Jubiliejinį gimtadienį švenčianti aktorė D.Kazragytė: visos mano knygos - išpažintis

Šių metų rugsėjo 27-ąją jubiliejų švenčianti aktorė nusprendė palikti teatrą prieš beveik 14 metų, tačiau ryšio su juo nenutraukė. Šiuo metu D. Kazragytę galima matyti Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklyje T. Bernharto (T. Bernhardt) „Didvyrių aikštė“ ir Nacionalinio Kauno dramos teatro spektaklyje visai šeimai „Astrida“, kuriame ji įkūnija pačią Astridą Lindgren.

„Kaip aš patekau pas Krystianą Lupą, į jo statomą „Didvyrių aikštę“, - visa istorija. Man paskambino Kauno teatro vadovas Egidijus Stancikas ir įkalbinėjo eiti į atranką. Nuėjau. Atsimenu dalyvavo Audronis Liuga, Martynas Budraitis, režisieriaus iš Lenkijos asistentai - tokie išmanūs su kompiuteriais ir, žinoma, - pats režisierius Lupa. Budraičiui pasakiau, kad bijau, nenoriu ir einu namo. Neišėjau. Ir tam žilaplaukiui, savo bendraamžiui režisieriui pasakojau, kad teatras man - nelaisvė, katorga. Paėmė nedideliam, bet finale labai svarbiam vaidmeniui“, - savo patyrimą prisiminė publikos mylima aktorė.

Doloresa Kazragytė į teatrą atėjo 1967 metais ir juo gyveno trisdešimt šešerius metus. Ar tai pašaukimas? Be abejonės.

„Kaip kitaip pavadinsi Telšiuose užaugusios mergaitės norą šokti ir dainuoti nuo mažumės? Tai - labai aiški ir ryški it lėktuvo danguje nubrėžta linija - pašaukimas“, - pripažino aktorė.

Pirmuosius profesinius žingsnius ji žengė Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, o 1969-asiais įsiliejo į Kauno dramos teatro trupę. „Taip aistringai puoliau į teatrą, roles, taip stengiausi iš tų mažų ir nedidelių epizodų, kuriuose vaidindavau, išspausti maksimumą. Gal paskui dėl to pavargau, atėjo supratimas, kad nebenoriu. Sėdėti ir repeticijose, manant, kaip čia pataikyti, abejojant, ar režisierius tikrai gerai mane pasirinko... Todėl vos tik sulaukusi pensijos išėjau iš teatro“, - atviravo D. Kazragytė.

Pasak Nacionalinio Kauno dramos teatro atstovės Jolantos Garnytės - Jadkauskienės, šiame teatre aktorė išjaustai bei su jai būdinga didele precizika sukūrė ne vieną dešimtį vaidmenų. Tarp jų - Ramunę K. Sajos „Šventežeryje“, Ženią M. Rodino „Valentinas ir Valentina“, tetulą Rucą J. Drucės (J. Druce) „Mūsų jaunystės paukščiai“, Elžbietą J. Grušo „Barboroje Radvilaitėje“, Blanšą T. Viljamso (T. Williams) „Geismų tramvajuje“, Podukrą L. Pirandelo (L. Pirandello) „Šeši personažai ieško autoriaus“, Marę M. Unto „Svarbiausioji repeticija“, Augustę J. Grušo „Gintarinėje viloje“, Misis Benks P. Travers „Merėje Popins“, Teklę A. Strindbergo „Kreditoriuose“, Julianę Tesman H. Ibseno „Hedoje Gabler“ ir daugelį kitų. Talentinga, nepaprastai emocinga aktorė dirbo su režisieriais J. Vaitkumi, E. Nekrošiumi, J. Jurašu, G. Padegimu, G. Varnu.

Vėliau ji įsiliejo į Marijampolės teatro pastatymus, publiką džiugindama spektakliuose M. Normano (M. Norman) „Labanakt, mama“, J. Grušo „Eduardo Dargio nusikaltimas“, K. Higinso (C. Higgins), Dž. K. Kariero (J. C. Carrier) „Haroldas ir Modė“, H. Miulerio (H. Mueller) „Tyli naktis“.

