Vytauto Lietuvai Europoje nebuvo lygių

Kovo 11-osios aktu atkurta Lietuvos valstybė užima maždaug 65,3 tūkstančių kvadratinių kilometrų plotą. Tai - vadovėlinis faktas. Visi lietuviai žino ir tai, kad kadaise jų valstybė buvo labai didelė. Tačiau „didelė“ yra netikslus žodis. Kokį plotą užėmė Lietuvos Didžioji kunigaikštystė? Ką tai reiškė pasaulio ir Europos mastu? Atsakymai skamba išdidžiai - XV amžiaus pradžioje Lietuvai nedaug trūko iki milijono kvadratinių kilometrų, tuo metu ji buvo didžiausia Europos valstybė.

Posakis „nuo jūros iki jūros“ primena Vytauto Didžiojo laikus, XV amžių. Būtent XV amžiuje LDK teritorija buvo didžiausia, nuo Baltijos iki Juodosios jūros. Tačiau neužmirškime, kad kalbame apie viduramžius, tai yra laikus, kai sienos nebuvo tiksliai žymimos. Nebuvo jos ir stabilios. Dėl to sunku pasakyti, kiek ilgai LDK išlaikė didžiausią plotą. „Kartais viena teritorija būdavo prarandama tuo metu, kai kita dar nebūdavo įgyta. Kaip ir nėra tokio momento, kad viskas būtų viename komplekte. Didžiausios teritorijos metas yra XIV-XV amžiai, jei tiksliau - XIV amžiaus antra pusė ir XV amžiaus pirma pusė“, - teigė istorikas, Lietuvos edukologijos universiteto lektorius Tomas Baranauskas.

Manoma, kad Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo valdymo pabaigoje teritorija buvo maždaug 10 kartų didesnė nei dabar - 640 tūkst. kv. km. O valdė Algirdas 1345-1377 m. Apogėjų LDK pasiekė Vytauto laikais (1392-1430 m.). Nustatyti tikslius skaičius vėlgi yra sunku. „Laikoma, kad didžiausia teritorija buvo Vytauto valdymo pabaigoje, nors dėl kai kurių teritorijų abejojama. Pavyzdžiui, yra nuomonė, kad nemaža teritorija Ukrainos stepėse, į rytus nuo Vorkslos, kuri paprastai vaizduojama Vytauto laikų žemėlapiuose, buvo prijungta jau po Vytauto. Be to, stepių zonų prijungimas ir kontroliavimas yra sąlygiškesnis. O šiaip Vytauto valdymo pabaigoje galima kalbėti apie daugiau nei 900 tūkst. kv. km“, - sakė T.Baranauskas.

Kai kur internete nurodomas 1 mln. kv. km plotas. T.Baranausko nuomone, šios ribos LDK nepasiekė: „Milijonas kilometrų turbūt neišeitų, gal 930 tūkst. Tiksliai paskaičiuoti turbūt nepavyktų, nes ribos sąlyginės“. Istorikas akcentavo, kad valstybė buvo labai didelė savo plotu, bet tikrai ne gyventojų skaičiumi: „Rimtos statistikos neturime, tačiau, istorikų vertinimu, Vytauto laikais gyventojų buvo turbūt mažiau nei dabartinėje Lietuvoje, nuo 1 iki 2 milijonų“.

Dydis yra sąlyginė sąvoka. Priklauso nuo to, su kuo lyginsi. Pasaulyje yra buvę valstybių, kurių dydis - sunkiai suvokiamas. 1920 m. Didžiosios Britanijos imperijos plotas siekė maždaug 35 mln. kv. km. Mongolų imperija 1270 m. buvo išaugusi iki 24 mln. kv. km. Tačiau Europoje masteliai yra kiti, mūsų žemynas - sąlyginai nedidelis. Viduramžių Europoje valstybės negalėjo augti taip, kaip Azijos platybėse. Neturėjo jos ir tokių galimybių kaip vėlesnės kolonijinės imperijos.

