Legenda ir tiesa apie Olegą Truchaną

Jis pasišovė knygoje išsamiai papasakoti Lietuvos žmonėms apie savo žymųjį kraštietį, kurį Tasmanijos salos ir Australijos žemyno gyventojai mena kaip nenuilstantį laukinės gamtos puoselėtoją, fotografą ir didelės širdies žmogų.

Vaistų nuo smalsumo nėra

Būdamas aistringas kelionių mėgėjas, Šiaulių universiteto Filosofijos ir antropologijos katedros lektorius J.Nekrašius, iš prigimties smalsus ir savo krašto istorija besidomintis žmogus, paprasčiausiai negalėjo nenuvykti ten, kur žinomi išeivio iš Lietuvos darbai. Jo vardu pavadinti kalnas Vakarų Australijoje ir kalva, taip pat retų augalų draustinis ir kt.

„O.Truchanas save laikė lietuviu, nors jo mama turėjo ukrainietės, o tėvas rusų tautybės kraujo, ir visur, kur jam teko gyventi, pabrėžė, kad yra lietuvis. Šis žmogus net atsisakė siūlomos Australijos pilietybės, o dokumentuose ir liko Lietuvos piliečiu. Jis vienintelis lietuvis, kurio portretas yra Australijos šlovės galerijoje, kurioje įamžinti iškiliausi žemyno tyrinėtojai, menininkai ir keliautojai. Tad kaip nepasidomėti šio žmogaus nuopelnais? Jo gyvenimo žygiai prasidėjo Šiauliuose, kur prabėgo vaikystė ir jaunystė. Olegas buvo pasipriešinimo sovietinei okupacijai dalyvis ir į užsienį pasitraukė tik dėl to, kad jam grėsė suėmimas, ir, ko gero, KGB rūsiai arba dar blogiau“.

Prieš kelerius metus per surengtą ekspediciją Australijos pietuose esančioje Tasmanijos saloje J.Nekrašius iš vyresnės kartos vietos gyventojų išgirdo ne vieną pasakojimą apie savo knygos herojų. Bet pirmiausia jis susipažino su Olego žmona Melva ir dukra Anita (O.Truchanas turėjo dvi dukras ir sūnų,- aut. past.), kurios 2000 metais lankėsi Šiauliuose, čia P.Višinskio bibliotekoje buvo surengtas prisiminimų apie šį plataus akiračio žmogų vakaras ir atidaryta spaudinių bei fotografijų paroda. Buvo demonstruojamos spalvotos skaidrės su O.Truchanovo įamžintais Tasmanijos vaizdais ir jo atminimui Australijoje sukurtas filmas „Olego dvasia“ („The Spirit of Olegas“). J.Nekrašius tuomet matė, kaip iš renginio skirstėsi žmonės dvasiškai pakylėti, paveikti keliautojo asmenybės, iš kurios verta pasimokyti meilės žemei ir jos turtams, juos tausoti bei gelbėti nuo išnykimo. Tada jam ir kilo mintis parašyti knygą.

„Prisiliesti prie šios asmenybės ir veiklos galėjau tik kitų žmonių padedamas. Be jų paramos tai padaryti būtų neįmanoma, nes karas išblaškė jo artimuosius, pažįstamus ir draugus po visą pasaulį. Kai rašiau knygą, atsiliepė daug O.Truchaną pažinojusių žmonių, bendramokslių ne tik iš Lietuvos, Australijos, bet ir Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados. Kai kuriuos jų prisiminimus įtraukiau į knygą. Tačiau daugiausia man padėjo šio žmogaus legendos žmona Melva, kurią jis surado Tasmanijoje ir vedė 1956 m., sesuo Nina Kantvilienė ir jos sūnus mokslų daktaras Gintaras Kantvilas, - pasakojo J.Nekrašius. - Viename iš man siųstų laiškų Melva rašė: „Jis nepaprastai rūpinosi Australijos gamta. Jam ypač buvo svarbu išsaugoti pirmapradę, civilizacijos dar nesužalotą gamtą. Tasmanijoje pirmiausia tyrinėjo tą salos dalį, kuri tebebuvo laukinė, daug kam nežinoma, neaprašyta. Ir fotografavo jis dažniausia laukinės gamtos kampelius“.

Ir dar, pasak Olego žmonos, jis labai ilgėjosi Lietuvos. Turėjo gražų balsą ir mėgo lietuviškas dainas, kurios jai pasirodė liūdnos. Tos dainos buvo apie mišką, atstumtą meilę, išsiskyrimą... „Olegas dar labai gražiai pasakodavo apie beržų giraites ir su meile prisimindavo jų grožį. Dabar galiu suprasti jo meilę Lietuvos žemei. Tai labai svarbu, norint apskritai suvokti, iš kur jis sėmėsi tos meilės žemei“.

Ledai pajudėjo ir Lietuvoje

Apie išeivį iš Lietuvos Tasmanijos tyrinėtoją ir fotografą O.Truchaną išsamiau rašyti pradėta tik atkūrus nepriklausomybę. Pasirodė vienas kitas straipsnis spaudoje. Šiaulių P.Višinskio biblioteką pasiekė išsami Makso Anguso knyga anglų kalba „Olego Truchano pasaulis“, o aplankiusios Lietuvą jo žmona Melva ir sesuo Nina pasirūpino ir tuo, kad pasiektų nuotraukos ir kita medžiaga.

Rėkyvos ežere jau dešimt metų kiekvieną vasarą rengiamos buriavimo regatos Olego Truchano taurei laimėti. 2003 metais buvo iškilmingai paminėtos šio žymaus žmogaus gimimo metinės ir pristatytas dar vienas dokumentinis filmas „Neištirtas kraštas“, pasakojantis apie O.Truchano ir jo mokinio fotografo Peterio Dombrovskio gyvenimą ir veiklą saugant gamtą. Prie ežero iškilo originalus tautodailininko Zenono Lažinsko sukurtas koplytstulpis tautiečio atminimui, studentai rašė referatus apie jo veiklą, o 2007 m. Šiaulių vakarinėje dalyje gatvė pavadinta jo vardu. Prie šios neeilinės asmenybės įamžinimo prisideda ir išsami gausiai nuotraukomis iliustruota „Minties“ leidyklos išleista knyga „Olegas Truchanas - Lietuvos ir Australijos legenda“. Jos autorius pats surengė kelias ekspedicijas O.Truchano keliais: 2005 metais - po Bavariją ir 2008 metų vasarį - į Tasmanijos salą.

J.Nekrašius pasidomėjo ir sudėjo į knygą viską, ką tik pavyko sužinoti apie O.Truchano gyvenimą Lietuvoje ir svetur. „Mane sužavėjo šio žmogaus išradingumas: jis, vienas geriausių jaunųjų Lietuvos buriuotojų, pasirodo, pats buvo pasigaminęs mažą buriavimo valtelę ir buriavimo roges. Beje, su savo paties pasidirbta kanoja jis plaukė ir srauniomis Tasmanijos upėmis, kurių vienoje, Gordono upėje, lygiai prieš 40 metų ir nuskendo“.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"