Kūrybos biografijoje rašymas D. Kazragytei tapo aktorystės tęsiniu. „Visos mano knygos - išpažintis. Rašau apie pasaulį, sutiktus žmones, saulėlydžius, save. Sakyčiau, kad man rašymas - aktorystės tęsinys. Viską, ką sukaupi ir matai, naudoji aktorystei, o kai to nėra - rašai. Aš nesu rašytoja ir labai nemėgstu, kai mane taip pristato. Nes rašymas - tai mano santykis su pasauliu, istorija ir žmonėmis“, - prisipažino D. Kazragytė.

Skaitytojai jau pamilę autorę už autobiografinės eseistikos knygas „Tiltas be turėklų“ (1987 m.), „Gyvenimas prieš gyvenimą“ (1994 m.), „Kasdienybės rožinis“ (1999 m.), „Lengvi vienatvės atodūsiai“ (2007 m.), „Ramybės nerimas“ (2010 m.), „Raudoni sandaliukai“ (2012 m.), „Kasdienybės rožinis“ (2016 m., pakartotinis leidimas), „be pabaigos“ (2016 m.).

Naujausia jos knyga, pavadinimu „Švytintis rūkas“, kurią leidžia leidykla „Tyto alba“, knygynus turėtų pasiekti rugsėjo paskutinėmis dienomis.

Nacionalinio Kauno dramos teatro atstovės J. Garnytės - Jadkauskienės teigimu, žiūrovų mylima ir gerbiama aktorė jubiliejaus proga sulaukė ir oficialių sveikinimų. Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson atsiųstame padėkos rašte akcentavo D. Kazragytės ilgametę profesinę, kūrybinę veiklą bei lietuviško žodžio puoselėjimą. Kauno miesto savivaldybė už ypatingus nuopelnus Kaunui ir Lietuvos Respublikai aktorę pagerbia 3-iojo laipsnio Santakos garbės ženklu.

Jubiliejaus proga šalies vadovė pasveikino aktorę D. Kazragytę

Prezidentė Dalia Grybauskaitė nuoširdžiai pasveikino aktorę Doloresą Kazragytę garbingo jubiliejaus proga.

„Ilgamečiu darbu teatre ir kine Jūs pelnėte kolegų pagarbą, žiūrovų meilę ir pripažinimą. Esate apdovanota ir ypatingu talentu rašyti. Savo eseistikoje Jūs jautriai, šviesiai ir atvira širdimi perteikiate amžinąsias vertybes, apmąstote kūrybos prasmę, žmogaus gyvenimą ir paprastus kasdienybės stebuklus jame“, - rašoma Prezidentės sveikinime.

Šalies vadovės teigimu, 75-asis gimtadienis - graži proga padėkoti, kad neblėstančia ištikimybe teatrui ir publikai, įsimintinais vaidmenimis, įtaigia žodžio meistryste D. Kazragytė praturtina Lietuvos meną ir kultūrą.

Prezidentė aktorei palinkėjo įkvėpimo ir pilnatvės, nuoširdaus kūrybos gerbėjų dėmesio, stiprybės bei visokeriopos laimės.

Aktorė D. Kazragytė pirmuosius profesinius žingsnius žengė Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, o 1969-aisiais įsiliejo į Kauno dramos teatro trupę. Nacionaliniame Kauno dramos teatre D. Kazragytė sukūrė ne vieną dešimtį vaidmenų. Tarp jų - Ramunę Kazio Sajos „Šventežeryje“, Elžbietą Juozo Grušo „Barboroje Radvilaitėje“ ir Augustę J. Grušo „Gintarinėje viloje“, Julianę Tesman Henriko Ibseno „Hedoje Gabler“ ir daugelį kitų.

Kūrybos biografijoje rašymas D. Kazragytei tapo aktorystės tęsiniu. Skaitytojai jau pamilę autorę už autobiografinės eseistikos knygas „Tiltas be turėklų“ (1987 m.), „Gyvenimas prieš gyvenimą“ (1994 m.), „Kasdienybės rožinis“ (1999 m.), „Lengvi vienatvės atodūsiai“ (2007 m.), „Ramybės nerimas“ (2010 m.), „Raudoni sandaliukai“ (2012 m.), „Kasdienybės rožinis“ (2016 m., pakartotinis leidimas), „be pabaigos“ (2016 m.). Naujausia jos knyga, pavadinimu „Švytintis rūkas“, kurią leidžia leidykla „Tyto alba“, knygynus turėtų pasiekti rugsėjo paskutinėmis dienomis.