Ar kunigaikščiai galėjo LDK teritoriją išplėsti dar labiau? „Gal ir galėjo. Galėjo atsitikti taip, kad prie Lietuvos būtų prijungta visa Rusia. Ir ne tiek jau daug trūko, - svarstė T.Baranauskas. - Buvo Aukso ordos įtakoje buvusi Maskvos kunigaikštystė, Naugardo žemė ir kelios smulkesnės kunigaikštystės. Vytautas savo valdymo pabaigoje buvo pradėjęs didelę kampaniją prieš Rusios kunigaikštystes, kurios dar nepriklausė nuo Lietuvos. Labai nedaug trūko. Jei po Vytauto būtų valdęs kitas toks pats stiprus valdovas, ko gero, jis būtų sujungęs visas Rusios žemes. Tik klausimas, kiek tokiu atveju savo veidą išlaikytų etninė Lietuva“.

Pasaulyje milžiniškų valstybių būta ir Vytauto laikais. Mongolų valdovas Timūras savo imperiją išplėtė iki 4,4 mln. kv. km. Mingų dinastijos valstybė Kinijoje buvo dar didesnė - 6,5 mln. kv. km. Tačiau Europa, kaip minėjome, yra visai kitas reikalas. „Teritoriškai Vytauto laikais LDK buvo, ko gero, didžiausia Europos valstybė“, - teigė T.Baranauskas.

Pagal plotą Lietuvos konkurente Europoje galėjo būti nebent Šventoji Romos imperija. Tai - vokiečių sukurta valstybė, nepainiokite jos su Senovės Romos imperija. Tačiau šis darinys Vytauto laikais jau buvo susiskaldęs. „Šventoji Romos imperija tuo metu jau nelabai ir buvo vientisa valstybė“, - akcentavo T.Baranauskas. Daug Europos plotų XV amžiaus pradžioje buvo užvaldžiusi Osmanų imperija, bet ji tuo metu dar nebuvo pasiekusi galybės viršūnės.

Ar imperija galima vadinti ir Lietuvos didžiąją kunigaikštystę? Tai priklauso nuo požiūrio, nuo žodžio vartojimo konteksto. „Iš principo turbūt galima. Apie tai parašyta Zenono Norkaus knyga „Nepasiskelbusioji imperija“. Jis įrodinėja, kad LDK tikrai galima vadinti imperija. Šis terminas naudojamas ir kaip metafora, pavyzdžiui, Stiveno Kristoferio Rouelo (Stephen Christofer Rowell) veikale „Iš viduramžių ūkų kylanti Lietuva: pagonių imperija“. Bet kuriuo atveju, tai nebūtų ta imperija, kurios valdovą būtų galima tituluoti imperatoriumi. Imperija, be kita ko, dar buvo ir tradicija, perimamumas iš Romos. Lietuva į tai nepretendavo. Tačiau žodį „imperija“ galima vartoti kaip mokslinį terminą. Šia prasme taip galima vadinti ir Lietuvą“, - sakė T.Baranauskas.

XV amžiaus pabaigoje Lietuvos teritorija pradėjo mažėti. „Pačios Juodosios jūros pakrantės, dėl kurios yra tas terminas „nuo jūros iki jūros“, mes netekome maždaug 1482-1484 m. Tačiau didesnio mažėjimo iš esmės buvo du etapai. Buvo du įvykiai, labai apkarpę teritoriją. Pirmas - 1500-1503 m. karas su Maskva. Lietuva vienu ypu neteko gero ketvirtadalio teritorijos. Antras etapas - Liublino unija, kai Lenkija nurėžė likusias Ukrainos žemes. Na, o trečiu etapu galima vadinti padalijimus. Nebuvo taip, kad teritorija nyktų pamažu, ji sunyko trimis dideliais šuoliais. Tarp jų buvo smulkesni pasikeitimai“, - pasakojo istorikas.

Dabar turime 65,3 tūkst. kv. km ir belieka įsivaizduoti, kaip šiuolaikiniame žemėlapyje atrodytų Vytauto laikų LDK. Pasaulio masteliu vėlgi nieko nenustebintume. Panašaus dydžio - 945 tūkst. kv. km - dabar yra Tanzanija. O Europoje visos valstybės, išskyrus Rusiją, šalia Lietuvos atrodytų nedidukės. Didžiausia yra Prancūzija. Neskaičiuojant užjūrio teritorijų, jos plotas yra 551 tūkst. kv. km, tai yra beveik dukart mažesnis nei Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės jos klestėjimo laikais.

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“