Ligonines į skolas stumia politikai

Jei priimamas sprendimas kelti algas biudžetininkams ar mažinti atlygį gydymo įstaigoms už suteiktas paslaugas, jos verčiamos lįsti į skolas. Arba nebepriiminėti visų ligonių. Kurios priiminėja, klimpsta į skolas.

Seimo Sveikatos reikalų komitete pristatytos Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) organizuoto audito Santaros klinikose išvados, kuriose nustatyta, jog 2025 metų pirmąjį ketvirtį 70 proc. klinikų centrų veikla buvo nuostolinga, o tai lėmė atlyginimų didinimas, nuostolingų, bet reikalingų paslaugų, tokių kaip pagalba vaikams ir gimdyvėms, teikimas.

„Pasižiūrėję, kas turėjo įtakos finansiniams rezultatams, padarėme išvadą, kad pirmojo ketvirčio neigiamą veiklos rezultatą įtakojo keli veiksniai. Įsipareigojimai, atsiradę dėl šakos kolektyvinės sutarties įgyvendinimo nuostatų, iš esmės padidino darbdavio įsipareigojimus darbuotojams. Buvo nepakankamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo pajamų indeksavimas, buvo teikiamos - nuostolingos, bet kritiškai reikalingos paslaugos", - komiteto posėdyje pristatydama audito rezultatus sakė SAM Centralizuoto vidaus audito skyriaus vedėja Violeta Pamerneckienė.

Anot Santaros klinikų generalinio direktoriaus Tomo Jovaišos, audito metu sisteminių pažeidimų nenustatyta, o pateiktos rekomendacijos patvirtino, kad finansiniai sunkumai yra nulemti ne pavienių sprendimų, o visai sveikatos sistemai būdingų struktūrinių disproporcijų.

T.Jovaiša akcentavo, kad didžiausias klinikas ribojantis dėmuo - Valstybinės ligonių kasos paslaugų teikimo apimtys.

„Šiais metais mes jas viršijome 7 milijonais eurų, nors galime paslaugų teikti daugiau, galime konsultuoti daugiau ir norėtumėme tą daryti", - nurodė jis.

Santaros klinikų finansinėje ataskaitoje nurodoma, kad įstaigos pirmųjų trijų pernykščių metų ketvirčių veiklos rezultatas - maždaug 14 mln. eurų deficitas.

„Vakaro žinios" pasidomėjo, kaip sekėsi kitoms didžiųjų miestų ligoninėms.

Štai Kauno klinikų finansinėje ataskaitoje nurodoma, kad pernykščių pirmų trijų ketvirčių veiklos rezultatas - 6,17 mln. eurų perviršis, Klaipėdos universitetinės ligoninės deficitas - apie 5 mln. eurų, Respublikinės Šiaulių ligoninės deficitas - 5,9 mln. eurų, o Respublikinė Panevėžio ligoninė pasiekė 1,4 mln. eurų perviršį.

Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidento Kęstučio Štaro pasiteiravome, kodėl vienos gydymo įstaigos dirba pelningai, o kitos nuostolingai, nors paslaugas teikia už vienodus įkainius.

Anot jo, kiekvienos gydymo įstaigos atvejis yra unikalus, tačiau kelias bendras tendencijas galima įžvelgti.

Pasak jo, pagrindinė tendencija - dėl pernai gegužę sveikatos apsaugos ministrės Marijos Jakubauskienės pasirašyto įsakymo daug įstaigų priverstos nebeteikti visų paslaugų arba teikti jas nuostolingai.

Mat, kaip „Vakaro žinios" jau yra rašiusios, gydymo įstaigos gauna daug mažesnį finansavimą už paslaugas, jei jų kiekis viršija numatytas sutartyje su Valstybine ligonių kasa.

Iki tol ir už viršsutartines paslaugas būdavo apmokama 100 proc. Tačiau už stacionaro paslaugų viršijimą dabar padengiama tik 30 proc. išlaidų. Už dienos chirurgiją - tik 70 proc., už brangiuosius tyrimus - kompiuterinę tomografiją, magnetinį rezonansą - 70 proc. ir pan.

Laimei, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažino, kad tokia tvarka prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Tiesa, ir po šio teismo sprendimo gydymo įstaigos negavo nesumokėtų pinigų.

„Dabar kai kurios ligoninės paslaugas riboja - arba siūlo pacientui kreiptis į kitą įstaigą, arba paslaugų suteikimą, pacientų vizitus pernai perkėlė į 2026-uosius. Ir taip neįklimpo į dar didesnes skolas. Taip, pavyzdžiui, pasielgė mūsų sąjungai priklausanti Kretingos ligoninė.

Pernai metų pradžioje visų įstaigų vadovai susiplanavo biudžetus preliminariai pagal 2024 m. apimtis. O tada gegužę išeina ministrės įsakymas, kad už virškvotines paslaugas bus 100 proc. apmokėta tik už pirmąjį pusmetį. O ligoninių vadovai buvo susiplanavę, kad ir antrąjį pusmetį bus apmokama, tačiau įsakymas įsigaliojo atgal. Visada sumokėdavo 100 proc. už visas be išimties viršsutartines paslaugas", - konstatavo K.Štaras.

Tai iš kur tada ir anksčiau atsirasdavo nuostoliai, jei visos paslaugos būdavo teisingai apmokamos?

„Priklauso ir nuo įstaigos vadovų. Vieni iš anksto įvertina galimas rizikas ir planuoja atsargiau. Tačiau labiausiai bėdos pridaro netikėti politikų sprendimai, kurių negali nuspėti. Kad ir minėtas ministrės įsakymas. Arba, pavyzdžiui, priimamas sprendimas didinti algas, o buvo suplanuota algoms skirti tiek pat pinigų kaip praėjusiais metais. Arba vyrauja šalta žiema, todėl neplanuotai už komunalines paslaugas reikia mokėti daugiau. O tokios įstaigoms, kaip Santaros klinikos, dirbti nenuostolingai sunku ir dėl to, kad ji teikia daug paslaugų, kurių neteikia kitos įstaigos, todėl ligoniai plaukia pas juos, o kai kurios paslaugos - nuostolingos", - teigė K.Štaras.

Jo vadovaujama sąjunga kartu su Lietuvos savivaldybių asociacija kreipėsi į Vyriausybę, kad būtų 100 proc. apmokėtos ir 2025 m. antrąjį pusmetį suteiktos virškvotinės paslaugos.