Apie paracetamolį, aspiriną ir kodėl „angliuko“ šalutinis poveikis... nėštumas!

Be jokių juokų - kokias gi pagrindines klaidas darome vartodami medikamentus, klausėme vaistininko Tado LABANAUSKO.

- Kokio vaisto lietuviai suvartoja daugiausia?

- Kalbant apie nereceptinius vaistus, populiariausi yra ir bus vaistai nuo skausmo.

Kartais skausmas būna lėtinis, stiprus, žmogui viena tabletė nebepadeda, tada jis nusiperka trečią, dar kaimynė kažką pataria. Čia yra viena vaistų vartojimo klaidų. Ką daryti, jei vaistas nepadeda? Mano praktikoje pasitaiko, žmogus ateina ir sako „man tai visiškai nepadėjo". Klausimas - o kaip jūs tą vaistą vartojate? Vaistai nėra saldainiai, ne veltui yra instrukcijos. Jeigu vaistą vartosite netinkamai, tai tas pats, kaip tą tabletę išmesti į šiukšlių kibirą.

Būna, kad žmogus geria per mažą dozę arba visai ne laiku, tuščiu skrandžiu - juk į tuščią skrandį įkritusi tabletė tiesiog „pražūsta". Arba geria vienus vaistus ir kitus, kurie pirmojo efektą slopina. Vaistas turi pasiekti terapinę dozę, vaisto turi atsirasti kraujyje. Bet tam reikia laiko.

Žmogus, pavyzdžiui, užuot gėręs gydytojo paskirtus vaistus 5 dienas, geria trumpiau, nes, ai, nebeskauda jau... Paskui, kai jau skauda, išgeria, bet nebepadėjo kažkodėl... Taip nutiko todėl, kad nepakankama vaisto koncentracija kraujyje.

- Yra toks juokelis, kad, pavyzdžiui, anglai nuo visų ligų skiria paracetamolį, o koks lietuviams vaistas „nuo visų ligų"?

- Lietuviai daugiausia suvartoja ibuprofeno nuo skausmo. Nes jis be recepto. Dėl paracetamolio - jis laikomas saugiausiu vaistu su viena sąlyga - jeigu neviršijama leistina paros norma. Tai mažiausiai šalutinių reiškinių turintis vaistas. Ne tik anglai jį dažnai skiria pacientams. Bet kartu paracetamolis yra tas vaistas, nuo kurio dažniausiai apsinuodijama, nes jis pirma - dažnai skiriamas kaip vaistas; antra - žmonės netinkamai vartoja.

Jeigu žmogui ką nors skauda ir jam gydytojas paskyrė gerti tris kartus per parą po 1 gramą, tai jau maksimali dozė. O žmogus, pavyzdžiui, suserga gripu ir dar išgeria vaistų nuo gripo, kuriuose irgi yra paracetamolio. Todėl ir įvyksta apsinuodijimai. Todėl Lietuvoj yra tas mitas, kad paracetamolis yra blogas. Jis nėra blogas, svarbu neviršyti dozės.

Ateina į vaistinę daug žmonių, kurie važiuoja į tą pačią Angliją ir prašo receptinių stiprių vaistų nuo skausmo. Klausiu, kas nutiko? Sako „nieko, aš į Angliją vešiuosi". Toks jausmas, kad žmogui ką nors suskaudo ir jis iškart griebiasi konkretaus vaisto. Nes, sako, man tik tas padeda.

Primenu: stiprieji receptiniai vaistai yra tiems, kuriems rimta problema. Esant paprastam skausmui niekada nereikia rinktis paties stipriausio vaisto, nes automatiškai bus daugiau šalutinių reiškinių.

Bėda, kad Lietuvoje tie stiprieji vaistai vis dar gaunami be recepto. Ateina žmonės į vaistinę ir prašo, sako, jei jūs neduosite, aš žinau, kur gauti, eisiu kitur. Palinkiu tik sėkmės. Deja, žmonės dar užsiima savigyda stipriaisiais vaistais, nors reikia įvertinti situaciją, ar tikrai to vaisto reikia.

