respublika.lt

Puodžių patriarchas vienmetis su Lietuvanuotraukos (1)

2019 kovo mėn. 17 d. 09:18:30
Rita ŽADEIKYTĖ, „Šiaulių krašto“ žurnalistė

Pernai, kai šventėme atkurtos Lietuvos valstybės 100-metį, Kuršėnuose buvo pažymėtas ir kitas apvalus jubiliejus - 100 metų, kai gimė vienas garsiausių krašto ir visos Lietuvos puodžių Bronius Radeckas (1918-2014).

 

Atmintį apie Kuršėnų puodžių patriarchą saugo jo sukurtas muziejus, jo įsteigtos dirbtuvės ir atrasta, užauginta ir išpuoselėta ypatinga keramikos stilistika, užkoduota ir molinėse pynėse, ir metro aukščio vazose, nusagstytose molio spygliukais.

Karaliai buvo du

Į savo namus Kuršėnuose, kur daug tėvo atminimo ženklų - legendinių molio kūrinių, nuotraukų, dėžių dėžės garbės ir padėkos raštų, pakvietė Broniaus Radecko dukra ir žentas - Danutė ir Jonas Algirdas Mickai.

Jų namus ir dabar puošia didžiulės vazos, kurias Lietuvoje darydavo tik Radeckas. Kuršėnai nuo seno buvo puodžių kraštas - ant molio stovintis, iš molio gyvenantis, tad ir puodynės, ir vazonai, ir ąsočiai - įprastas daiktas. O dekoratyvinės aukštos vazos buvo Broniaus Radecko išradimas.

Daug kas kraipydavo galvas, kaip nužiesti metro aukščio vazas, juk ranka dugno neįmanoma pasiekti? O kai tokio dydžio gaminys stovi ant žiedimo staklių, tai negi Radeckas ant kėdės pasilipęs žiedžia?

Danutė pasakojo, kad tėvas aukštąsias vazas žiesdavo savaip - nužiesdavo viršutinę ir apatinę dalis, o tada įgudusiais pirštais abi dalis sugebėdavo sujungti taip, kad - nė žymės.

Meistras nužiedžia gaminį, tada - dekoratoriaus eilė. B.Radecko vazų dekoras buvo išskirtinis - reljefiškas, motyvais, kurie anuomet keramikoje nebūdavo naudojami: įvairūs spygliukai, oželiai, išraityti ornamentai.

B.Radecko kūrinių dekoras tuomet buvo originalus ir jo gaminius visi atpažindavo ne tik iš formų, bet ir iš dekoro. Neįtikėtiną tuo metu dekorą kūrė savamokslė dekoratorė žmona Bronė Radeckienė (1926-2003).

„Mamos įrankiai buvo siūliukas, virvutė, pagaliukas... Rodos, tik padėlioja sūliuką, vienaip, kitaip, pabado su pagaliuku ir akyse gimsta lygus, gražus ornamentas. Nors buvo savamokslė, jokių dailės mokslų nebaigusi“, - prisiminė Danutė.

Puodžių karaliaus titulas B.Radeckui suteiktas 1979 metais. Ši karaliaus karūna turi priklausyti abiems, nes kūrinio nebūtų be vieno iš Radeckų. Be Broniaus nebūtų išskirtinės formos kūrinių, o be Bronės - išskirtinio dekoro.

„Jie abu buvo kaip vienas“, - tėvų gyvenimo istoriją apibūdina Danutė.

Broniaus tėviškės namai - netoli Kuršėnų autobusų stoties, Bronė - iš gretimo kaimo. Susipažino kaimo nibrėje (šokiuose) apsivedė ir rodos, kad pats Dievas norėjo, jog jie būtų pora, kad atsirastų nauja Lietuvos keramikos kryptis.

Kažkokią tik jiedviems žinomą paslaptį turėjo Radeckai, kad net ir pradėję nuo įprastų keramikos dirbinių ir nuvežę juos į turgų, kažkodėl sulaukdavo daugiau dėmesio nei kitų ąsočiai ir puodynės.

