Krepšininkas F.Kriaučiūnas - 1937 ir 1939 metų Europos čempionas

Krepšinio atsiradimas Lietuvoje susijęs su Karolio Dineikos ir legendinio lakūno Stepono Dariaus vardais. 1922 metais išėjo K.Dineikos knyga „Krepšiasvydis vyrams.“ S.Darius išleido pirmąsias krepšinio žaidimo taisykles. 1922 metais balandžio 23 dieną vyko vyrų pirmosios rungtynės Lietuvoje tarp Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos ir Kauno rinktinės. Jos pasibaigė rezultatu 8:6. S.Dariaus iniciatyva Kaune įrengtas pirmas stadionas. Pirmos tarpvalstybinės rungtynės vyko Rygoje su Latvija 1925 metų gruodžio 13 dieną ir pasibaigė latvių pergale 40:21.

1926-1933 Lietuvos krepšinio snūduriavimo metai. 1934 metais prasidėjo atgimimas. Tais metais Kaune įsteigti Kūno kultūros rūmai. 1936 metais Lietuva priimta į tarptautinę krepšinio federaciją FIBA.

Krepšinio suklestėjimas Lietuvoje labai susijęs su Felikso Kriaučiūno vardu. F.Kriaučiūnas gimė 1911 metais rugpjūčio 18 dieną Čikagoje lietuvių išeivių šeimoje. Krepšinį jis žaidė studentų komandose. 1937 metais jis atvyko į Kauną ir žaidimo paslapčių mokė vietos krepšininkus. Lietuvos rinktinė ruošėsi Europos pirmenybėms Rygoje. Kartu atvyko ir Pranas Talzūnas. Treniruotės vyko už uždarų durų. Jos buvo slepiamos. Į Europos pirmenybes Rygoje susirinko 8 komandos: Estija, Latvija, Lenkija, Prancūzija, Italija, Vengrija, Egiptas, Čekoslovakija ir Lietuva. Pirmenybių išvakarėse Lietuva priskiriama prie autsaiderių. Netikėtai Lietuva ėmė laimėti vienas rungtynes po kitų ir pasiekė finalą. Lietuvos rinktinės kapitonas ir pagrindinis gynybos ramstis buvo F.Kriaučiūnas. 1937 metais gegužės 7 dieną Lietuva finale rezultatu 24:23 įveikė Italiją ir tapo Europos čempione. Į simbolinį geriausių žaidėjų penketuką išrinktas  F.Kriaučiūnas. F.Kriaučiūną ir P.Talzūną priėmė Latvijos prezidentas Karlis Ulmanis. Lietuvos krepšininkai labai iškilmingai sutinkami grįžtantys traukiniu iš Rygos. Didžiausias sutikimas suorganizuotas Kaune. Lietuvoje už nuopelnus F.Kriaučiūnas apdovanotas Vytauto Didžiojo IV laipsnio ordinu ir Trijų Liepsnų II laipsnio žymenimis. 1938 metais F.Kriaučiūnas treniravo Lietuvos moterų rinktinę ir Europos čempionate ji laimėjo sidabro medalius. F.Kriaučiūnas intensyviai ruošėsi ir 1939 metų Europos krepšinio čempionatui Kaune. Jis ir toliau buvo Lietuvos rinktinės kapitonu. Lietuva pergalingai baigė šį čempiontą ir antrąkart tapo Europos čempione. F.Kriaučiūnas buvo vienas geriausių žaidėjų. Mirė F.Kriaučiūnas 1977 metais spalio 28 dieną. Palaidotas Čikagoje. 2007 metais kuriant paminklą Lietuvos krepšiniui F.Kriaučiūnas išrinktas kaip vienas labiausiai Lietuvos krepšiniui nusipelniusių asmenų. Už Lietuvą jis sužaidė 19 rungtynių ir pelnė 65 taškus.