Garsiausia lietuvių kilmės mokslininkė

Ketvirtadienį Seimo plenarinį posėdį parlamento pirmininkas Juozas Olekas pradėjo netradiciškai.

„Pradėsime posėdį atsisveikindami su iškilia asmenybe - profesore B.Galdikas. Profesorė buvo žmogus, kurio gyvenimas peržengė valstybių, kontinentų ir net profesijų ribas. B.Galdikas savo darbu, atkaklumu tapo pasaulinio lygio mokslininke, pirmąja, kuri nuosekliai tyrinėjo orangutanus ir atvėrė mums visiškai naują supratimą apie vieną artimiausių žmogui gyvybės formų. Jos vardas šiandien minimas greta didžiausių pasaulio antropologų, o jos darbai prisidėjo ne tik prie mokslo, bet ir prie visos žmonijos santykio su gamta keitimo.

Ne mažiau svarbu ir tai, kad B.Galdikas visada liko artima Lietuvai. Ji dalinosi savo žiniomis su mūsų studentais, padėjo auginti jaunąją mokslininkų kartą. Tai buvo žmogus, kuris ne tik tyrinėjo pasaulį, bet ir kūrė ryšį tarp Lietuvos ir pasaulio. Jos gyvenimas yra įrodymas, kad didžiausi moksliniai laimėjimai eina drauge su meile ir pagarba savo šaknims.

Atsisveikindami su šia išskirtine asmenybe, užverčiame labai svarbų lapą, tačiau jos indėlis, jos darbai ir idėjos gyvuos amžinai", - kalbėjo J.Olekas, paprašęs pagerbti B.Galdikas atminimą tylos minute.

Tada pasisakė parlamentarė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė:

„Tikrai nėra dažna, kad Seime taikytume tokį pagarbos ir atminimo ženklą, tačiau profesorė B.Galdikas buvo neeilinė asmenybė, neeilinė mokslininkė, drįstu sakyti, garsiausia lietuvių kilmės mokslininkė. Tad norisi darsyk prisiminti jos indėlį į mokslą ir aplinkosaugą. Ji paliko pasaulį daugiau žinantį ir suprantantį.

Gimė 1946 m. gegužės 10 d. Vokietijoje, pabėgėlių stovykloje. Tėvai - Antanas ir Filomena Galdikai. Vėliau šeima emigravo į Kanadą. Skirtinguose JAV universitetuose studijavo psichologiją, zoologiją, antropologiją. 25-erių išvyko į Indoneziją, Borneo salą, kur įkūrė Camp Leakey, vieną iš svarbiausių primatologijos centrų pasaulyje. Buvo viena iš trijų (trys skirtingų primatų rūšių mokslininkės), drauge su Dž. Gudal, D. Fosi. Didžiausias jos indėlis, aišku, orangutanų pažinimas. Iki jos tyrimų apie juos buvo žinoma labai mažai. Ilgalaikis lauko tyrimas - vienas ilgiausių biologinių tyrimų istorijoje. Gamtosauga - prisidėjo prie Tandžungputingo nacionalinio parko įtvirtinimo, visuomenės švietimas. B. Galdikas tyrimai laikomi ilgiausiais vieno mokslininko vykdytais laukinių žinduolių tyrimais pasaulyje. Tai neabejotinai pareikalavo daug jėgų. Tai tęsėsi 50 metų.

„Aš neatvykau į Borneo gelbėti orangutanų, aš atvykau jų pažinti. Bet kai juos pažinau, nebegalėjau jų neginti." Jos viso gyvenimo darbas - išsaugoti atogrąžų miškus, seniausius pasaulyje, taip išsaugoti ir ginti biologinę įvairovę. Kaip ji sakė: „Mes saugome gamtą ne dėl jos, mes saugome ją dėl savęs."

Birutė didžiavosi savo lietuviška kilme. Ji sakė: „Mano tėvai buvo lietuviai, patriotai. Mano tėvas, net gyvendamas JAV, priklausė Šaulių sąjungai. Šeštadieniais aš lankiau lietuvišką mokyklą, sekmadieniais meldėmės lietuvių bažnyčioje. Aš gavau tvirtus lietuviškus pagrindus. Jų dalis yra meilė gamtai."

Viešėdama Lietuvoje vis kartojo, kad jos meilė gamtai tokia stipri dėl to, kad yra lietuvė.

Paskutiniais dešimtmečiais periodiškai atvykdavo į Lietuvą, bendravo su kolegomis, studentais, aplinkosaugininkais.

Vienas iš jų, Ž. Morkvėnas, apie Birutę taip sako: „Šiandien kaip rūšis mes tapome truputį labiau blogesni, truputį labiau egoistai ir gal netgi parazitai, nes netekome žmogaus, kuris atsvėrė daugelio mūsų egoizmą, netekome žmogaus, turėjusio gilią empatiją kitoms šalia gyvenančios rūšims, žmogaus, kuris taip nuoširdžiai stengėsi užčiuopti savo lietuvišką tapatybę ir įleisti čia savo šaknis

Baigiant - švelni, empatiška ir labai tvirta, taip pamenu ją iš mūsų susitikimo. B. Galdikas turėjo labai aiškią misiją - išsaugoti, ką gamta mums duoda.

Apie jos padorumą ir principingumą pailiustruosiu tokiu faktu, kurį man priminė Sengirės fondo vadovas M. Survila. Ją buvo pagrobę miškakirčiai ir laikė pistoletą prie galvos tam, kad nebetęstų savo veiklos. Kaip Birutė sakė, nenušovė tik todėl, kad turėjo naujagimį namie. Kai grobikai paleido, ji tęsė savo darbus. Tai yra drąsa ir tikėjimas. Laimė, kai žmogus turi savy tokias savybes, skirtas gėriui ir teisybei. Jos gyvenimas ir pasirinkimai aktualu kiekvienam. Prisiminkime Birutę, domėkimės jos veikla ir didžiuokimės jos darbais. Ačiū jums, Birute."