Cholesterolio perteklių gali parodyti žmogaus akys

Organizme padidėjusiu cholesterolio kiekiu skundžiasi ne tik vyresnio amžiaus ar antsvorio turintys žmonės, bet ir liekni, jauni. To priežastys gali būti įvairios - nuo genetikos iki nuolatinio streso. Ką daryti? Klausėme profesorių.

Per riebi mityba

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto direktorius prof. dr. Rimantas STUKAS aiškina, kad cholesterolio perteklius dažniausiai susijęs su netinkama, per riebia mityba.

„Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos skaičiavimus, 80 proc. širdies ir kraujagyslių ligų galima išvengti, jei žmonės maitintųsi sveikai, turėtų pakankamą fizinį aktyvumą, nestresuotų daug, neturėtų žalingų įpročių", - teigė profesorius. Pasak R.Stuko, cholesterolį didina gyvūninės kilmės maistas, nes jis turi daug sočiųjų riebalų. Jeigu žmogus persivalgo, kitaip sakant, gauna labai daug kalorijų, cholesterolio kiekis irgi didėja.

Riebų maistą galime matyti plika akimi, kad ir lašinius, sviestą, spirgučius, riebius padažus, bet kartais net nesusimąstome, kad produktas gali būti labai riebus, kad ir paštetas. Visi labai vertiname vištieną, ypač krūtinėlę, tačiau jei ją kepsime ir valgysime su apskrudusia odele, irgi gausime daug cholesterolio. Todėl R.Stukas pataria apskrudusią odelę nuimti, kad ir kaip gardžiai ji atrodytų.

Yra diskusijų, kad net kava didina cholesterolio kiekį, tačiau profesorius tikina, kad kavos žmonės tiek neišgeria, kad galėtume kalbėti apie reikšmingą jos įtaką cholesterolio kiekiui organizme.

Reikia valgyti paprastai

Jei jau turite didesnį cholesterolio kiekį, žiūrėkite, ką valgote. Sveikatai palanku vartoti daug daržovių, skaidulinių medžiagų, kviečių sėlenų, rupaus malimo kepinių, duonos su grūdais, pravartu rinktis rupių kruopų košes, grikius, avižas. R.Stukas ypač giria šakniavaisines daržoves, ropes, morkas, labai naudinga valgyti raugintus kopūstus.

„Skaidulinių medžiagų Lietuvos gyventojai gauna maždaug pusę rekomenduojamo kiekio. Jei jų bus pakankamas kiekis, mažės cholesterolio, - aiškino jis. - Be to, žarnyne gyvena gerosios bakterijos, nuo kurių gyvybinės veiklos priklauso daug mūsų sveikatos veiksnių. Jei gerųjų bakterijų gyvybinė veikla gera ir jų pakanka, tai irgi mažina cholesterolio koncentraciją."

Profesorius atkreipia dėmesį į omega-3 polinesočiųjų rūgščių svarbą kovojant su per didele cholesterolio koncentracija kraujyje. Lietuviai valgo per mažai žuvies, todėl derėtų vartoti žuvų taukus.

„Beje, susireguliuoti mitybą nėra brangu, juk sveikatai palankūs produktai yra paprasti ir nebrangūs. Bet dabar visi nori ko nors mandro. Gal ir visai smagu suvalgyti įdomių patiekalų. Vis dėlto kai kalbame apie kasdienę mitybą - ne proginę - valgyti reikia paprastai, - kalbėjo R.Stukas. - Tiesa, tarpukario Lietuvoje nebuvo cholesterolio problemos, nors žmonės valgė riebiai. Bet jie sunkiai dirbo, buvo labai fiziškai aktyvūs ir valgė labai daug daržovių. Raugdavo statinėmis kopūstus. Tik daug vėliau atsirado daug perdirbto maisto, žmonių fizinis aktyvumas sumažėjo. Ir atsirado problemų."

Venkite streso

Jauni žmonės dažnai nustemba sužinoję, kad turi padidėjusį cholesterolį, sako, nevalgo riebiai, nerūko ir še tau... VU Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto direktorius R.Stukas paaiškino, kad pernelyg didelis cholesterolio kiekis gali būti ir dėl nuolat patiriamo streso.

„Stresas didina laisvųjų radikalų gamybą organizme. Laisviesiems radikalams trūksta vieno elektrono ir jie tada atakuoja sveikąsias ląsteles - ypač kraujagyslių vidines sieneles - kad pasiimtų trūkstamą elektroną, ir taip pažeidžia. Žinoma, tie pažeidimai labai maži, bet toje vietoje jau atsiranda sąlygos labiau kauptis cholesteroliui, - įdomų faktą atskleidė R.Stukas. - Pasistenkite nesinervinti, juk sakoma, kad visos ligos nuo nervų."

Kalbant apie įdomius faktus, kad žmogus turi cholesterolio perteklių, galime įtarti pažvelgę į jo akis. Profesorius aiškina, kad jei apie akies rainelę matyti baltas žiedas, tai akivaizdus požymis, kad cholesterolio koncentracija kraujyje yra padidėjusi.

