino ir išėjo į pensiją, išsaugodama pensiją bei kitas socialines garantijas.

- Negi tai adekvati bausmė?

- Aišku, neadekvati. Neteko pareigų, bet gaus pensiją. Ir dar netenka kažkokios tolimesnės įtakos. Bet vėl klausimas: kiek tos įtakos, tų sąsajų bus nutraukta. Tam jau reikalingi esminiai visų kadrų pokyčiai, nes jie veikia grupėmis, o ne po vieną.

- Prokuratūra patvirtino, kad jūsų minimi faktai yra teisingi. Galite priminti pagrindinius?

- Neužtikrinti skaidrumo ir racionalumo principai viešuosiuose pirkimuose, daugybiniai Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai, turtas valdomas neefektyviai, nesiekiama maksimalios viešosios naudos, buvo daromos išskirtinės sąlygos tam tikriems ūkio subjektams viešųjų pirkimų dokumentuose ir t.t. Viešųjų pirkimų tarnyba buvo nurodžiusi nutraukti tam tikras sutartis, bet... Prokurorai to nenuneigė, tačiau vis tiek nusprendė, kad valstybei nepadaryta tokia žala, kad būtų galima taikyti baudžiamąją atsakomybę. Tą žalą supranta labai keistai. Žala įrodoma, jei kažkas pagaunamas su pažymėtais pinigėliais kišenėje. Tačiau žala buvo daroma daug metų, tik jos nepavyko įrodyti. Matyt, pritrūko suvokimo. Taip pat nebuvo paimti mano nurodytų asmenų nei tarnybiniai telefonai, nei kompiuteriai patikrinti. Tai - esminė proceso klaida. Kita vertus, reikėjo atlikti kompleksinį tyrimą kartu su FNTT, kad būtų tikrinami ne tik biudžetinių įstaigų teisės aktų pažeidimai, bet ir pinigų srautai įmonėse, kurios neskaidriai laimėjo viešuosius pirkimus. Tada būtų išsiaiškinę daug įdomių dalykėlių.

- Nesušlubavo tikėjimas teisingumu po tokio sprendimo?

- Žinoma, sušlubavo. Jei tu tikrai žinai, kad yra juoda, o tau sako, kad taip nėra, tai koks dar tikėjimas gali būti? Koks jis gali būti, kai teisininkai profesionalai sako, jog yra taip, kaip sakau, bet nepavyko to įrodyti? Visi dori žmonės, dirbantys sistemoje, žino, kas kokios įtakos joje turėjo. Bet aš atlikau savo pilietinę pareigą ir pranešiau viską, ką žinojau. Jei to nepavyksta įrodyti, tai teks daugiau nebepranešti, nes vis tiek - jokios naudos.

- Teisingumo ministerija į prokurorus kreipėsi ir dėl pažeidimų Kalėjimų departamente, kurie buvo nustatyti atliekant auditą, o jo medžiaga dar nepaviešinta. Gal tada iš viso verta atsiimti tą informaciją?

- Manau, taip. Kam užkrauti tuos vargšus darbais? Vis tiek įrodyti negalės. Bent jau galėtų paklausti žmonių, kurie supranta, kas kaip yra, kaip įrodyti. Bet net nepaklausia. Iš anksto buvo nuostata, kad vis tiek nieko nebus. Aš esu nusivylusi.

- Manau, ne tik jūs. Turbūt daugumai žmonių nesuvokiama, kodėl Lietuvoje vyrauja nebaudžiamumo atmosfera, kuri tokiais sprendimais tik stiprinama.

- O paskui stebimės, kodėl tokia didelė emigracija. Manau, kad žmonės iš Lietuvos emigruoja ne tik dėl pinigėlių, kurie, aišku, irgi yra svarbūs. Į neviltį varo ir tokia neteisybė, nebaudžiamumas, tavęs, kaip piliečio menkinimas tam tikrais atžvilgiais. Normalioje civilizuotoje teisinėje sistemoje to neturėtų būti.

***

Interviu su Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroru Gintaru Pliopliu:

- Sakėte, kad pareiškėjos R.Kazėnienės pateikti faktai yra teisingi, jie prieštarauja eilei teisės aktų, tačiau padaryta per maža žala, kad būtų galima taikyti baudžiamąją atsakomybę. Kokią žalą galima padaryti ir kokius teisės aktus pažeisti, kad žmogus ar žmonės nesulauktų baudžiamosios atsakomybės?

- Ar mes dabar apie tai turėtume diskutuoti?

- Būtų įdomu.

- Ir ką aš jums turiu pasakyti?

- Išvardinkite, kokius teisės aktus galima pažeisti ir nebūti nubaustam, nes per televiziją sakėte, kad teisės aktai pažeisti, bet baudžiamosios atsakomybės tai neužtraukia.

- Nežinau, kas ten kur ką kalbėjo, nes aš nemačiau ir komentuoti negaliu.

- Jūs pats taip kalbėjote.

- Korespondentei kažkokiai, kuri kažką filmavo, bandžiau paaiškinti. Tačiau matau, kad nelabai kažkas kažką suprato.

- Galiu pacituoti Generalinės prokuratūros pranešimą spaudai: „Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą prokuroras pabrėžia, kad ne bet koks teisės aktų neatitinkantis valstybės tarnautojo elgesys gali būti vertinamas kaip pavojingas bei turi būti pripažįstamas nusikalstama veika valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams.“

- Yra teisės aktai ir teismų praktika, kuria mes visą laiką vadovaujamės. Ir niekas neišsišokame nei prieš įstatymus, nei prieš teismų praktiką. Žodžiu, jei pinigine prasme, tai žala turi būti 250 MGL (minimalių gyvenimo lygių, - aut. past.), o tai yra 9450 eurų tuo senuoju laiku. Dabar ji yra didesnė.

- Tačiau parduotuvėje užtenka pavogti už keliasdešimt eurų ir sulaukti baudžiamosios atsakomybės.

- Na, tai mes kalbame apie didelę žalą. Korupciniuose nusikaltimuose kalbama tik apie didelę žalą, nėra kito mato. O didelė žala yra 250 MGL arba 9450 eurų tuo tiriamuoju laikotarpiu.

- Ir šita suma Kauno tardymo izoliatoriuje nebuvo viršyta?

- Nenustatyta tokių faktų.

- Pritrūko įrodymų?

- Nenustatyta tokių faktų, kad būtų padaryta žala, viršijanti 250 MGL pinigais. Didelė žala gali būti ir neturtinė. Neturtinė žala paprastai padaroma pažeidžiant Konstituciją, kitus įstatymus, pažeidžiant piliečių teises, laisves. Na, nebuvo nustatyti ir tokie faktai, kad būtų padaryta didelė neturtinė žala.

***

FAKTAI

R.Kazėnienė apie negeroves Kauno tardymo izoliatoriuje viešai prabilo dar tada, kai dirbo šios įstaigos buhaltere. Ji įvardino įmones, kurios nuolat laimėdavo viešuosius pirkimus ir paslaugas ar prekes parduodavo keliskart išpūstomis kainomis, galimus įstaigos vadovybės ir verslo atstovų susitarimus. Vėliau nustatyta, kad minėtos „laimingosios“ įmonės susijusios su Kauno tardymo izoliatoriaus darbuotojais.