Kai vardas tapatinamas su miestu

B.Radeckas tapo trečiuoju Lietuvos puodžių karaliumi.

Pirmuoju puodžių karaliumi 1971 metais buvo paskelbtas jo mokytojas ir bičiulis Jonas Paulauskas (1902-1974).

Tada, gūdžiu sovietmečiu - 1971 metų birželio 19 dieną Šiauliuose vyko pirmoji Lietuvoje Amatų diena, kurioje buvo surengta keramikos dirbinių mugė, buvo demonstruojama, kaip lipdyti, žiesti, marginti molį, o kulminacija buvo puodžių puodžiaus - puodžių karaliaus rinkimai.

Būtent J.Paulauskas B.Radecką išsamiau supažindino su keramikos technologijomis. Antruoju puodžių karaliumi 1974 metais tapo pramoninės keramikos pradininkas Kuršėnuose Vladas Damkus.

Nors vis daugiau Kuršėnuose radosi kūrybingų ir darbščių puodžių, nešančių žinią apie keramiką ir savo dirbiniais, ir jų stilistika, tačiau darbingiausiu ir kūrybingiausiu B.Radecko gyvenimo tarpsniu jo vardas jau neretai tapdavo ir Kuršėnų miesto vizitine kortele.

Išpopuliarinęs keramikos vardą po Lietuvą B.Radeckas tapo ne tik miesto ambasadoriumi, bet ir keramikos patriarchu. Tai lėmė daug veiksnių.

1966 metais B.Radeckas buvo priimtas į Lietuvos tautodailininkų sąjungą. Savo kūrinius jis yra eksponavęs daugiau nei pusšimtyje tautodailės parodų.

2002 metais B.Radeckui suteiktas Kuršėnų miesto garbės piliečio vardas.

Jis įkūrė pirmąjį šalyje Keramikos muziejų, apie privačius muziejus sovietmečiu negalėjo būti nė kalbos. Muziejuje sukaupta per 550 eksponatų, jis yra perduotas Šiaulių rajono etninės kultūros ir tradicinių amatų centrui. Eksponatai, supakuoti dėžėse, laukia Kuršėnų dvaro pastato rekonstrukcijos.

B.Radeckui pavyko pasiekti, kad savo namuose jis galėtų sovietmečiu įsirengti keramikos cechą su degimo krosnimi - tai iš esmės buvo nuosavas verslas, kuris taip pat sovietmečiu buvo sunkiai įsivaizduojamas.

„Vaikai - debesėlis!“

Danutė mena, kaip ji lydėdavo tėvą į Vilnių, kai jis veždavo savo išskirtinius gaminius į Vilniaus dailės parduotuvę.

Žmonės laukdavo Radecko mašinos nuo išnaktų. Išskirtinio dydžio ir dekoro vazų tuomet reikėjo visiems: dovanoms - namams ir įstaigoms, ir net aukštos prabos kyšiams - būdavo ir taip, kad geriausias kyšis į ministeriją būdavo būtent B.Radecko vazos.

Danutė mena, kaip žmonės prašydavo tėvo gaminių, pykdavosi, kad ne visiems užtekdavo, o atvežus į Vilniaus dailės parduotuvę darbus dar turėdavo apžiūrėti meno taryba, kai pirkėjai jau „laužia“ parduotuvės duris.

„Nebuvo lengva mūsų vaikystė, nemanykit“, - šypsosi Danutė.

Tėvas žiedžia, mama dekoruoja, o gaminius džiovina saulė. Tik pasislepia saulė ir mama jau šaukia: „Vaikai, debesėlis!“. Jeigu ant nedegtų gaminių užlis lietus - triūsas perniek. Vaikai viską turi sunešti į pastogę.

