Ligoninės nebeteikia visų paslaugų

Todėl kai kurios jų nebeteikia net ir svarbių paslaugų, nes nenori įklimpti į skolas. Laimei, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) pripažino, kad tokia tvarka prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Tiesa, ne turiniu, o dėl procedūrinių pažeidimų.

„LVAT pripažino, kad sveikatos apsaugos ministro 2025 metų gegužės 9 dienos įsakymai prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Išplėstinė teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytus teisės aktų priėmimo procedūros pažeidimus ir jų poveikį teisėkūros procedūrai, nusprendė, kad padaryti norminių teisės aktų priėmimo procedūros pažeidimai dėl netinkamos teisės aktų projektų derinimo procedūros ir neatlikto numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo vertintini kaip esminiai teisėkūros procedūros pažeidimai", - teigiama LVAT pranešime.

Teismas nustatė, kad ministrė turėjo teisę reguliuoti sveikatos paslaugų apmokėjimą, tačiau problema kilo ne dėl įgaliojimų, o dėl to, kaip sprendimai buvo priimti. Pasak teismo, projektams derinti buvo skirta tik 5 darbo dienos, nors privalomas terminas yra bent 10 dienų. Be to, projektai turėjo būti skelbiami ir derinami per Teisės aktų informacinę sistemą, tačiau tai nebuvo tinkamai padaryta. Argumentai, kad apie pakeitimus buvo diskutuota Nacionalinėje bendradarbiavimo platformoje ar Seimo sveikatos reikalų komitete, pripažinti nereikšmingais. Ir dar įsigaliojo atgaline data.

Į teismą dėl minėtų įsakymų kreipėsi konservatorių bei Liberalų sąjūdžio partijos. Pastarosios pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen socialiniame tinkle „Facebook" net teigė, kad frakcija kels klausimą dėl nepasitikėjimo ministre.

„Nuo pat pirmos dienos buvome teisūs, sakydami, kad reforma daroma kreivai ir kad ji nei eiles sumažins, nei gydytojų trūkumą spręs. O bus priešingai: mažės paslaugų prieinamumas, negana to, ir korupcijos rizikos augs.

Po teismo sprendimo kyla visiškai pagrįstas klausimas, ar tokius įsakymus kurpusi ir pasirašinėjusi ministrė M.Jakubauskienė gali toliau eiti ministrės pareigas. Kelsime klausimą dėl nepasitikėjimo ja", - rašė liberalų lyderė.

M.Jakubauskienė po teismo sprendimo žurnalistams sakė, kad pasirašyti įsakymus atgaline data buvo normali praktika jau ilgą laiką.

„Įsakymų pasirašymas yra darbo rutina. Visi prieš mane dirbę ministrai kiekvienais metais pasirašydavo tokio pobūdžio įsakymus. Balandžio-gegužės viduryje pasirašydavo dokumentą, kuris būdavo taikomas nuo pavyzdžiui, balandžio 1-os dienos. Tai ta praktika buvo taikoma visų iki manęs dirbusių ministrų kiekvienais metais", - žurnalistams teigė ji.

„Lauksime teismo sprendimo, įžvalgų ir komentarų, kaip mums pagerinti tą praktiką. O dokumentai ir atbuline tvarka taikomas sutarčių apmokėjimo koregavimas buvo įprastinė daugybę metų Lietuvoje galiojusi praktika, kurią taikė visi iki manęs dirbę ministrai", - pridūrė ji.

Paklausta, ar ligoninės sulauks mažesnio finansavimo dėl ne pagal sutartis vykdytų paslaugų, ji patikino, kad ligoninės gaus visus numatytus pinigus.

Opozicijos atstovai LVAT prašė įvertinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų suskirstymą į penkias grupes, kurių kiekvienai nustatytas skirtingas viršsutartinių paslaugų apmokėjimo lygis.

Anot jų, dienos stacionaro ir dienos chirurgijos paslaugas perkėlus į žemesnio prioriteto paslaugų grupę, mažės jų prieinamumas pacientams. Į dar žemesnę prioritetinę grupę priskyrus brangius tyrimus ir procedūras - kompiuterinę tomografiją ir magnetinio rezonanso tomografiją, anot jų, gydymo įstaigos jų galės suteikti mažiau, o pacientams tai reikš ilgesnes eiles.