„Taip pat gali būti ant vokų po oda tarsi tokie geltoni grūdeliai, atrodo kaip sankaupos, tai irgi signalas, kad jau cholesterolio koncentracija kraujyje yra labai didelė. Tokių sankaupų galima pamatyti ant krumplių, ant čiurnų. Vis dėlto tai dažniau būna genetinės kilmės požymiai. Pamačius tokius požymius, kreipkitės į gydytoją", - patarė R.Stukas ir pridūrė, kad jeigu žmogus valgo labai daug daržovių, vaisių, tuomet jis gauna daug antioksidantų. Ir cholesterolis nesikaupia kraujagyslėse, bet atsideda į poodinį riebalinį audinį, žinoma, tai irgi nėra gerai. Bet mažesnė blogybė.

Interviu suLietuvos bendrosios praktikos/šeimos gydytojų asociacijos prezidentu prof. Juliumi KALIBATU:

- Ką paprastas žmogus turėtų žinoti apie cholesterolį.

- Cholesterolis žmogaus organizmui yra reikalingas. Jis įeina į ląstelių membranų sudėtį, be jo net ląstelių neturėtume. Tulžies rūgščių sintezei cholesterolis svarbus. Ir tam tikriems hormonams, estrogenui, testosteronui ir pagaliau vitaminui D. Problema atsiranda tada, kai mažo tankio (MTL) cholesterolio, vadinamojo blogojo cholesterolio, yra daug, o didelio tankio (DTL), gerojo cholesterolio, yra per mažai.

Mažo tankio blogasis cholesterolis linkęs nusėsti kraujagyslių sienelėse ir palaipsniui prasideda kraujagyslių sienelių užkimšimo procesas. Kai aukštas cholesterolis, tada infarkto, insulto rizika didėja.

- Ką rodo pasauliniai tyrimai?

- Pasaulyje yra daryta daugybė tyrimų. Vienas rimtesnių - ištirta daugiau nei 100 tūkst. pacientų, jie stebėti ilgą laiką ir įrodyta, kad kai padidėjęs cholesterolis, bendro mirtingumo rizika padidėja 19 proc.; infarkto rizika padidėja 18 proc.; insulto rizika - 17 proc. Australijos mokslininkai irgi ištyrė daug žmonių, tiesa, jie tyrė visai kitu aspektu, žiūrėjo, koks ryšys tarp demencijos ir aukšto cholesterolio. Pasirodo, kai aukštas cholesterolis, demencijos (silpnaprotystės) rizika padidėja net 60 proc.! Šiuo metu manoma, kad cholesterolis yra viena iš pagrindinių demencijos priežasčių.

Padidėjęs cholesterolis yra pasaulinė problema. 54 proc. žmonių Europoje turi padidėjusį cholesterolio lygį. Štai Viduržemio jūros regione šis skaičius 38 proc., o Afrikoje, kur didelis skurdas, atitinkamai 23 proc. Mitybos faktorius yra labai svarbus.

- Žmogui nustatytas didesnis cholesterolio kiekis? Ką daryti?

- Nepulkite prie vaistų, statinų. Statinai yra vaistai, kurie turi tam tikrą riziką ir juos reikia vartoti tada, kai jau yra rimtos indikacijos. Bandykite cholesterolį sureguliuoti pradėdami gyventi sveikai, daugiau vaikščiokite, sportuokite, maitinkitės, kaip pataria gydytojai.

Dalyvaukite prevencinėse sveikatos patikros programose, tada ir diagnostika būna ankstyva. Gaila, kad 50 proc. žmonių, kviečiamų dalyvauti prevencinėse programose, jose nedalyvauja. O juk šių programų metu ir nustatomas cholesterolis, gliukozės kiekis, padaroma elektrokardiograma, įvertinama širdies būklė. Pirminėse stadijose ligos išgydomos ir išvengtume infarktų, insultų... Tikrinimai nemokami.

- Jei žmogus valgė riebiai, matyt, jis neturėtų per dieną apsispręsti iš esmės keisti mitybą ir valgyti tik daržoves.

- Nuo kitos dienos radikaliai mitybos nereikia keisti. Veskite dienyną, kiek suvalgote per dieną. Reikia realiai fiksuoti savo aktyvumą, kiek kilometrų per dieną nuėjote, ką valgėte per dieną ir po truputį keiskite savo mitybos įpročius.

Žmogus palaipsniui turi mažinti raudonos mėsos kiekį, sviesto, margarino, atsisakyti greito maisto, bet tą daryti žingsnis po žingsnio. Kad nebūtų didelio psichologinio streso organizmui. Didelis akstinas, kai padaromi tyrimai ir žmogus pamato, kad cholesterolis sumažėjo. Atsiranda noras toliau sveikai gyventi. Kontrolė, palaipsninis ėjimas link sveiko gyvenimo būdo yra svarbu. Stenkitės patys dėl savo sveikatos, nes kiekvienas atsako už save. Mylėkime save ir gyvensime ilgiau.

 Informacija

Sveiko žmogaus bendro cholesterolio kiekis yra ne daugiau nei 5,2 mmol/l, tai yra norma. MTL cholesterolio norma < 2,6 mmol/l. Dar yra gerasis cholesterolis (DTL - didelio tankio lipoproteinai), jo norma vyrams yra > 1 mmol/l, moterims > 1,2 mmol/l, trigliceridų norma < 1,7 mmol/l.