Ar reikalinga kitokia sveikatos sistema?

Žadėjo šitą analizę apsvarstyti pirmajame savo posėdyje ir naujai suformuota Nacionalinė sveikatos taryba. Deja, iki analizės neprieita. Pakalbėta tik apie duomenų ypatumus, kitaip sakant apie stalo įrankius, bet valgis taip ir nebuvo pateiktas.

Skaito žmonės straipsnius sveikatos skyreliuose, o va kaip dirba visa sistema, ar matomos ir valdomos mūsų sveikatos priežastys, kaip atrodome lyginant su kitomis šalimis, jau visai kita tema. Nėra apie tai kalbama.

Bene svarbiausias rodiklis yra šalies gyventojo vidutinė tikėtina amžiaus trukmė. Tačiau dar svarbesnis - sveikos gyvenimo trukmės rodiklis. Jis nusako kokį vidutinį amžių pasiekus žmogus nustoja būti darbingas. Atsiranda lėtinės ligos ar neįgalumas.

Deja, šiais abiemis rodikliais pasigirti nelabai galime. Jeigu tikėtina vidutinė gyvenimo trukmė, labai lėtai didėdama, pasiekė 77,6 metus, tai tikėtina sveiko gyvenimo vidutinė trukmė pasiekė 60,9 metų reikšmę.

Labiausiai liūdina kad šie rodikliai smarkiai atsilieka nuo geriausių kitose ESBO šalyse. Gyvename kone 7 metais trumpiau ir beveik trimis metais anksčiau pasiligojame negu žmonės kitose ES šalyse.

Šiandien puikiai žinomi ir pagrindiniai veiksniai įtakojantys šių rodiklių dydį. Svarbiausia, kad yra žinoma kaip šiuos veiksnius galima įtakoti. Beje, tai žino visi - ir žurnalistai ir politikai. Tačiau ir žinodami neretai kenkia mums ir valstybei. Keletas pavyzdžių.

Esu seniau gavęs pasiūlymą parašyti straipsnį į Delfi apie Lietuvos gyventojų sveikatą. Tačiau, laukdamas svarbaus tyrimo išvadų apie alkoholinių gėrimų vartojimą, sudelsiau. Laiškelį parašė pati tuometinė „Delfi" vyriausia redaktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, bet išgirdusi apie vėlavimo priežastis, draugiškai paprašė apie alkoholį iš viso nerašyti.

Pasakė, kad nenori žurnalistai valgyti vieną duoną be sviesto. Straipsnis nepasirodė. Tačiau ji, su tokiu antivalstybiniu nusistatymu, greitai tapo Nacionalinio transliuotojo LRT generaline direktore.

Visai kitokį supratimą, kurį galima pavadinti valstybinio mąstymo apraiška, turėjo Švedijos miestelio Ahus Tarybos nariai. Vakare išjungiamas ir jos vitrinos apšvietimas. Fasadinės parduotuvės durys Tarybos pageidavimu buvo užmūrytos ir įrengtos kitos, iš bromo. Sako - gal nors vienas kitas pirkėjas neras įėjimo ar tiesiog patingės užeiti.

Daugelis dar atsimename Suslovo-Gorbačiovo blaivybės akcija, kuri vyko 1985 metais. Truko ji trumpai, tačiau pasaulio mokslininkai stebėjosi į viršų staiga šoktelėjusiais mūsų sveikatos rodikliais, net pailgėjusia gyvenimo trukme.

Pamokomas ir kitas pavyzdys. Rusijoje gausus alkoholio vartojimas palietė ir jaunų vyrų sveikatą. Atsiliepė net armijos formavimui.

Kremliuje buvo suformuota prof.Majurovo vadovaujama prezidentinė komisija, kuri turėjo pasiūlyti kaip ištaisyti situaciją. Turėdama ypatingus įgaliojimus, ji pasiūlė pabranginti alkoholio gėrimus, įvesti pirkėjo amžiaus cenzą, sutrumpinti pardavimo valandas, o gėrimų pardavimą leisti tik specializuotose parduotuvėse ar jų skyriuose.

Tai ir buvo padaryta. Nutrūko santykiai ir viskas buvo užmiršta. Tačiau, vėliau rasta spaudoje žinutė apie Rusijos gyventojų sveikatos rodiklius, mane sudomino.

Pasirodo, tik dėl minėtų vartojimą ribojančių priemonių, vidutinė tikėtina Rusijos vyrų amžiaus trukmė per ketverius metus padidėjo net dešimčia metų! Nors dabar tie sugriežtinimai ko gero jau atšaukti, pavyzdys labai pamokantis.

Kodėl tiek daug dėmesio skiriu šiems pavyzdžiams? Norėjau tik atkreipti Jūsų dėmesį į tai kiek daug galima pasiekti valdant tik vieną rodiklį.

Ataskaitose pateikiama labai daug rodiklių. Jų visų aptarti mes suprantama negalėsime. Tačiau paminėti svarbiausią mirtingumo priežastį turbūt būtina.

ES daugiausia numirštama dėl kraujotakos ligų. Dėl šios priežasties ES įvyksta kas trečia mirtis, o Lietuvoje jos sudaro daugiau negu pusę visų mirčių (50,8 proc.). Blogiau tik Bulgarijoje ir Rumunijoje.