Jeigu vaistas stiprus, jis, kaip minėjau, daugiau šalutinių poveikių turės. Kitas dalykas - jeigu jau reikia stipraus vaisto skausmui malšinti, greičiausiai priežastis yra rimta. O žmogus nieko nedaro. Uždelstos ligos ir atsiranda dėl to, kad vaistais užslopinami simptomai, taip pradelsiama liga, kol ji gydytina.

- Galbūt ne visi supranta, kad ne visi vaistai gydo ligą, o būna skirti tik simptominiam gydymui?

- Žmonės daug ko neįsisąmonina, kartais net keista. Klausi, kas Jums yra? O žmogus atsako klausimu „tai ar duosit?". Sakau klausiantis ne dėl savęs, man rūpi jūsų sveikata. Būna, supyksta ir išeina. Net keista, kaip žmogus taip nesirūpina savimi ar savo artimuoju...

Būna situacijų, sako, mama guli ligoninėj, reikia stipraus vaisto nuo skausmo. Sakau, palaukite, ji guli ligoninėje ir ten gauna vaistų nuo skausmo, jeigu jūs dar nunešite, tai daktaras nesupras, kas pacientui darosi. Žmogui gali pakenkti.

Kartais žmogus galvoja, kad atėjęs į vaistinę gaus stebuklingą tabletę ir išspręs savo problemas. Bet ne visos problemos sprendžiamos tabletėmis.

- Tęsiant problemų temą - kuo vaistus užgerti? Kokios klaidos čia daromos?

- Yra vaistų, pavyzdžiui, antibiotikai, kurių negalima užgerti mineraliniu vandeniu, pienu, nes tada vaisto organizmas neįsisavina. Būna, žmogus sako, kad jam neveikia vaistas, o paaiškėja, kad jį užgeria jogurtu.

Niekada nesuklysite, jei vaistus užgersite vandeniu.

- Pakalbėkime apie populiarius vaistus. Artėja pavasaris, taigi pirmiausia apie antialerginius vaistus. Ką čia žinoti?

- Žmonės pirkdami vaistus nuo alergijos, būna, tikisi, kad išgers vaistą ir jau nebejaus jokių simptomų. Esmė ta, kad organizmas, susidūręs su alergenu, perdėtai į jį reaguoja ir ta reakcija bus visada. Vaistai tą reakciją tik slopina, jos visiškai panaikinti negali. Tokį medikamentą geriau išgerti prieš kontaktą su alergenu, žinote, esate alergiški žiedadulkėms, taigi prieš eidami į mišką išgerkite vaistų.

Kita problema - žmonės labai maišo vaistus, išgeria vieną, „ant viršaus" dar geria kitą vaistą, trečią. Tai labai blogai. Šalutinių poveikių bus daug, o efekto „geresnio" nebus.

- Vienas populiaresnių preparatų - aktyvintoji anglis. Ką čia akcentuotumėte?

- Aktyvinta anglis yra absorbentas. Atkreipkite dėmesį, kad išgėrus aktyvintos anglies vienu kartu su vaistais, šių poveikis gali būti mažesnis.

Yra net toks anekdotas: „Koks aktyvintos anglies šalutinis poveikis? Nėštumas." Tai ne iš piršto laužta. Iš tiesų, jei moteris geria kontraceptines tabletes, bet štai apsinuodijo ir iškart tuo pačiu metu vartoja aktyvintąją anglį, tai keletą dienų kontraceptikų efektas bus gerokai mažesnis. Reikia suprasti, kad aktyvintoji anglis absorbuoja daug medžiagų ir pašalina iš organizmo.

- Kadais labai populiarus buvo aspirinas, dažnai dar skiriamas?

- Aspirinas yra pats seniausias vaistas nuo skausmo ir uždegimo, jis labiausiai ištyrinėtas, bet jis nėra stiprus. Todėl jo funkcija nuo skausmo, uždegimo, karščiavimo su laiku mąžta. Nes yra kitų vaistų. Pastebėta, kad šis vaistas gerai veikia kaip kraują skystinantis vaistas, neleidžia susidaryti krešuliams. Jeigu gydytojas skyrė aspiriną, tai reikia jį ir vartoti. Tai gana geras vaistas.

