Sveikatą patikėkite gydytojui, o ne madoms

Gydytojai akcentuoja: puiku, kai žmonės rūpinasi savo sveikata, vis dėlto nereikėtų užsiimti savigyda ir nebijoti pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju. Kalbamės su Kauno klinikos „Antalgija" šeimos gydytoja Kristina LEBEDEVAITE.

- Baigiantis žiemai dažnas skundžiamės energijos stoka, prasta nuotaika, o ką pastebi šeimos gydytojai?

- Prieš kelias savaites socialiniuose tinkluose inicijavau apklausą, kokius simptomus pastaruoju metu patiria žmonės, dėl ko šiuo metu labiausiai skundžiasi. Iš tiesų, šiuo metu žmonės akcentuoja energijos stoką, depresiškumo jausmą, nuovargį. Pacientai konsultacijose tą labai dažnai išsako.

Pastebime, kad savijauta dažniau skundžiamasi pasibaigus didžiosioms metų šventėms. Vardijama, kad sumažėjo darbingumas, sunku susikaupti, nuolatinis mieguistumo jausmas. Žinoma, tokią savijautą lemia metų laikas, orai. Vis tiek esame gamtos dalis, esame „gyvūnai" ir reaguojame į daug faktorių. Perėjimas iš žiemos į pavasarį yra lūžis.

- Po žiemos imunitetas gali būti nusilpęs?

- Kalbant mediciniškai, imunodeficitai nepriklauso nuo sezono, juos tiria gydytojai imunologai, paskui skiria specialų gydymą. Jeigu kalbame apie gana sveikus žmones, žinoma, neatmeskime fakto, kad žiemą daugiau laiko praleidome uždarose patalpose, buvo mažiau gryno oro, galbūt dar sirgome infekcinėmis ligomis.

Valgėme kaloringesnį maistą, nes visgi esame šiauriečiai, kaupiame „poodinį riebalą", tai - termoizoliacinė medžiaga, padedanti nesušalti. Natūralu, kad žiemą esame lėtesni, sėslesni nei būname pavasarį, vasarą.

- Ar dažnai pacientams tenka sakyti: iki geros savijautos jums trūksta tik geresnės mitybos ir daugiau judėjimo.

- Labai lengva patarinėti (šypsosi). Suprantu, reikia nemažai pastangų. Daugumai tas lūžis būna nuo naujų metų, nuo pirmadienio ir panašiai. Konsultuodama, ypač vyresnius asmenis, turinčius lėtinių ligų, akcentuoju mitybos pokyčius, nes tai irgi turi būti įtraukta į gydymo planą.

Žinoma, yra tokių, kurie nori stebuklingos tabletės, kad nieko nekeitus viskas susitvarkytų. Vien vaistai negali visko išspręsti.

Yra žmonių, kurie atėję sako, aš noriu kažką keisti, pasakykite, kaip tą taisyklingai padaryti, nenoriu užsiimti saviveikla. Tuomet įsivertinu kraujo rodiklius, gretutines ligas, kūno sudėjimą, kitaip sakant, apsitariame viską, ką galime, ką reikėtų keisti. Viskas prasideda nuo mažų patarimų, nes žmonės ir taip sunkiai dirba, rūpinasi šeima ir pan.

Na, pavyzdžiui, išsikeliamas tikslas nueiti 1000 žingsnelių toliau nei praėjusią savaitę. Ir tikslai po truputį pasiekiami.

- Pavasariui atėjus žmonės griebiasi įvairių vitaminų. Ką čia žinoti?

- Pavyzdžiui, vitaminas D, jį galime pasitikrinti iš kraujo, dažnai randame jo stoką, tada pacientui paskiriame, kokias dozes gerti. Kalbant apie kitus vitaminus, jų visų tirtis tikrai nereikia, nes: pavyzdžiui, B grupės vitaminai yra tirpūs vandenyje, jeigu vartosime didelius jų kiekius, tai ir didelė dalis bus pašalinta organizmo; yra žmonių, kurie jautrūs B grupės vitaminams, gali kilti alergija.

Jeigu nėra stokos, kam tada vartoti? Požiūris, kad reikia tirtis, iš principo yra geras, bet ne visada tuo reikia aklai remtis.

Pavyzdžiui, dėl vitamino B12, - jeigu jaučiate galūnių tirpimus, yra neurologinė simptomatika, demencijos, atminties sutrikimai, išsitirkite su gydytojo paskyrimu. Papildų vartojimas neturi būti mados reikalas, tyrimai turi būti paskirti tikslingai, atsižvelgus į paciento simptomatiką.

- Būna, kad pacientai ateina jau prisidarę bėdų, nes nesaikingai vartojo papildus?

- Taip. Pacientams labai akcentuoju, kad pirkdami skaitytų sudėtis. Sako, štai tie plaukams, tie virškinimui, tie dėmesio koncentracijai... Jei viename buteliuke didelės koncentracijos, dar kitame, trečiame, tai žmogus, išeina, vartoja toksines vitaminų dozes. Žmonės parsisiunčia papildus iš kitų šalių, visada pasidomėkite, koks gamintojas ar patikimas.

Savo vadinamąjį krepšelį susidėkite su specialistu, kad paskui nebūtų kepenų apkrovos, neišsivystytų ūmus jų nepakankamumas, neatsirastų bendrų simptomų. Būna, pacientas sako, kad jam silpna, negera, lyg širdis daužosi, ir po tyrimų paaiškėja, kad asmuo vartoja labai daug papildų.

Jei esame sveiki, didžiąją dalį medžiagų turime gauti iš maisto. Jeigu viską vartosite be saiko, tai gali sukelti problemų. Kad ir arbatžolės, jeigu gersite nuolat, pavyzdžiui, stipresnę čiobrelių arbatą, gali kilti trombozių rizika.