Beje, didžioji dalis šių ligų naštos yra išvengiama! Tai labai svarbu žinoti.

Pernai, gruodžio viduryje ES patvirtino ,,Saugios širdies" planą. Analogiškus planus iki 2027 metų turi pasitvirtinti visos ES sudarančios nacionalinės valstybės. Tame plane labai daug vietos skirta profilaktikai. Žinoma, čia kalbama visų pirma apie pirminę sveikatos priežiūrą.

Deja ataskaitoje yra pakankamai įtikinančių duomenų, leidžiančių teigti, kad mūsų sveikatos priežiūra yra neefektyvi, o dabar po buvusios valdančiųjų kadencijos patvarkymų pirminė grandis beveik paralyžuota. Blogas šeimininkavimas rėžia kiekvieno bent kiek išmanančiojo akį.

Efektyvumą nusako išvengiamos hospitalizacijos rodiklis. Mūsų sistemoje jis daugiau negu penkis kartus prastesnis negu geriausias rodiklis EBSO. (865 palyginus su 161/100 000). Daugiau negu tris kartus blogesnis ir per 30 dienų nuo susirgimo pradžios susirgusiųjų infarktu mirtingumas Vos ne dvigubai prastesni insulto gydymo reikalai.

Tačiau grįžkime prie profilaktikos. Kokios jos galima tikėtis absoliučioje daugumoje mūsų šeimos gydytojo kabinetų? Reto paciento asmens duomenų kortelėje galima rasti pažymėtą kūno masės indeksą, duomenis ar rūko, ar vartoja alkoholinius gėrimus.

O apie fizinį aktyvumą, mokslininkų nuomone, vieną pagrindinių mūsų sveikatos kenkėjų,.... na gal užteks fantazuoti. Ir taip aišku - nėra įrašo, vadinasi, nedomina. Nekontroliuojama.

Girdime žmonių, vadovaujančių sveikatos sistemai, aimanas. Stebisi jie, kodėl turėdami gydytojų, ligoninių ir lovų jose daugiau nei bet kuri kita ES šalis, beveik neatsilikdami brangios ir šiuolaikinės įrangos apsirūpinimu, velkamės rodiklių suvestinių uodegose.

Įtariu, kad tie žmonės niekada nebuvo pakilę ,,virš miško", nematė visos sveikatos sistemos peizažo. Nemanyčiau, kad visai nejaučia, bet pakankamai tvirtos ir teisingos sveikatos sampratos neturi.

Jie tvirtai nesuvokia, kad jau seniai nustatyta, jog mūsų sveikatos arba nesveikatos priežastys išeina toli už to, ką vadiname sveikatos sistema. Miglotai jie žino ir ,,upstream thinking" (matymas virš srovės) principą.

Pabandysiu nupasakoti, kaip atrodė mano nupiešta skaidrė iliustruojanti šį principą. Čia pavaizduotas krioklys, kurio apačioje triūsia gelbėtojai. Vieni traukia iš vandens nukritusius nuo krioklio, prisigėrusius vandens, sulaužytais kaulais, ieško, taikydami brangiausius tyrimus, visokių ligų.

Stovi čia ligoninės, poliklinikos, ir sveikatos centrai, į visas puses siuva sanitariniai automobiliai. Dieną naktį dirba daugybė žmonių baltais chalatais. Čia taip vadinamos sveikatos priežiūros valdos. Čia taisomos mūsų sveikatos bėdos, daugelio kurių priežastys, deja, viršuje.

Krioklio viršuje mes gyvename. Dirbame, mokomės ir ilsimės. Tačiau retas kuris susimąstome, kad savo kasdieniais veiksmais stipriname ar priešingai, ardome sveikatą.

Tai 2012 m. turėjo galvoje PSO (Pasaulio sveikatos organizacija) lozungo ,,Sveikata - visose politikose" kūrėjai.

Deja, ir šiandien jis gerai nesuvokiamas. Tik Suomija prieš 6 metus, o neseniai ir Nyderlandai šį lozungą integravo į savo nacionalinę strategiją.

Būtina visiems suvokti, kad tik labai maža dalis sveikatos priežasčių yra krioklio apačioje. Dar svarbiau suvokti, kad daugybės priežasčių ir neįmanoma valdyti iš apačios. Tai yra kitų ministerijų ir žinybų dispozicijoje. Nežinodamas to negali tikėtis jokių reikšmingesnių visuomenės sveikatos pokyčių. Belieka tik aimanuoti.

Sveikata pernelyg didelė vertybė. Ją valdyti nepajėgi vien tik Sveikatos apsaugos ministerija. Jos valdymo instrumentų asortimentas nepakankamo dydžio ir galingumo. Reikalingi įvairūs nacionalinio lygio reguliavimai, įstatyminiai suvaržymai.

Ar girdite visokio plauko liberalai? Vadinasi, reikalinga kita samprata ir kitoks visuomenės mąstymo formavimas. Tai suprato prof. V.Grabauskas dar 1991 metais kurdamas naują sveikatos koncepciją.

Tik priėmus tokią plačią sampratą pasidaro reikalinga Nacionalinė sveikatos taryba ir Sveikatos reikalų komisija prie Vyriausybės (apie ją irgi, matyt, reikėtų kada pakalbėti).