- Dėl vitaminų kompleksų nervų sistemai.

- Nereikėtų gerti daug vitaminų rūšių vienu metu. Išsiskirstykite, ką gersite ryte, vakare, o kurių apskritai atsisakysite, kol sugersite vienus. Nes ir mineralai gali trukdyti vienas kito įsisavinimui. Bet gali ir atvirkščiai - padėti įsisavinti. Todėl pasitarkite su vaistininku konkrečiais atvejais.

Niekada vitaminų, mineralų negerkite tuščiu skrandžiu, nes tie patys mineralai gali dirginti skrandį.

- Būna, žmonės prieš ilgą kelionę prevenciškai geria vaistų nuo viduriavimo.

- Yra nemažai žmonių, kuriems svetima vieta kelia stresą, tai vadinama kelionine obstipacija. Žmogus sako, jis negali tuštintis svetimoje vietoje, gali tik namie. O jeigu dar išgersite tabletę nuo vidurių užkietėjimo, tai bus negerai.

Yra dalis žmonių, kuriems vien mintis, kad šalia nebus tualeto, kelia stresą. Paprastai, jei tokie žmonės išgertų kokią cukraus tabletę įtikinti, kad čia nuo viduriavimo, efektas būtų toks pats. Čia jau psichologiniai dalykai. Apibendrinant nereikia vartoti vaistų ne pagal paskirtį, nesant simptomų.

- Probiotikus tinkamai vartojame?

- Jeigu gersite ne po valgio, o tuščiu skrandžiu, tai jie nukeliaus tiesiai į skrandžio rūgštį. Rūgštis nužudo probiotikus. Naudos tokiu atveju nepajusite.

- Ar žmonės, atėję į vaistinę, linkę nuslėpti svarbią informaciją anamnezei?

- Dabar žmonės dažnai ateina su sąrašu, ką jiems nusipirkti ir kaip gerti. Pasako, kad šį sąrašą sudarė dirbtinis intelektas. Žinoma, dirbtinio intelekto patarimai būna ir geri, bet visą laiką pasitarkite su vaistininku.

Neseniai buvo atvejis man dirbant, atėjo žmogus prašyti konkrečių vaistų nuo viduriavimo, juos „paskyrė" dirbtinis intelektas. Bet pasiaiškinus viduriavimo priežastį, tie vaistai visai netinka. Gydytojo, vaistininko dirbtinis intelektas nepakeis. Nebijokite klausti gydytojo, vaistininko. Nėra geriausio vaisto, yra tik geriausiai paskirtas. Kas tinka vienam, kitam gali būti kenksminga.

- Pasitaiko, kad vartojami ir pasibaigusio vartojimo vaistai.

- Jei koks mėnesis kitas, gal ir nebus didelės tragedijos, bet jei pora metų, tai vaistas neveiks arba veiks silpnai, o kai kuriais atvejais galite ir apsinuodyti. Ypač tas pasakytina apie leidžiamuosius vaistus, antibiotikus.

- Pernai gyventojai į vaistines grąžino beveik 50 tonų nereikalingų, pasenusių vaistų. Ar daugiau perkame vaistų, ar sąmoningumas auga, nes žmonės ne išmeta bet kur, o atiduoda utilizacijai.

- Čia yra du aspektai - vaistų grąžinimas palengvėjo, nes ir reklamos daugiau medijose, kad senų vaistų negalima išmesti, o reikia grąžinti į vaistinę. Bet kita medalio pusė - gydytojas skiria kompensuojamus vaistus pacientui, bet šis jų nevartoja. Vaistinėje net pasako, duokite tuos vaistus, nors aš jų nevartosiu. Bet vis tiek duokite, nes mano gydytojas supyks, jei pamatys, kad nepirkau. Klausiu, o kodėl negersite vaistų? Atsakymas: na, nežinau, ar man čia jų reikia...