Bet ne iš kiekvieno debesėlio būtinai būdavo lietus, todėl Danutė atsimena, kad jai, vaikui, jau gerokai buvo pabodusi frazė „Vaikai, debesėlis!“

Vyriausias Radeckų sūnus Bronius buvo ruošiamas tapti keramiku, bet dėl silpnos sveikatos taip neatsitiko ir mirė jis anksti. Danutė ir Edvardas pasirinko kitas profesijas.

Kodėl ne keramiką?

„Tai labai fiziškai sunkus darbas... Ne kiekvienam“, - sako Danutė.

Ji pasakoja, kad ne taip ir seniai atsirado molio pusfabrikačiai, visiškai paruošti keramikai. Danutė puikiai mena, kaip tėvas važiuodavo molio. Reikėdavo arklio, medinių strypų ir daug žmogiškos fizinės jėgos. Iškastas molis dar nebūdavo tinkamas keramikai. Jį reikėdavo iščiupinėti, išminkyti, iškedenti, išrankioti žoles, net ir mažiausius akmenukus, įvairias priemaišas, kad jis taptų švelnus ir vientisas.

Karštis, molinė raketa ir bendraautorė


Danutė su Jonu mena, kad tėvas buvo ypač darbštus, kūrė daug, su atsidavimu, išmone. Ne tik Broniaus ir Bronės dekoratyvios interjero vazos, siekiančios vos ne metrą aukščio, buvo įdomios ir stebinančios.

Jie kūrė ir servizus, vazeles gėlėms, niekur tada dar nematytus ažūrinius krepšelius, suvenyrinius indus su kaukių motyvais, rečiau - tradicinius ąsočius, lėkštes. Radeckai kūrė „brendinius“ indus anuomet garsiam Velnių malūno restoranui Šeduvoje - nuo mažiausios lėkštelės iki ąsočių - viskas buvo Radeckų.

B. Radeckas yra kūręs ir molinių kaukių, ir velniukų. O kai J. Gagarinas pirmą kartą pakilo į kosmosą, jis nulipdė iš molio ir raketą, kuri dar išliko ir bus eksponuojama jo vardo Keramikos muziejuje.

Bronius Radeckas, kai jau leido valdžia savo namų kieme pasistatė didžiulę krosnį. Krosnis talpindavo visą mėnesį kurtus kūrinius.

Apie 1000 laipsnių karštis užgrūdindavo ir išgrynindavo Radeckų kūrybą: jei kas ne taip - išsitrauki šukių kalną ir išveži į sąvartyną. Yra buvę ir taip. O kad taip neatsitiktų, B.Radeckas prie krosnies ir karščio, prie malkų ir gaminių išdėstymo neprileisdavo nieko.

Danutė su Jonu mena, kaip senasis, apsivilkęs storą vatinuką, apsimovęs storas vatines pirštines lįsdavo į krosnį: nebūdavo laiko laukti, kada krosnis visai atšals. Atvėsta iki nebepavojingos dirbiniams ribos ir lenda meistras į karštį, nes gaminių laukia pirkėjai, nes neapsakomai smalsu, ką su meistro kūryba padarė ugnis, kuri - visada ir visų keramikų bendraautorė.

Parengta pagal „Šiaulių kraštą“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (1)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • SPROGIMAS: penktadienio vakarą pėsčiųjų gatvėje Liono centre nugriaudėjo sprogimas.
  • PAJAMOS: išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, sausį-balandį valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 22,7 proc. (607,2 mln. eurų) daugiau nei 2018 m. tuo pačiu laikotarpiu.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Ar reikia įteisinti nelietuviškų raidžių rašybą pasuose?

balsuoti rezultatai

Ar bijote skraidyti lėktuvais?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

 +14 +16 C

  +14 +15 C

 

 +10 +12 C

+25 +27 C

 +20 +24 C

 

+19  +21 C

0-3 m/s

 0-4 m/s

 

 1-6 m/s

 

reklama
Ūkis
reklama
Sveikata ir grožis