Komentuoja Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita SEJONIENĖ:

„Aišku, įstatymus pažeidinėti nėra gerai, bet labiausiai kreipėmės ne dėl to, o dėl įsakymo turinio. Kadangi buvo pažeistos pacientų teisės gauti paslaugas jiems prieinamoje įstaigoje kuo įmanoma greičiau ir kuo arčiau gyvenamosios vietos", - „Vakaro žinioms" dėstė viena iš kreipimosi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą iniciatorių J.Sejonienė.

Pasak jos, gydymo įstaigos su VLK metams sudaro sutartis tam tikram paslaugų kiekiui.

„Tačiau įstaigos tų paslaugų paprastai suteikia daugiau, nei numatyta sutartyje. Nes yra poreikis. Pacientai juk neina tirtis ar gydytis dėl to, jog jiems tai yra malonu. Iki šiol už viršsutartines paslaugas būdavo apmokama 100 proc. Kitaip tariant, jei buvo susitarta, kad įstaiga suteiks 1000 paslaugų, tačiau, įvykdžius šią kvotą, būdavo suteikiama papildomų paslaugų, iš VLK už jų suteikimą būdavo gaunamas finansavimas, padengiantis 100 proc. išlaidų. Tačiau ministrės įsakymu buvo numatyta, kad nuo balandžio nebe už visas viršsutartines paslaugas padengiamos visos išlaidos.

Žmonės juk savo noru neina į stacionarą. Tačiau už stacionaro paslaugų viršijimą dabar padengiama tik 30 proc. išlaidų. Už dienos chirurgiją, nors tai yra tikrai efektyvi paslauga - tik 70 proc., už brangiuosius tyrimus - kompiuterinę tomografiją, magnetinį rezonansą - 70 proc.

Žodžiu, nustatyta, kad už paslaugas, kurių žmogui tikrai reikia, bet yra viršytos kvotos, VLK nesumokės visos kainos. Nors iki ministrės įsakymo sumokėdavo. Iš esmės įstaigos yra verčiamos nebeteikti paslaugų, nes įklimps į skolas, o gyventojai verčiami važiuoti į kitą rajoną, kitą įstaigą, kuri dar tų kvotų neviršijo. Kad gautų tas paslaugas", - dėstė politikė.

J.Sejonienė paaiškino, kad, po teismo sprendimo, VLK visoms gydymo įstaigoms iki liepos turės primokėti už paslaugas, už kurias buvo sumokėjusi mažiau. Taip pat Sveikatos apsaugos ministerija turės patobulinti ministrės įsakymu patvirtintą naująją tvarką.

„Tikėkimės, tobulins vadovaudamasi protingumo kriterijumi, juolab kad privalės derinti su socialiniais partneriais. Suprantu, kad VLK biudžetas nėra beribis, bet pirmiausiai reikia žiūrėti gyventojų interesų. O dabar paslaugos pagal prioritetus suskirstytos į 5 grupes.

Pavyzdžiui, už dializę mokama visa kaina ir už sutartines, ir už viršsutartines paslaugas. Tuo metu už žemesnių prioritetinių grupių viršsutartines paslaugas mokama ir 70, ir tik 30 proc. Kitaip tariant, įstaigos, kadangi sergantį vis tiek turi guldyti, priverstos, atsiprašau už išsireiškimą, klientą „futbolinti" į kitą įstaigą, kuri nėra viršijusi kvotų.

Negana to, nors sutartys dėl paslaugų kiekio sudaromos metams, gydymo įstaigos dabar turi atsiskaityti kas ketvirtį. Jei per ketvirtį viršijama kvota, už paslaugas gaunamas mažesnis apmokėjimas, nors anksčiau būdavo atsiskaitoma kartą per metus, vėliau - kartą per pusmetį. Kitaip tariant, dabar net vasarą, jei viršijama kvota, už paslaugas gaunamas mažesnis finansavimas.

Bazinės sveikatos priežiūros paslaugos turi būti prioritetas. Aišku, dalis pacientų gali už jas susimokėti. Neabejoju, kad dalis jų ir yra priversti eiti į privačias gydymo įstaigas ir susimokėti visą kainą", - reziumavo J.Sejonienė.