Todėl pacientų visada išsiklausinėju, kad jie pasakytų viską, ką vartoja. Pastebiu, kad žmonės dabar labai daug naudojasi dirbtiniu intelektu, būna, gaunu klausimų iš pacientų, suformuluotų dirbtinio intelekto.

Pavyzdžiui, „ar normalu, jeigu pučia pilvą" ir pan. Juk negaliu atsakyti, ar normalu, kol nežinau žmogaus situacijos. Galbūt normalu, jei pučia pilvą, nes valgėte kopūstų. Nenormalu, jei tai vyksta metus ir kasdien.

- Bene dažniausiai skundžiamės energijos stygiumi, kokia nustatoma dažniausia priežastis?

- Būna, hemoglobinas žemas, dėl to žmogus energijos neturi. Beje, dėl hemoglobino - anksčiau būdavo daromas bendras kraujo tyrimas, kuriame matome hemoglobiną, jeigu jis geras, pacientui medikai sakydavo, kad jam mažakraujystės nėra. Ir viskas. Nebetyrinėdavo daugiau, nors pacientas sako, jam galva svaigsta, silpna.

Šiais laikais turime prieinamą tyrimą, kurį gali paskirti šeimos gydytojas, ir kuris parodo geležies atsargas organizme. Žmonės, būna, tiriasi atskirai geležį kaip kraujo rodiklį, bet jis nėra toks tikslus, t.y. neparodo realios situacijos.

Taigi dabar tiriame feritiną - būtent geležies atsargas. Geležis iš organizmo „sandėlio" yra paimama ir naudojama įvairiems organizmo procesams, vienas jų - hemoglobino gamyba. Bet tik vienas iš jų. Geležis reikalinga plaukų, odos būklei, imunitetui, įvairiems cheminiams procesams.

Tirdami pacientus kartais ir turime situaciją, kad hemoglobinas geras, bet geležies mažai. Jos šiek tiek yra, vadinasi, hemoglobino lygis palaikomas, bet visi kiti procesai senka. Ir simptomatika būna akivaizdi: žmogus gali skųstis mieguistumu, neramių kojų sindromu, koncentracijos stoka, nuovargiu. Todėl labai džiaugiamės, kad galime daryti tą tyrimą ir laiku nustatyti priežastį.

- Dėl kokių priežasčių feritinas krenta?

- Žvelgiant pasauliniu mastu, pirmoje vietoje - mitybos stokos sukeltas geležies nepakankamumas. Vis dėlto mes gyvename išsivysčiusioje valstybėje, taigi dauguma žmonių valgo gerą maistą, reikalingų medžiagų gauna iš maisto. Kodėl geležies gali trūkti?

Jeigu organizme yra uždegiminiai procesai, infekcijos, žarnyno problemos; nėštumas, intensyvus augimas paaugliams. Galbūt yra kraujavimas, padidėjęs geležies netekimas. Vaisingo amžiaus moterys neretai turi geležies stoką dėl gausių menstruacijų. Visais išvardytais atvejais geležies reikia gauti daugiau nei gauname su maistu.

Kitas svarbus momentas yra rimtos uždegiminės ligos - Krono liga, opinis kolitas, skrandžio patologija, be to, pacientams labai dažnai randama Helicobacter pylori bakterija, ji gali trukdyti pasisavinti geležį. Šį tyrimą galima daryti pas šeimos gydytoją jam paskyrus.

- Papasakokite plačiau apie Helicobacter pylori bakteriją.

- Tai bakterija, plintanti per maistą, rankas. Pastaruoju metu labai daug apie ją kalbama, nes moksliniais tyrimais nustatyta, kad ji didina skrandžio vėžio riziką. Taigi ją reikėtų naikinti, kai nustatoma, kad žmogus turi.

Tačiau ne visada žmogus sureikšmina simptomus, gal pakilo rūgštys, gal skrandis sustojo, tačiau visada pravartu domėtis, kodėl tie simptomai kartojasi. Galbūt yra ta bakterija ir reikia ją naikinti. Taip ateityje išvengsite grėsmingesnių ligų.

- Žmonės ir savo iniciatyva darosi įvairius mokamus tyrimus, aiškinasi, kokių medžiagų jiems trūksta. Kaip vertinate tokią praktiką?

- Viena vertus, tai sveikintinas dalykas, nes tai rodo augantį sveikatos raštingumą. Prieš daugelį metų to žmonės patys neinicijavo, nes tai nebuvo tiek prieinama. Vis dėlto šiame procese turėtų dalyvauti ir gydytojas, su juo reikėtų apsitarti ir susidėlioti tyrimų planą.

Mes pirmiausia žiūrime į žmogų, o ne į turimus skaičiukus, nes kartais tas tyrimų skaičius gali būti prie apatinės normos ribos, kai žmogus gerai jaučiasi, nieko koreguoti nereikia.

Kartais kaip tik gali laboratorija rodyti normos ribas, bet mes įsivertiname individualiai: jei žmogus sportuojantis, jam, tarkime, feritino lygis turi būti didesnis. Jau tada taikomos individualizuotos normos reikšmės.

- Ar žmonės į šeimos gydytoją apskritai kreipiasi laiku? Kokios tendencijos?

- Būna, kad ateina jau išsikankinę, nes nerado laiko, nežinojo, bijojo ir ateina su užleistomis problemomis. Padarai tyrimus ir nežinai, nuo ko pradėti. Žinoma, žmonės aktyvesni dėl profilaktinių patikrų, bet tikrai nemažėja pacientų, besikreipiančių dėl rimtų negalavimų.